Šildymo sezono pradžia: kietojo kuro ir atliekų deginimo poveikis aplinkai ir sveikatai

Atšalus orams jau skelbiama šildymo sezono pradžia. Nors daugelis savivaldybių ir privačių namų ūkių šildymui naudoja gamtines dujas, biokurą ir kitas aplinkai palankias pastatų šildymo technologijas, tačiau kietojo kuro ir atliekų deginimas, kenkiantis tiek mūsų sveikatai, tiek aplinkai, dar išlieka rimta problema.

Deginant anglis, malkas ar buitines atliekas į atmosferą patenka pavojingi teršalai: smulkios kietosios dalelės (KD2,5), anglies monoksidas (CO), azoto oksidai (NOx), sieros dioksidas (SO2) ir dioksinai. Šios medžiagos prisideda prie oro taršos, kuri neigiamai veikia ne tik orą, bet ir dirvožemį, augalus bei vandenį. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys rodo, kad 9 iš 10 žmonių kvėpuoja oru, kuriame yra daug  teršalų.

Sveikatai keliamas pavojus. Oro tarša dėl kietojo kuro ir atliekų deginimo sukelia rimtų sveikatos problemų. Vienas iš didžiausių pavojų yra smulkios kietosios dalelės (KD2,5), kurios gali lengvai patekti į kvėpavimo takus ir net kraujotaką. Ilgalaikis jų poveikis siejamas su kvėpavimo takų ligomis, širdies ir kraujagyslių ligomis bei padidėjusia plaučių vėžio rizika. PSO duomenimis, oro tarša kasmet prisideda prie 7 milijonų žmonių priešlaikinių mirčių, daugiausia nuo insulto, širdies ligų ir kvėpavimo takų infekcijų.

Poveikis aplinkai. Kietojo kuro deginimas prisideda prie klimato kaitos. Anglies dioksidas (CO2), kuris yra vienas pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išsiskiria deginant kurą ir prisideda prie globalinio atšilimo. Tai sukelia klimato pokyčius, tokius kaip ekstremalios oro sąlygos, sausros, potvyniai ir jūros lygio kilimas. Deginant atliekas, ypač plastiko, į orą patenka toksiškos medžiagos, kurios kaupiasi ekosistemose ir sukelia ilgalaikį poveikį aplinkai, įskaitant augmenijos ir gyvūnų populiacijų pažeidimus.

Namų ūkio oro tarša. Namuose kietojo kuro naudojimas šildymui taip pat kelia oro taršos pavojų. Nuo 10 iki 40 proc. lauke esančių kuro deginimo teršalų gali patekti į gyvenamąsias patalpas. Tai ypač aktualu individualiuose namuose, priemiesčiuose ar kaimo vietovėse, kur dar nėra alternatyvių šildymo sistemų, tokių kaip gamtinės dujos ar centrinis šildymas. Namų viduje susikaupusi oro tarša kelia pavojų visų šeimos narių sveikatai, ypač vaikams ir pagyvenusiems žmonėms.

Kontaktinis asmuo Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rybalko, el. p. [email protected], mob. +370 658 86 749.

Plačiau apie kietojo kuro ir atliekų deginimo poveikį aplinkai ir sveikatai skaitykite Aplinkos oras - Higienos institutas