Aplinkos oras
Kietojo kuro ir atliekų deginimas yra pavojingas tiek aplinkai, tiek mūsų sveikatai. Deginant išsiskiria daugybė kenksmingų medžiagų, kurios gali sukelti rimtas ligas ir ilgam laikui užteršti aplinką.
Maždaug 2,4 milijardo žmonių gamina maistą ir šildo namus taršiu kuru, o nuo namų ūkio oro taršos kasmet per anksti miršta 3,2 milijono žmonių.
Daugiau nei 99 proc. žmonių gyvena vietovėse, kuriose oro tarša viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) oro kokybės gairėse rekomenduojamas normas, o dėl aplinkos oro taršos kasmet miršta 4,2 mln. gyventojų.
PSO duomenys rodo, kad 9 iš 10 žmonių kvėpuoja oru, kuriame yra daug teršalų. Oro tarša – pradedant virš miestų tvyrančiu smogu ir baigiant dūmais namuose – kelia didelę grėsmę sveikatai ir klimatui.
Užterštu aplinkos oru dažniausiai skundžiasi individualių namų, priemiesčių, kur patalpoms šildyti naudojamas kietasis kuras (kartais nekokybiškas ar netinkamas, pavyzdžiui, įvairios atliekos), gyventojai. Į gyvenamąsias patalpas prasiskverbia 10–40 proc. aplinkos ore esančių kuro deginimo teršalų.
Kietojo kuro ir atliekų deginimas vis dar plačiai naudojamas būdas tiek namams šildyti, tiek atliekoms tvarkyti, nes yra palyginti pigus ir lengvai prieinamas. Atliekų deginimas dažnai vertinamas kaip paprastas būdas atsikratyti šiukšlių, ypač ten, kur nėra veiksmingų atliekų rūšiavimo ir perdirbimo sistemų. Vietovėse, kur nėra galimybės prisijungti prie gamtinių dujų tinklų ar naudotis centrinio šildymo sistemomis, gyventojai renkasi paprastesnius, bet dažnai daug labiau aplinką ir sveikatą žalojančius šildymo būdus.
PSO yra parengusi oro kokybės gaires dėl teršalų, kurie laikomi kenksmingiausiais sveikatai. Tai ozonas, azoto oksidas, sieros dioksidas ir anglies monoksidas, taip pat smulkios kietosios dalelės.
Smulkios kietosios dalelės (KD2,5) yra svarbiausias rodiklis, naudojamas vertinant oro taršos poveikį sveikatai ir dažniausiai matuojamas arba stebimas vyriausybių lygiu, siekiant apsaugoti piliečius nuo neigiamo oro teršalų poveikio.
Nerimą kelia ir teršalai, kurie susidaro deginant kietąjį kurą (anglį, medieną, durpes ir kt.) siekiant apšildyti patalpas, ypač šaltuoju metų laiku, ar įvairias atliekas: kietosios dalelės, azoto oksidai (NOx), anglies monoksidas (CO), sieros dioksidas (SO2), ozonas, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA), dioksinai ir daug kitų cheminių junginių. Šios medžiagos, išsisklaidžiusios ore, ne tik užteršia aplinką, bet ir gali sukelti rimtų sveikatos problemų, ypač žmonėms, gyvenantiems netoli taršos šaltinių arba ilgą laiką veikiamiems šių teršalų.
Poveikis aplinkai
Kietojo kuro ir atliekų deginimas prisideda prie oro kokybės blogėjimo, ypač miestuose ar gyvenvietėse, kur oro tarša jau ir taip viršija nustatytas normas. Be to, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip anglies dioksidas (CO2), išsiskyrimas prisideda prie klimato kaitos, kuri vis dažniau sukelia ekstremalias oro sąlygas – sausras, potvynius ar uraganus.
Deginant kietąjį kurą – malkas, anglį ar briketus, į aplinką išsiskiria didelis kiekis teršalų, kurie neigiamai veikia orą, dirvožemį ir vandens telkinius. Vienas iš pagrindinių teršalų yra anglies dioksidas (CO₂), kuris yra viena iš pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Šios dujos prisideda prie globalinio klimato atšilimo, sukeliančio įvairius aplinkos pokyčius – nuo ekstremalių oro sąlygų iki jūros lygio kilimo ir ledynų tirpimo.
Deginant kietąjį kurą į aplinką patenka ir kietosios dalelės (KD). Šios mikroskopinės dalelės gali ilgai išlikti atmosferoje ir patekti ne tik į orą, kuriuo kvėpuojame, bet ir nusėsti ant augalų, dirvožemio ar vandens paviršiaus. Tai gali turėti neigiamą poveikį augmenijai, sumažinti augalų gebėjimą atlikti fotosintezę, o galiausiai sutrikdyti visą ekosistemą.
Dar pavojingesnis yra atliekų deginimas. Deginant buitines ar pramonines atliekas į atmosferą išsiskiria dar didesnis kiekis pavojingų teršalų. Ypač pavojinga deginti cheminėmis medžiagomis apdirbtą (dažytą, impregnuotą) medieną, baldų atliekas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, alyvomis užterštas atliekas. Joms degant išsiskiria ir į aplinką patenka tokių nuodingų cheminių medžiagų, kaip sunkieji metalai švinas, gyvsidabris ar kadmis. Šie metalai gali nusėsti dirvožemyje ir ilgą laiką jame išlikti, nuodingai veikdami augalus ir gyvūnus. Ilgainiui šie teršalai patenka į maisto grandinę, užteršia maistą ir vandenį, o tai gali sukelti ilgalaikių problemų tiek gamtai, tiek žmonėms.
Plastiko ar kitų sintetinių medžiagų deginimo metu išsiskiria dioksinai, kurie yra ypač toksiški ir gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį gamtai. Dioksinai gali kauptis gyvūnų organizmuose ir per maisto grandinę patekti į žmogaus organizmą, sukeldami įvairias ligas.
Poveikis sveikatai
Bendras aplinkos (lauko) ir namų oro taršos poveikis kasmet sukelia apie 7 milijonus priešlaikinių mirčių, daugiausia dėl padidėjusio mirtingumo nuo insulto, širdies ligų, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, plaučių vėžio ir ūminių kvėpavimo takų infekcijų.
Pagrindinė problema, susijusi su kietojo kuro ir atliekų deginimu, yra tarša kietosiomis dalelėmis (KD). Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis daro įtaką sergamumui kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kietųjų dalelių poveikis sveikatai priklauso nuo kietųjų dalelių kiekio ir veikimo trukmės. Tarša gali būti trumpalaikė (pvz. trunkanti 8 arba 24 valandas) arba ilgalaikė (pvz. metinė).
Trumpalaikis kietųjų dalelių poveikis gali sukelti ūmias sveikatos reakcijas, tokias kaip akių, nosies ar gerklės sudirginimas, kosulys, švokštimas, ūminės apatinių kvėpavimo takų infekcijos. Ypač pavojingos smulkios kietosios dalelės (KD2.5), kurios yra tokios mažos, kad gali lengvai patekti į žmogaus plaučius, o iš ten – į kraujotaką. Tai gali sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant kvėpavimo takų ligas, tokias kaip bronchitas ar astma. Ilgalaikis šių dalelių įkvėpimas taip pat yra siejamas su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų bei plaučių vėžio rizika. Be to, žmonės gali nežinoti, kad deginant atliekas į orą gali išsiskirti ypač pavojingi toksinai, tokie kaip dioksinai ir furanai, kurių net mažas kiekis gali sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant hormoninius sutrikimus, imuninės sistemos pažeidimus ir netgi vėžį.
Didesnės kietosios dalelės (KD10) dažniausiai paveikia viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, sukelia kosulį ir čiaudulį.
Kitas pavojingas deginimo produktas – anglies monoksidas (CO), kuris susidaro degimo procesui vykstant iš dalies. Esant net mažai anglies monoksido (smalkių) koncentracijai ore kraujas pasisavina ne deguonį, o anglies monoksidą, sudarydamas karboksihemoglobiną (COHb). Dėl deguonies trūkumo sutrinka daugelio organų, pirmiausia centrinės nervų sistemos, veikla, suaktyvėja širdies ir kraujotakos sistemos ligos, padidėja širdies smūgio galimybė. Lengvai apsinuodijus svaigsta galva, žmogus būna mieguistas, jaučia silpnumą, jį pykina. Esant labai dideliam karboksihemoglobino kiekiui kraujyje žmogus gali netekti sąmonės, jį gali ištikti koma ir net mirtis. Tokio pobūdžio apsinuodijimai galimi, kai smalkėmis užterštas gyvenamųjų patalpų oras. Anglies monoksidas – bespalvės, bekvapės, besvorės, vietiškai nedirginančios dujos. Jų negalima nei pamatyti, nei užuosti, nei paragauti. Todėl apsinuodijimai smalkėmis gana dažni ir labai pavojingi, o kartais net baigiasi mirtimi. Šių apsinuodijimų ypač padaugėja prasidėjus šildymo sezonui, kai intensyviai kūrenamos krosnys, židiniai, dujiniai vandens bei patalpų šildymo katilai. Todėl rekomenduojama namuose įrengti smalkių detektorių, kuriam suveikus reikia nedelsiant palikti namus ir kviesti pagalbą. Labai svarbu, kad šildymo prietaisai būtų tinkamai prižiūrimi, o patalpos – gerai vėdinamos.
Apatinių atmosferos sluoksnių ozonas (O3) yra viena iš pagrindinių fotocheminio smogo sudedamųjų dalių, jis susidaro vykstant fotocheminėms reakcijoms, kai azoto oksido dujos iš transporto priemonių ir pramonės išmetamų teršalų reaguoja su lakiaisiais organiniais junginiais.
Azoto dioksidas (NO2) yra dujos, kurios dažniausiai išsiskiria deginant kurą transporto ir pramonės sektoriuose.
Sieros dioksidas (SO2) yra bespalvės aštraus kvapo dujos. Jis gaminamas deginant iškastinį kurą (anglį ir naftą) ir lydant mineralines rūdas, kuriose yra sieros.
Verta paminėti dioksinus, kurie yra ypač pavojingi ir išsiskiria deginant atliekas. Šios cheminės medžiagos yra stipriai toksiškos ir sukelia ilgalaikes sveikatos problemas. Dioksinai kaupiasi organizme ir ilgainiui gali sukelti vėžį, pakenkti imuninei, reprodukcinei bei hormoninei sistemoms. Be to, ilgalaikis dioksinų poveikis gali turėti neigiamą poveikį vaikų vystymuisi.
Deginant atliekas, netinkamai prižiūrint kietojo kuro katilus, išsiskiria ir kiti toksiški junginiai, tokie kaip azoto oksidai, sieros dioksidas bei angliavandeniliai. Azoto oksidai gali sukelti kvėpavimo takų sudirgimus, pabloginti sergančiųjų astma būklę ir prisidėti prie rūgščiųjų lietų susidarymo. Sieros dioksidas taip pat dirgina kvėpavimo takus ir gali sukelti bronchų spazmus, ypač jautriems žmonėms – vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms bei tiems, kurie turi kvėpavimo sistemos problemų. Angliavandeniliai yra organiniai junginiai, kurie, susijungę su kitais oro teršalais, gali sudaryti ozoną žemutiniuose atmosferos sluoksniuose, kuris yra kenksmingas žmogaus sveikatai.
Ką galime padaryti?
Norint sumažinti kietojo kuro ir atliekų deginimo poveikį aplinkai ir sveikatai, reikėtų rinktis alternatyvius šildymo būdus. Pirmiausia būtina įsitikinti, kad šildymo įranga eksploatuojama tinkamai, o naudojamas kuras yra švarus ir sausas. Drėgnas kuras, pavyzdžiui, neišdžiūvusi mediena, dega žemesnėje temperatūroje, todėl didėja išskiriamų teršalų (dioksinų, anglies monoksido, anglies dioksido, kietųjų dalelių, azoto oksidų ir kt.) emisijos. Pagrindinės tinkamo kietojo kuro rūšys yra natūrali mediena (malkos, pjuvenų briketai, granulės), anglys ir durpės. Naudojant tinkamą kūrenti kietąjį kurą susidaro ir į aplinką išsiskiria mažiausiai teršalų.
Krosnys turi būti tvarkingos ir kasmet valomos. Kai krosnyje tinkama trauka, malkos stipriai liepsnoja, o išsiskiriančios dujų dalelės tiesiog sudega.
Sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį taip pat galima naudojant mažiau taršias kuro rūšis, pavyzdžiui, dujas arba ekologiškai švarią atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, geoterminę) energiją, arba prisijungiant prie centralizuotų šilumos tinklų.
Atliekų deginimas namuose neturėtų būti atliekų šalinimo būdas. Atliekas reikėtų rūšiuoti ir perdirbti, o tas, kurių negalima perdirbti, perduoti specializuotoms įmonėms, kurios turi tinkamas technologijas ir priemones joms saugiai apdoroti. Taip būtų išvengta atliekų deginimo, kuris sukelia tiek aplinkos, tiek sveikatos problemų. Kuo labiau žmonės supras šio reiškinio žalą, tuo labiau prisidės prie švaresnės aplinkos kūrimo ir savo sveikatos saugojimo. Todėl itin svarbu atsakingai rinktis šildymo būdus ir atsikratyti atliekų tvariai, vengiant jas deginti namų sąlygomis.
Rizikos grupei priklausantiems asmenims patariama būti lauke toliau nuo matomų taršos šaltinių (judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų, kuriose jaučiamas specifinis kvapas), o jeigu tai neįmanoma, geriau likti namuose ir saugoti sveikatą.
Sportuoti lauke reikėtų rinktis vietas, esančias toliau nuo taršos šaltinių, o fizinio aktyvumo trukmę koreguoti pagal savijautą.
Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiuose įrenginiuose. Už atliekų deginimą nesilaikant teisės aktuose nustatytų aplinkos oro apsaugos reikalavimų Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos.
Reikia didelių politikos pokyčių, kad iki 2030 m. sparčiai padidėtų žmonių, turinčių prieigą prie švaraus kuro ir technologijų, skaičius, būtų išspręstas sveikatos nelygybės klausimas, pasiekta 2030 m. Darnaus vystymosi darbotvarkė ir siekis sušvelninti klimato kaitą.
Todėl būkime sąmoningi ir atidesni kūrendami krosnis, katilus, židinius, tvarkydami atliekas. Rūpinkimės savo ir savo artimųjų sveikata.
Parengė Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rybalko, el. paštas [email protected], mob. +370 658 86 749.
Daugiau informacijos:
https://iris.who.int/bitstream/handle/10665/345329/9789240034228-eng.pdf
Oro tarša ir jos poveikis sveikatai
Vienas iš didžiausią įtaką sveikatai turinčių aplinkos sveikatos veiksnių yra oro tarša. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atkreipia dėmesį, kad kasmet oro tarša sukelia apie 7 milijonus priešlaikinių mirčių. Pagrindinės sveikatos problemos, susijusios su užterštu oru, yra kvėpavimo takų ligos, tokios kaip astma, bronchitas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga ir plaučių vėžys. Be to, ilgalaikis poveikis gali sukelti širdies ligas, insultus ir kitas lėtines ligas.
Oro tarša, kurią sudaro smulkiosios kietosios dalelės (KD2.5 ir KD10), azoto dioksidas, sieros dioksidas, anglies monoksidas ir kiti teršalai, daugiausia kyla iš transporto, pramonės veiklos, degimo procesų ir žemės ūkio. Didžiuosiuose miestuose ir pramoninėse zonose oro kokybė dažnai būna bloga, o tai tiesiogiai veikia žmonių sveikatą. Didėjant gyventojų tankumui ir urbanizacijai, šis iššūkis tampa vis aktualesnis.
Svarbu pažymėti, kad oro tarša neproporcingai veikia ir tam tikras visuomenės grupes. Pavyzdžiui, žmonės, gyvenantys arčiau pramonės įmonių, greitkelių ar kitų taršos šaltinių, dažnai yra labiau pažeidžiami oro taršos. Be to, mažas pajamas gaunantys asmenys dažnai turi mažiau galimybių gauti tinkamą sveikatos priežiūrą, todėl jie gali labiau kentėti nuo oro taršos sukeltų sveikatos problemų.
Vandens tarša ir jos poveikis sveikatai
Vanduo yra vienas pagrindinių gyvybės šaltinių, tačiau milijonai žmonių visame pasaulyje vis dar neturi prieigos prie švaraus geriamojo vandens. Vandens tarša gali kilti iš įvairių šaltinių: pramoninių atliekų, pesticidų ir trąšų, nuotekų, naftos ir kitų teršalų išsiliejimų. Užterštas vanduo sukelia įvairias ligas, tokias kaip cholera, viduriavimas, hepatitas A ir kitas infekcinės ligos, kurios kasmet nusineša tūkstančius gyvybių.
Vandens tarša taip pat neproporcingai veikia pažeidžiamas visuomenės grupes. Tie, kurie gyvena kaimo vietovėse ar skurdžiuose rajonuose, dažnai neturi prieigos prie tinkamos sanitarinės infrastruktūros, kas padidina riziką susirgti vandens sukeltomis infekcinėmis ligomis. Klimato kaita dar labiau paaštrina šią problemą, nes didėja sausrų dažnumas, o tai apsunkina prieigą prie švaraus vandens.
Klimato kaita ir jos poveikis aplinkos sveikatai
Klimato kaita yra dar viena didelė grėsmė aplinkos sveikatai. Dėl visuotinio atšilimo, kylant vidutinei temperatūrai, susidaro ekstremalios oro sąlygos, tokios kaip potvyniai, sausros, karščio bangos ir stiprios audros. Šios ekstremalios oro sąlygos tiesiogiai daro įtaką žmonių sveikatai, nes gali sukelti traumas, ligas ir net mirtis.
Karščio bangos, kurios tapo dažnesnės dėl klimato kaitos, gali sukelti šilumos smūgius, išsekimą nuo karščio, širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimus ir net mirtį. Ypač pažeidžiami yra vyresnio amžiaus žmonės, mažamečiai vaikai ir tie, kurie turi sveikatos sutrikimų.
Potvyniai gali sunaikinti vietos maisto atsargas ir sukelti maisto trūkumą, kas ilgainiui lemia mitybos problemas. Žmonės, kurie praranda namus ir gyvena prastose sąlygose po nelaimės, dažnai patiria psichologinių traumų, kurios gali turėti ilgalaikių padarinių jų psichinei sveikatai. Potvyniai gali paskatinti infekcinių ligų plitimą.
Klimato kaita turi ir netiesioginį poveikį sveikatai. Dėl didėjančios sausros daugelyje regionų trūksta vandens, o tai gali sukelti maisto trūkumą ir prastą mitybą. Be to, klimato kaita skatina tam tikrų ligų plitimą. Pavyzdžiui, dėl didėjančios temperatūros ir drėgmės tropiniuose regionuose plinta ligos, tokios kaip maliarija ir dengės karštligė, kurių nešiotojai yra uodai.
Pažeidžiamos visuomenės grupės, tokios kaip vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir mažas pajamas gaunantys asmenys, dažnai yra labiau veikiami klimato kaitos pokyčių. Pavyzdžiui, vaikams labiau pasireiškia kvėpavimo takų ligos, kurios kyla dėl blogos oro kokybės. Nepasiturinčios bendruomenės dažnai gyvena tose vietose, kurios yra labiau pažeidžiamos stichinių nelaimių, tokių kaip potvyniai ar sausros.
Bendruomenių atsparumo stiprinimas
Vienas iš svarbiausių 2024 metų Pasaulinės aplinkos sveikatos dienos tikslų yra skatinti ir stiprinti bendruomenių atsparumą klimato kaitos padariniams. Tai reiškia kurti atsparias bendruomenes, kurios galėtų ir gebėtų geriau prisitaikyti prie klimato kaitos ir kitų aplinkos pokyčių, kad būtų galima sumažinti su nelaimėmis susijusią riziką.
Bendruomenių atsparumas priklauso nuo įvairių veiksnių. Pirma, tai yra galimybė turėti švaraus vandens tiekimo sistemas, tinkamą sanitarinę infrastruktūrą, kokybišką sveikatos priežiūrą. Antra, svarbu turėti stiprią socialinę apsaugos sistemą, kuri galėtų padėti labiausiai pažeidžiamiems gyventojams. Trečia, būtina šviesti visuomenę apie klimato kaitos ir aplinkos sveikatos problemas, kad žmonės galėtų imtis veiksmų siekiant apsaugoti save ir savo bendruomenę.
Atspari bendruomenė gali geriau prisitaikyti prie ekstremalių situacijų ir greičiau atsistatyti po nelaimės. Svarbu, kad atsparumo strategijos būtų pritaikytos konkrečiai situacijai bendruomenėje. Kiekviena bendruomenė turi skirtingas stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl atsparumo stiprinimo priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į šias specifikas. Kadangi daugelis bendruomenių, ypač ekonomiškai silpnesniuose regionuose ir atokiose vietovėse, neturi pakankamų išteklių, kad galėtų prisitaikyti prie klimato kaitos ir aplinkos pokyčių, vienas iš pagrindinių iššūkių yra stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir investicijas, kad būtų galima padėti šioms bendruomenėms tapti atsparesnėms. Tai gali apimti investicijas į švaraus vandens tiekimo sistemas, į švietimo programas ir sveikatos apsaugos sistemas.
Norint išvengti nelaimių, būtina imtis veiksmų klimato kaitos sukeltų nelaimių rizikos mažinimui, planuoti veiksmus, apimančius ir skatinančius sėkmingą koordinavimą, siekiant sukurti klimato kaitos padariniams atsparias bendruomenes. Bendruomenės turi turėti galimybę dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose ir būti įgalintos veikti. Tai gali apimti vietos valdžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir privataus sektoriaus įsitraukimą.
Ši diena yra ne tik priminimas apie aplinkos sveikatos svarbą, bet ir kvietimas kiekvienam prisidėti prie sveikesnės aplinkos kūrimo, taip saugant savo ir kitų sveikatą. Tik bendromis pastangomis galime sukurti pasaulį, kuriame kiekviena bendruomenė būtų atspari, sveika ir saugi.
Kontaktinis asmuo Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rybalko, el. p. [email protected], mob. +370 658 86 749.
Daugiau informacijos https://www.ifeh.org/wehd/
Pavasaris – laikas, kurio daugelis iš mūsų laukia su džiaugsmu. Šildymo sezonas artėja prie pabaigos, o šiltėjant orams ir bundant gamtai žmonės daugiau laiko praleidžia lauke. Tačiau kartu su pavasariu ateina ir oro tarša, kuri neigiamai veikia mūsų sveikatą, didindama kvėpavimo ir širdies ligų riziką bei trumpindama gyvenimo trukmę.
Kas yra oro tarša?
Oro tarša apibrėžiama kaip tam tikra žmogaus sveikatą, aplinką ir turtą neigiamai veikianti teršalų koncentracija atmosferoje. Didžiausią susirūpinimą visuomenės sveikatai kelia kietosios dalelės (KD), anglies monoksidas (CO), ozonas (O3), azoto dioksidas (NO2) ir sieros dioksidas (SO2). Kai kurios kietosios dalelės išmetamos tiesiai į atmosferą. Kitos formuojasi atmosferoje kaip cheminių reakcijų, kuriose dalyvauja pirminės dujos – sieros dioksidas, azoto oksidai, amoniakas ir lakieji organiniai junginiai – rezultatas. Kietosios dalelės – tai įkvepiamos dalelės, sudarytos iš sulfato, nitratų, amoniako, natrio chlorido, juodosios anglies, mineralinių dulkių ir vandens. Jos gali būti įvairaus dydžio, nuo to priklauso jų poveikis mūsų sveikatai ir aplinkai.
Siekiant sumažinti oro užterštumą, pasiekta įvairių rezultatų. Sumažėjo teršalų išmetimas į aplinką, tačiau oro teršalų koncentracija vis dar per didelė ir oro kokybės problema išlieka. Didelė dalis Europos gyventojų gyvena zonose, ypač miestuose, kur oro teršalų koncentracija kelia didelį pavojų sveikatai. PSO duomenimis, vien Europos regione dėl aplinkos ore esančių kietųjų dalelių poveikio kiekvieno žmogaus gyvenimo trukmė gali sumažėti vidutiniškai metais, daugiausia dėl padidėjusios širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligų rizikos.
Rizika sveikatai, susijusi su kietosiomis dalelėmis
Kietųjų dalelių normos Lietuvoje reguliuojamos nacionalinėmis ir ES teisės aktų nuostatomis, kurios nustato leistinas kietųjų dalelių koncentracijos ore ribas. Pagal ES direktyvas leistina kietųjų dalelių koncentracija yra nustatoma siekiant apsaugoti žmonių sveikatą. Leistinos KD10 koncentracijos ribos yra 50 μg/m³ vidutinės paros vertės (negali būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus) ir 40 μg/m³ metinės vidutinės vertės, o KD2,5 koncentracijos ribos yra 20 μg/m³ metinės vidutinės vertės. Šios normos keičiamos ir koreguojamos pagal naujausius tyrimų rezultatus ir sveikatos poveikio vertinimus.
Kietosios dalelės į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus. Rizika sveikatai susijusi su kietosiomis dalelėmis, kurių skersmuo 10 (KD10 ) ir 2,5 (KD2,5) mikrono. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia, ten nusėda ir gali pradėti kauptis, suformuodamos palankią terpę išsivystyti lėtinei ligai. Didesnės KD10 dalelės – tokios, kurių dydis ore yra iki 10 μm, sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos, o smulkiausios KD2,5, kurių dydis iki 2,5 μm, kelia didesnę grėsmę, nes nusėda plaučiuose ir tam tikra dalelių dalis per plaučių alveoles patenka į kraują ir audinius, sukeldamos lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas, sisteminę žalą audiniams ir ląstelėms.
Priklausomai nuo kietųjų dalelių aplinkos ore koncentracijos, jos gali sudirginti kvėpavimo takus (ima perštėti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas), dėl to gali paūmėti lėtinių kvėpavimo takų ligų (ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito ir kt.) bei lėtinių širdies ar kraujagyslių ligų eiga. Ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis gali tapti lėtinių negalavimų, ypač apatinių kvėpavimo takų ligų (astmos, bronchito), priežastimi, sukelti lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimą, susilpninti vaikų ir suaugusiųjų plaučių funkciją, sutrikdyti širdies veiklą, išprovokuoti insultą.
Aplinkos ore esančios kietosios dalelės į žmogaus organizmą patenka ne tik per kvėpavimo sistemą, bet gali patekti ir per akių gleivinę (sukelia konjunktyvitus) ar dirginti odą (užkemša prakaito liaukas, todėl gali prasidėti pūliniai procesai).
Kietųjų dalelių oro taršos poveikis, ypač ilgalaikis, gali būti reikšmingas sveikatai, tačiau trumpalaikis poveikis taip pat neigiamai veikia sveikatą.
Trumpalaikio (trunkančio kelias valandas ar dienas) poveikio atveju žymus teršalų koncentracijos padidėjimas gali sukelti ūmių sveikatos pakitimų: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai, todėl peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, pasunkėja kvėpavimas, o sergantieji kvėpavimo, širdies ar kraujagyslių ligomis gali pajusti sveikatos pablogėjimą (bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito priepuolius, širdies veiklos sutrikimus).
Esant ilgalaikiam poveikiui net ir nedidelis kietųjų dalelių padidėjimas gali tapti lėtinių negalavimų priežastimi: gali išsivystyti kvėpavimo takų ligos (astma, bronchitas, emfizema), susilpnėti plaučių funkcija, sutrikti širdies veikla, išsivystyti plaučių vėžys.
Oro taršos poveikis žmonėms
Oro tarša veikia kiekvieną žmogų, bet šis poveikis pasireiškia nevienodai. Vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užteršto aplinkos oro poveikiui. Vaikams šis poveikis gali pasireikšti susilpnėjusia plaučių funkcija, kvėpavimo takų infekcijomis, astmos paūmėjimu ir kt.
Net ir sveikiems žmonėms gali pasireikšti laikinų simptomų, tokių kaip akių, nosies ir gerklės dirginimas, kosulys, spaudimas krūtinėje, dusulys, galvos skausmas, nuovargis.
Svarbu saugotis nuo oro taršos. Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke. Sportuoti ir mankštintis geriau uždarose patalpose arba vietose, esančiose atokiau nuo judrių gatvių. Būnant patalpoje geriau neatidaryti orlaidžių, langų, o patalpoms vėdinti naudoti oro kondicionierius su filtrais. Važiuojant transporto priemonėmis sandariai uždaryti langus. Keliaujant dviračiu vengti intensyvaus eismo gatvių.
Apsisaugoti nuo kietųjų dalelių įkvėpimo gali padėti kaukės su specialiuoju filtru.
Oro taršos indeksą galima sekti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje arba įvairiose mobiliosiose programėlėse.
Priemonės, mažinančios taršą
Taršos mažinimas kietosiomis dalelėmis yra svarbus uždavinys, kuriam reikia įvairių sprendimų ir veiksmų. Tačiau keletą iš jų gali įgyvendinti kiekvienas, tai:
- laiku tvarkyti miestų gatves, kelių pakraščius, dviračių ir pėsčiųjų takus;
- perdirbti ar rūšiuoti šiukšles, siekiant sumažinti atliekų kiekį ir išvengti jų deginimo, kuris gali prisidėti prie oro taršos kietosiomis dalelėmis;
- nepamiršti, kad ypač pavojinga deginti cheminėmis medžiagomis apdirbtą medieną (dažytą, impregnuotą), baldų atliekas, padangas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, įvairiomis alyvomis užterštas atliekas. Degant šioms atliekoms gali išsiskirti labai nuodingų cheminių medžiagų (įskaitant sunkiuosius metalus, dioksinus), galinčių turėti įtakos ne tik šalia, bet ir tolėliau gyvenančių žmonių sveikatai;
- nedeginti pernykštės žolės, nes žolės deginimas daro didelę žalą ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai, jų saugumui ir turtui;
- užtikrinti, kad šildymo įranga (katilai, židiniai, krosnys) būtų eksploatuojama tinkamai, o esant galimybei atnaujinti šildymo sistemas, nes daug kietųjų dalelių išskiriama dėl senų ir neefektyvių šildymo sistemų. Modernių ir efektyvių šildymo sistemų įdiegimas gali labai sumažinti kietųjų dalelių išsiskyrimą. Saulės baterijos, saulės kolektoriai, geoterminis šildymas ne tik išvaduoja nuo poreikio rūpintis kuru, bet ir visiškai apsaugo nuo patalpų bei aplinkos oro taršos ir galimo jos žalingo poveikio sveikatai;
- diegti taršos mažinimo technologijas; naujausios technologijos, tokios kaip dulkių surinkimo sistemos arba filtrai pramoniniams įrenginiams, gali veiksmingai sumažinti kietųjų dalelių išsiskyrimą;
- naudoti mažiau kenksmingas transporto priemones, kurios išskiria mažiau kietųjų dalelių, pvz., elektromobilius arba alternatyvius degalus naudojančias transporto priemones;
- tvarkyti viešąsias erdves, sodinti medžius miestų teritorijose, nes jie gali padėti sugerti ir sulaikyti kietąsias daleles, neleisdami joms patekti į orą.
Kokiu oru kvėpuojame, priklauso ir nuo kiekvieno iš mūsų kasdienių pasirinkimų. Prie oro taršos mažinimo, savo sveikatos gerovės galime ir privalome prisidėti kiekvienas, keisdami savo vartojimo ir gyvenimo būdo įpročius. Net ir maži veiksmai, kuriuos įgyvendinsime kasdien, gali turėti didelį poveikį oro taršos mažinimui ir sveikatos gerinimui.
Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rybalko el. paštu [email protected] arba mob. + 370 658 86 749
Daugiau informacijos:
Aplinkos apsaugos agentūros kiekvienos dienos oro kokybės žemėlapis
Aplinkos apsaugos agentūros aplinkos oro kokybės ataskaita
Paros oro kokybės rodikliai (Aplinkos apsaugos agentūra)
Europos Vadovų taryba, Europos Sąjungos taryba (Oro kokybė)
Europos aplinkos agentūra, Europos oro kokybės būklė 2023 m.
Oro tarša – tai nematomas, bet reikšmingas pavojus mūsų sveikatai ir aplinkai. Nors daugelyje Lietuvos vietovių oro kokybė yra pakankamai gera, kai kuriose teritorijose – ypač miestuose, šalia intensyvaus eismo ar pramonės objektų – viršijamos sveikatai pavojingos teršalų normos. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, oro tarša išlieka svarbia problema, darančia tiesioginę įtaką gyventojų sveikatai, gyvenimo kokybei ir net mirtingumui.
Situacija Lietuvoje
Lietuvoje aplinkos oro kokybės stebėseną iš stacionarių automatinių oro kokybės tyrimų stočių (toliau - OKT) atlieka Aplinkos apsaugos agentūra (toliau - AAA). Daugelyje regionų oro taršos rodikliai atitinka Europos Sąjungos (toliau - ES) normas, tačiau dažnai viršijamos Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau - PSO) rekomendacijos, kurios yra griežtesnės. Dažniausiai viršijami rodikliai – tai kietosios dalelės (KD 2.5 ir KD10) bei azoto dioksidas (NO₂). Didžiausia tarša fiksuojama šaltuoju metų laiku gyvenvietėse, kur intensyviai kūrenama kietuoju kuru. Daug teršalų susikaupia ir prie pagrindinių transporto arterijų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Pagrindiniai oro taršos šaltiniai Lietuvoje:
Individualus būstų šildymas:
• Kietuoju kuru (anglimis, malkomis) šildomi namai žiemą sukelia daugiausia KD2.5 taršos.
• Daugelyje gyvenviečių nėra centralizuoto šildymo, todėl pasirenkami pigesni, bet labiau aplinką teršiantys sprendimai.
Transportas:
• Dyzeliniai automobiliai, ypač senesnių gamybos metų, skleidžia daug azoto oksidų ir kietųjų dalelių.
• Dideli eismo srautai miestų centruose blogina oro kokybę, ypač piko metu.
Pramonė ir energetikos sektorius:
• Nors pramonės objektų ir šilumos tiekėjų kontrolė griežtėja, jie vis dar prisideda prie taršos.
Žemės ūkis:
• Intensyvus gyvulininkystės sektorius išskiria daug amoniako, kuris atmosferoje reaguoja su kitais junginiais ir sudaro antrines kietąsias daleles.
Taršos pernaša:
• Dalis teršalų atkeliauja iš kitų šalių, ypač vėjuotomis dienomis ar per gaisrus, kai oro srovės perneša daleles.
AAA duomenimis 2024 metais Lietuvoje kietųjų KD2.5 vidutinė metinė koncentracija svyravo nuo 6,1 iki 13,3 µg/m3 ir neviršijo ribinės vertės (20 µg/m3), tačiau PSO rekomenduojama vertė (5 µg/m³) buvo viršyta daugelyje vietovių (PSO, 2024). Didžiausios koncentracijos buvo fiksuojamos kovą ir rugsėjį (9,0–18,7 µg/m³), mažiausios – liepą (4,8–7,5 µg/m³).
KD10 vidutinė metinė koncentracija OKT stotyse 2024 metais siekė nuo 12 iki 24 µg/m³ ir nei vienoje tyrimų vietoje neviršijo ribinės vertės (40 µg/m³), bet reikšmės vis dar viršija nuo 2030 m. įsigaliosiančią ES normą (20 µg/m³).
Azoto dioksido (NO₂) vidutinė metinė koncentracija miestų stotyse siekė 6–37 µg/m³ ir ribinė vertė nebuvo viršyta (40 µg/m³), tačiau PSO rekomenduojama vertė (10 µg/m³) taip pat viršyta daugelyje vietovių.
Ozono (O₃) didžiausia 8 valandų slenkančio vidurkio koncentracija siekė iki 132 µg/m³ ir daugelyje OKT stočių viršijo ilgalaikius tikslus atitinkančią vertę (120 µg/m³).
NO₂ koncentracija miestų stotyse siekė 6–37 µg/m³ (riba – 40 µg/m³).
Sieros dioksido (SO₂), anglies monoksido (CO), benzeno ir sunkiųjų metalų (švino, arseno, kadmio, nikelio) vidutinės metinės koncentracijos neviršijo nustatytų ribinių ar siektinų verčių.
Poveikis sveikatai
Oro taršos poveikis sveikatai nėra tolygiai pasiskirstęs. Vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, asmenys su lėtinėmis ligomis dažniau kenčia nuo oro taršos sukeltų padarinių. Vaikai ypač pažeidžiami – padidėjusi astmos rizika, kvėpavimo takų infekcijos, sumažėjusi plaučių funkcija. Vyresnio amžiaus žmonėms oro tarša didina insulto, miokardo infarkto ir demencijos riziką. Ypač jautrioms grupėms net ir trumpalaikis aukštos taršos poveikis gali sukelti kvėpavimo pasunkėjimą.
Ilgalaikis užteršto oro poveikis siejamas su:
• kvėpavimo takų ligomis – smulkiosios kietosios dalelės įsiskverbia į plaučius ir kraujotaką, didindamos astmos, bronchito ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) riziką;
• širdies ir kraujagyslių problemomis – oro tarša gali sukelti kraujagyslių uždegimą, padidinti kraujospūdį ir net prisidėti prie infarkto ar insulto rizikos;
• silpnėjančiu imunitetu – ilgalaikis kontaktas su teršalais gali sumažinti organizmo atsparumą infekcijoms, kurios žiemą ir taip yra dažnesnės;
• psichologinės būklės pablogėjimu – užterštas oras gali skatinti nuovargį, galvos skausmus, dirglumą ir depresijos simptomus, ypač žiemos metu, kai trūksta natūralios šviesos;
• vėžiniais susirgimais – įrodyta sąsaja tarp KD2.5 ir plaučių vėžio;
• nėščiųjų ir kūdikių sveikata – padidėjusi priešlaikinio gimdymo, mažo naujagimio svorio rizika.
PSO duomenimis, dėl oro taršos Europoje kasmet įvyksta per 300 000 priešlaikinių mirčių. Lietuvoje, Europos aplinkos agentūros (toliau - EAA) 2023 m. duomenimis, apie 1600 mirčių siejama su KD2.5 tarša.
Ką galime daryti – galimybės pokyčiams
Lietuva, kaip ir dauguma ES šalių, susiduria su oro taršos keliamais sveikatos iššūkiais. Tai nėra vien aplinkos klausimas – tai tiesiogiai susiję su gyventojų gyvenimo kokybe, mirtingumu ir sveikatos apsaugos sistemos ištekliais. Nepaisant iššūkių, yra aiškių galimybių gerinti oro kokybę ir sumažinti sveikatos rizikas:
• rinkitės mažiau taršius automobilius arba elektromobilius;
• kasdieninėms kelionėms naudokite viešąjį transportą, dviratį ar vaikščiokite pėsčiomis;
• teikite prioritetą atsinaujinantiems energijos šaltiniams (saulės, vėjo energijai);
• modernizuokite šildymo sistemas – pereikite prie šilumos siurblių ar biokuro katilų;
• rūšiuokite atliekas, kompostuokite, mažinkite vartojimą.
Nuo 2024 m. gruodžio 10 d. įsigaliojusi nauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl aplinkos oro kokybės nustato griežtesnes normas keturiems pagrindiniams oro teršalams: KD₂.₅, NO₂, O₃ ir SO₂. Šios normos įsigalios nuo 2030 m.
Naujieji oro kokybės standartai nuo 2030 m.:
PSO dar griežčiau rekomenduoja:
• KD₂.₅: Metinė koncentracija neturėtų viršyti 5 µg/m³.
• NO₂: Metinė koncentracija neturėtų viršyti 10 µg/m³.
• O₃: 8 val. koncentracija neturėtų viršyti 100 µg/m³.
• SO₂: Paros koncentracija neturėtų viršyti 40 µg/m³.
Nors oro kokybė Lietuvoje pamažu gerėja, siekiant atitikti 2030 m. standartus būtina toliau mažinti taršą. Sąmoningėjant gyventojams, stiprinant aplinkosaugos politiką, bendradarbiaujant tarp savivaldybių, sveikatos ir aplinkosaugos institucijų bei aktyviai informuojant visuomenę, galime kurti švaresnę aplinką ir geresnę sveikatą visiems.
Parengė Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rybalko, el. paštas [email protected], mob. +370 658 86 749.
Daugiau informacijos:
https://www.eea.europa.eu/en/analysis/publications/air-quality-status-report-2025
https://www.eea.europa.eu/publications/europes-air-quality-status-2024
https://www.who.int/publications/i/item/9789240034228
https://www.eea.europa.eu/en/topics/in-depth/air-pollution
https://www.eea.europa.eu/en/newsroom/news/eu-advancing-on-2030-zero-pollution-targets-but-stronger-action-is-needed
https://aaa.lrv.lt/lt/naujienos/nauji-reikalavimai-oro-kokybei-nuo-2030-metu-kas-keisis/
https://aaa.lrv.lt/lt/naujienos/paskelbti-metiniai-oro-kokybes-lietuvoje-rodikliai-kokia-situacija-buvo-2024-aisiais/
Higienos institutas primena, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) atnaujino oro kokybės gaires, paremtas moksliniais ir epidemiologiniais tyrimais apie teršalų neigiamą poveikį žmonių sveikatai.
Atnaujintose PSO oro kokybės gairėse daugiausia dėmesio skiriama vadinamiesiems klasikiniams teršalams: kietosioms dalelėms (PM2.5 ir PM₁₀), ozonui (O3), azoto dioksidui (NO2), sieros dioksidui (SO₂) ir anglies monoksidui (CO). Nustatomi oro kokybės lygiai, būtini visuomenės sveikatai apsaugoti visame pasaulyje.
Apskaičiuota, kad kiekvienais metais oro tarša lemia milijonus priešlaikinių mirčių, dėl ko netenkama daugybė sveiko gyvenimo metų. Oro taršos poveikis vaikams gali pasireikšti susilpnėjusia plaučių funkcija, kvėpavimo takų infekcijomis, pasunkėjusia astma. Suaugusiesiems išeminė širdies liga ir insultas yra dažniausios ankstyvos mirties priežastys, susijusios su lauko oro tarša. Manoma, kad užterštas oras didina diabeto, neurodegeneracinių ligų riziką. Dėl to oro taršai priskiriama ligų našta prilygsta kitoms didelėms pasaulinėms grėsmėms sveikatai, tokioms kaip nesveika mityba ir tabako rūkymas.
PSO teršalų koncentracijos aplinkos ore yra rekomendacinio pobūdžio ir neprivalomos, tačiau ES ir valstybės narės turėtų į jas atsižvelgti planuodamos ir įgyvendindamos tikslus ir priemones oro taršai valdyti ir oro kokybei bei gyventojų sveikatai gerinti tarptautiniu, nacionaliniu ir vietos lygmenimis.
PSO informuoja, kad šalys, laikydamosi naujųjų oro kokybės gairių, ne tik sumažins oro taršos poveikį sveikatai, bet ir prisidės prie klimato kaitos švelninimo.
Kviečiame susipažinti su PSO leidiniu „PSO pasaulinės oro kokybės gairės: kietosios dalelės (KD2,5 ir KD10), ozonas, azoto dioksidas, sieros dioksidas ir anglies monoksidas“. Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyr. specialistė Jolanta Rybalko el. paštu [email protected] arba mob. +370 658 86 749.
Atnaujinimo data: 2025-07-09, 15:26:26