Savižudybių prevencijos dienai skirtoje konferencijoje – dėmesys vyrų savižudybių rizikai ir prevencijai

Rugsėjo 8 d. įvyko Higienos instituto Psichikos sveikatos centro organizuota Pasaulinei savižudybių prevencijos dienai paminėti skirta konferencija „Vyrų savižudybių rizika ir prevencija: mokslo ir praktikos sandūroje“.

Organizatoriai patirtimi ir įžvalgomis kvietė dalytis atstovus iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro, psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos „Žvelk giliau“, VšĮ „Vyrų gentys“, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus, Vilniaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro, Respublikinio priklausomybės ligų centro, Paramos vaikams centro ir Higienos instituto.

Konferencijos atidarymo žodį tarė Higienos instituto direktoriaus pavaduotoja Vita Šulskytė-Janikūnė, pažymėdama, kad savižudybių prevencija turi vykti ne tik sveikatos sistemoje, bet ir bendruomenėse, darbovietėse ir švietimo įstaigose. Pasak jos, „galvokime ne kaip dar kartą pakviesti vyrą ateiti į pagalbos sistemą, bet kaip pakeisti tą pagalbos sistemą, kad mes pasiektume vyrą“.

Sveikatos apsaugos viceministras Ignas Rubikas savo kalboje pabrėžė, kad psichikos sveikata ir savižudybių prevencija išlieka tarp svarbiausių SAM prioritetų. Nors Lietuvoje savižudybių rodikliai pastaraisiais metais reikšmingai mažėjo, anot jo, dabartinė situacija vis dar negali tenkinti, nes Lietuva išlieka tarp šalių, turinčių aukštus savižudybių rodiklius. Viceministras akcentavo, kad siekiant iki 2030 metų sumažinti savižudybių skaičių iki numatyto rodiklio, būtina pereiti į naują savižudybių prevencijos brandos etapą ir daugiau dėmesio skirti sunkiausiai pasiekiamoms visuomenės grupėms, ypač vyrams. Viceministras, pristatydamas ateinančių metų veiklos kryptis, išskyrė tris pagrindinius prioritetus:

1. Pagalbos algoritmo stiprinimas ir klasterių principo diegimas. Siekiama stiprinti regioninį įstaigų bendradarbiavimą, užtikrinti paslaugų tęstinumą, operatyvumą ir kokybę, kad žmogus neiškristų iš pagalbos sistemos skirtinguose pagalbos etapuose.
2. Duomenimis grįsta savižudybių prevencija. Pasak viceministro, būtina tiksliau identifikuoti didžiausios rizikos grupes ir nukreipti resursus ten, kur jų labiausiai reikia. Jis akcentavo poreikį atlikti „chirurginius pjūvius“, remiantis analitiniais duomenimis ir koncentruojant pastangas į didžiausią grėsmę patiriančias grupes.
3. Nacionalinio savižudybių prevencijos veiksmų plano įgyvendinimas. Plane numatoma stiprinti pirminę ir antrinę prevenciją, pagalbą nusižudžiusiųjų ar mėginusių nusižudyti artimiesiems, plėtoti vartininkų mokymus ir stiprinti bendradarbiavimą tarp sveikatos ir kitų sektorių.

Konferencijos metu specialistai ir akademikai pristatė savižudybių prevencijos situaciją Lietuvoje, vyrų savižudybių rizikos veiksnius ir būdus, kaip pagalbą priartinti prie žmonių, kurie jos dažniausiai nesikreipia. Konferencijos pabaigoje bendroje diskusijoje buvo nagrinėjamas klausimas – kaip efektyviau pasiekti savižudybės rizikoje esančių vyrų grupę ir užmegzti su jais prasmingą pokalbį.

Savižudybių prevencija – nuo statistikos iki konkrečios pagalbos

Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vadovė Lalita Hacker pristatė naujieną savižudybių prevencijos srityje – kartu su SAM, Valstybine duomenų agentūra ir savižudybių prevencijos ekspertais sukurtas švieslentes. Pranešėja pabrėžė, kad nors ilgalaikėje perspektyvoje savižudybių skaičius Lietuvoje nuosekliai mažėja, šalis vis dar išlieka tarp Europos valstybių, kurių prasčiausi rodikliai.

Pasak jos, vertinant situaciją svarbu žvelgti į ilgalaikes tendencijas. Nuo 2019 iki 2025 metų savižudybių skaičius sumažėjo nuo 656 iki 524 atvejų, o rodiklis – nuo 23,3 iki 18 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Vis dėlto net ir mažėjant rodikliams, savižudybių problema Lietuvoje išlieka itin aktuali.

Vienu svarbiausių konferencijos akcentų tapo pagalbos prieinamumas ir vyrų savarankiškai sprendžiamų sunkumų klausimas. Respublikinio priklausomybės ligų centro vadovė Aušra Širvinskienė kalbėjo apie motyvacinį interviu ir vyrų alkoholio vartojimą, kaip vieną iš problemų įveikos būdų, aptardama kelią nuo nuostatos „aš galiu sustoti pats“ iki pagalbos priėmimo. Pranešime akcentuota, kad pagalbos priėmimas nebūtinai prasideda nuo tiesioginio pripažinimo, kad jos reikia. Svarbų vaidmenį gali atlikti tinkamas pokalbis ir santykis su žmogumi.

Vyrams prieinamos pagalbos galimybės

Konferencijoje daug dėmesio skirta klausimui, kodėl dalis vyrų pagalbos kreipiasi tik tada, kai situacija tampa kritinė, ir ką galima padaryti, kad pagalba juos pasiektų anksčiau ir ji būtų tinkama vyrų populiacijai. Psichologas, „Vyrų gentys“ vadovas Antanas Grižas kalbėjo apie „vyrams draugišką“ pagalbą.

Pasak psichologo, siekiant efektyvesnės savižudybių prevencijos svarbu ne tik didinti pagalbos prieinamumą, bet ir ieškoti tokių pagalbos formų, kurios būtų priimtinos skirtingoms žmonių grupėms pagal jų poreikius.

Gebėjimas kalbėti apie jausmus išmokstamas vaikystėje

Konferencijoje taip pat atkreiptas dėmesys į emocinių įgūdžių ugdymą nuo mažens. Pranešime „Kaip išmokyti vaikus kalbėti apie jausmus, kad suaugus nereikėtų kentėti tyliai?“ Ieva Dulinskaitė pristatė vaikystėje besiformuojančio žmogaus gebėjimo atpažinti savo emocijas svarba ir kaip tinkamai apie jas kalbėti.

Paramos vaikams centro Socialinių emocinių įgūdžių programos „Antras žingsnis“ vadovė pabrėžė, kad gebėjimas kalbėti apie sunkumus nėra savaiminis. Tai įgūdis, kurį būtina lavinti. Atviresnis santykis su emocijomis nuo mažens gali padėti atpažinti sunkumus ateityje ir kreiptis pagalbos prevencijos etape, o ne krizėje.

Diskusijoje „Kaip pasiekti vyrus, kuriems pagalbos reikia labiausiai?“

Konferencijos pabaigoje Vilniaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovė Dovilė Virketė, psichoterapeutė ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vadovė Vaiva Klimaitė, psichologas, VšĮ „Vyrų gentys“ vadovas Antanas Grižas, psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos „Žvelk giliau“ atstovas Tomaš Rinkevič ir Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vadovė Sandra Getautė diskutavo, kaip efektyviau pasiekti savižudybės rizikoje esančių vyrų grupę.

Diskusijos dalyviai sutiko, kad vienos priemonės, galinčios pasiekti visus vyrus, nėra. Todėl svarbu ieškoti skirtingų kelių – stiprinti paslaugų prieinamumą, ugdyti gebėjimą atpažinti savižudybės riziką, kalbėti apie emocinę sveikatą vyrams priimtina kalba ir į pagalbos procesą įtraukti artimuosius bei bendruomenės narius.

Jeigu neturėjote galimybės dalyvauti konferencijoje arba norite dar kartą išgirsti ekspertų įžvalgas, kviečiame peržiūrėti visos konferencijos įrašą Higienos instituto „YouTube“ paskyroje.

Konferencija surengta Pasaulinei savižudybių prevencijos dienai paminėti, įprastai minimai rugsėjo 10 d. Ja atkreiptas visuomenės dėmesys į savižudybių problemą, kaip mažinti su ja susijusią stigmą, skatinti atvirus pokalbius apie psichikos sveikatą ir priminti, kad suteikta pagalba bei palaikymas gali išgelbėti gyvybę.

Renginio organizatorius – Higienos institutas. Renginys bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Rėmėjas – SAM. Informaciniai partneriai – savižudybių prevencijos komunikacijos prekės ženklas „Tu esi“, psichikos sveikatos ambasadorių inciatyva „Žvelk giliau“ ir Psichologinių krizių pagalbos centras.

                                                                                                                           Nuotraukų autorė Mariia Frolova.