Higienos instituto sukviesti specialistai kūrė viziją sveikesnei visuomenei

Higienos instituto (HI) organizuota konferencija „HI 2030: vizija sveikesnei visuomenei“ subūrė beveik 200 visuomenės sveikatos specialistų iš visos Lietuvos. Konferencijos dalyviai diskutavo apie sveikatos stiprinimo, psichikos sveikatos politikos, profesinės sveikatos, duomenų analizės aktualijas, iššūkius ir galimus sisteminius sprendimus.

Konferenciją pradėjusi sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė sakė, kad „sveikatos duomenys turi būti įveiklinti ir tapti įrankiu kasdieniame darbe – tiek formuojant politiką, tiek savivaldybių lygmenyje. Čia labai svarbia grandimi tampa bendradarbiavimas – pradedant Higienos institutu, aukštosiomis mokyklomis, gydymo įstaigomis ir visuomenės sveikatos biurais, baigiant nevyriausybinėmis organizacijomis. Tikiu, jog visi gali prisidėti prie geresnės visuomenės sveikatos kūrimo“.

Apie skaitmeninę visuomenės sveikatos transformaciją kalbėjęs HI vadovas Šarūnas Alasauskas pabrėžė, kad tai – kultūrinis pokytis, kuris visapusiškai integruoja skaitmenines technologijas, organizuojant paslaugas pagal visuomenės sveikatos poreikius. „Skaitmeninis pasaulis jau čia – tai telemedicina, skaitmeninės aplikacijos, dirbtinis intelektas, didžiųjų duomenų analizė. Visa tai, kas dar neseniai atrodė sunkiai pasiekiama. Tad ateitis yra dabar. Skatinu kasdien savo darbe naudotis dirbtinio intelekto funkcijomis, kurios padeda kurti, pasitikrinti, plėsti akiratį. Kiekvienas iš mūsų šiandien galime tapti vadovais savo darbuose, turėdami po efektyviai dirbantį dirbtinio intelekto padėjėją, tik reikia mokytis teisingai deleguoti užduotis.“

Konferencijos metu dalyviai įsitraukė į keturias temines darbo grupes – „Sveikatos duomenų ateitis“, „Psichikos sveikata: nuo skaičių iki pokyčių“, „Sveikatos stiprinimas: iniciatyvos ir vizija“ ir „Profesinės sveikatos valdymas: iššūkiai ir sprendimai 2030 metams“. Grupėse identifikuotos problemos ir pasiūlyti sprendimai bus apibendrinti renginio atmintinėje, kuri bus išplatinta konferencijos dalyviams ir perduota Sveikatos apsaugos ministerijai kaip tolesnių strateginių veiksmų pagrindas.

Duomenys vertingi, kai naudojami visuomenės labui

Diskusijos apie sveikatos duomenų ateitį išryškino svarbius iššūkius: visuomenės ir asmens sveikatos statistiniai duomenys, išsklaidyti skirtingose sistemose, dažnai sunkiai pasiekiami sprendimų priėmėjams.

„Šiandien duomenys dažnai tik įvedami į informacines sistemas, bet neįgalinamas jų panaudojimas praktiškai. Jei norime tikrų pokyčių, turime šviesti jų pildytojus apie pirminių duomenų įvedimo svarbą, supaprastinti biurokratinius mechanizmus, duomenis viešinti vizualiai patraukliai ir suprantamai, orientuojantis į tikslines auditorijas. Tik taip informacija gali būti raktas į sprendimų priėmimą“, – sakė HI Sveikatos informacijos centro vadovė Ugnė Gadžijeva.

Ekspertai siūlo įgyvendinti esmines permainas: sukurti vienodą „vieno langelio“ sveikatos duomenų sistemą; vizualizuoti informaciją: svarbu aiškios žinutės ir prieinamumas skirtingoms auditorijoms; skatinti duomenų naudojimo kultūrą.

Sveikatos stiprinimas – viena efektyviausių investicijų į visuomenės ateitį

Diskusijų metu išryškėjo prieštara, kad visuomenės sveikatos prevencinės priemonės dažnai brangios ir sudėtingai įgyvendinamos. Visgi praktiniai modeliai savivaldybėse, tokie kaip onkologinių ligų, vaikų, šeimos ar senjorų sveikatos stiprinimas, rodo, kad inovacijos veikia – jei jos pritaikytos tikslinėms grupėms.

Anot konferencijos dalyvių, šių iniciatyvų įgyvendinimui Lietuvoje vis dar kliudo trys pagrindiniai barjerai: finansavimo trūkumas, politinės valios stoka ir žmogiškųjų išteklių problemos.

„Joms spręsti nacionaliniu lygmeniu siūloma įtraukti į procesą verslo bendruomenę, perskirstyti sveikatos biudžetą, skatinti gyventojus labiau prisiimti atsakomybę už sveikatą. Taip pat siekti aukštesnio visuomenės sveikatos specialistų darbo užmokesčio, sistemingai planuoti žmogiškuosius išteklius, stiprinti specialistų kvalifikaciją ir skatinti persikvalifikavimą“, – akcentavo HI Sveikatos stiprinimo centro vadovė Gabija Bulotaitė.

Savivaldos lygiu būtini tvaresni finansavimo modeliai įgyvendinant projektus, partnerystes su nevyriausybinėmis organizacijomis ir privačiu sektoriumi. Taip pat būtinas ir savivaldos politikų švietimas, jų aktyvus įtraukimas į sveikatos stiprinimo veiklas, geresnė viešoji komunikacija. Svarbi dalis – bendradarbiavimas su universitetais, siekiant užtikrinti visuomenės specialistų parengimą regionuose.

„Tokie pasiūlymai leidžia matyti, kad sveikatos stiprinimas turi potencialą tapti viena efektyviausių investicijų į visuomenės ateitį – jei bus paremtas ilgalaike strategija ir nuosekliais sprendimais“, – sakė HI Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė dr. Rolanda Valintėlienė. 

Psichikos sveikata – kai faktai kalba garsiau už žodžius

Psichikos sveikatos grupėje ne tik pristatyti nerimą keliantys duomenys, bet ir siūlyti realūs pokyčiai: nuo visų tikslinių grupių psichikos sveikatos raštingumo ugdymo, pačių paslaugų teikėjų psichohigienos iki inovatyvaus įrankio žurnalistams savižudybių tema. 

„Faktai kalba garsiau už žodžius. Bet dar garsiau turėtų kalbėti mūsų sprendimai. Apie 120 tūkst. gyventojų Lietuvoje 2023 m. turėjo psichikos ir elgesio sutrikimų – tai sudaro 4,3 proc. visų šalies gyventojų. Kiekvienas skaičius statistikoje – žmogus su istorija, kuriam reikia mūsų dėmesio, supratimo ir veiksmų laiku, daug dėmesio skiriant prevencijai“, – pažymėjo HI Psichikos sveikatos centro vadovė Vita Šulskytė-Janikūnė. 

Konferencijoje įvardyta, kad visuomenėje vis dar stinga žinių apie psichikos sveikatos svarbą ir pagalbos galimybes, o paslaugų prieinamumas, panašu, nėra vienodas. Specialistų trūkumas, perdegimas, galimi paslaugų kokybės netolygumai ir viešųjų konkursų procedūrų ypatumai apsunkina galimybę užtikrinti veiksmingą pagalbą.  

Rekomenduota įgyvendinti nacionalines informavimo kampanijas, stiprinti visuomenės sveikatos specialistų prestižą ir paramą, o taip pat – matyti ne tik asmenis, turinčius psichikos sveikatos sunkumų patirties, bet ir jų artimuosius. Siūloma steigti nacionalinę informacinę liniją, plėtoti savivaldybių lygmens savitarpio pagalbos (angl. peer-to-peer) iniciatyvas visoje Lietuvoje ir plačiau viešinti jau veikiančius pagalbos šaltinius. 

Didelė atsakomybė tenka ir visuomenės sveikatos biurams, kurių specialistai susiduria su augančiais bendruomenės poreikiais, tačiau neretai stokoja darbo įrankių ir emocinio palaikymo. Siūloma atlikti visuomenės sveikatos biurų darbuotojų psichologinės gerovės tyrimus, unifikuoti metodinę medžiagą, reguliariai peržiūrėti paslaugų aprašus, gerinti biurų veiklų matomumą visuomenėje. Tuo pačiu akcentuota būtinybė stiprinti institucinį bendradarbiavimą – siekiant veiksmingesnės lyderystės ir sklandesnio dalijimosi duomenimis. 

Darbuotojų sveikata – dirbtinio intelekto pažanga ir perdegimo grėsmės

Profesinės sveikatos tema konferencijoje atskleidė struktūrinį iššūkį. „Darbuotojų sveikata vis dar pernelyg dažnai traktuojama kaip formalumas, o ne organizacinės kultūros dalis. Darbo aplinkoje vis dažniau pasireiškiančios psichosocialinės rizikos – stresas, perdegimas, neteisybės jausmas – išlieka menkai vertinamos praktikoje, ypač mažose įmonėse“, – sakė HI Profesinės sveikatos centro vadovas Erikas Mačiūnas.

Ekspertai ragina atnaujinti teisinį reglamentavimą, aiškiai apibrėžiant ne tik rizikos vertinimą, bet ir valdymą, įtraukiant žmogiškųjų išteklių specialistus. Siūloma kurti aiškius darbuotojų gerovės rodiklius, plėsti konsultavimo galimybes, viešinti gerąją praktiką ir ypač – remti mažas įmones per mokymus ir subsidijas vertinimo paslaugoms.

Be to, diskutuota apie dirbtinio intelekto įtaką profesinei sveikatai. Viena vertus, jis gali padėti subalansuoti darbo krūvius, individualizuoti sveikatos rekomendacijas, mažinti perdegimo riziką. Kita vertus, jis kelia naujų psichologinių grėsmių: algoritminė kontrolė gali mažinti darbuotojų autonomiją, skatinti neteisybės jausmą, izoliaciją ir stresą. Todėl būtina ne tik technologijų integracija, bet ir kritiškas jų taikymo vertinimas, užtikrinant darbuotojų psichologinį saugumą ir etišką sprendimų priėmimą.

Konferencijoje „HI 2030: vizija sveikesnei visuomenei“ aptarti klausimai atskleidė, kad pokyčiai visuomenės sveikatos srityje jau vyksta, tačiau jų sėkmė priklauso nuo gebėjimo ne tik identifikuoti iššūkius, bet ir realiai veikti. Tiek duomenų prieinamumas, sveikatos stiprinimas, tiek darbdavių atsakomybė už darbuotojų gerovę tampa strateginiais šalies sveikatos politikos elementais.

Su konferencijos „HI 2030: vizija sveikesnei visuomenei“ darbo grupių išvadomis ir priemonėmis, skirtomis visuomenės sveikatos iššūkiams spręsti, kviečiame susipažinti čia.