Aplinkos oras

Oro tarša pavasarį ir jos poveikis sveikatai

Pavasaris – laikas, kurio daugelis iš mūsų laukia su džiaugsmu. Šildymo sezonas artėja prie pabaigos, o šiltėjant orams ir bundant gamtai žmonės daugiau laiko praleidžia lauke. Tačiau kartu su pavasariu ateina ir oro tarša, kuri neigiamai veikia mūsų sveikatą, didindama kvėpavimo ir širdies ligų riziką bei trumpindama gyvenimo trukmę.

Kas yra oro tarša?

Oro tarša apibrėžiama kaip tam tikra žmogaus sveikatą, aplinką ir turtą neigiamai veikianti teršalų koncentracija atmosferoje. Didžiausią susirūpinimą visuomenės sveikatai kelia kietosios dalelės (KD), anglies monoksidas (CO), ozonas (O3 ), azoto dioksidas (NO2 ) ir sieros dioksidas (SO2 ). Kai kurios kietosios dalelės išmetamos tiesiai į atmosferą. Kitos formuojasi atmosferoje kaip cheminių reakcijų, kuriose dalyvauja pirminės dujos – sieros dioksidas, azoto oksidai, amoniakas ir lakieji organiniai junginiai – rezultatas. Kietosios dalelės – tai įkvepiamos dalelės, sudarytos iš sulfato, nitratų, amoniako, natrio chlorido, juodosios anglies, mineralinių dulkių ir vandens. Jos gali būti įvairaus dydžio, nuo to priklauso jų poveikis mūsų sveikatai ir aplinkai.

Siekiant sumažinti oro užterštumą, pasiekta įvairių  rezultatų. Sumažėjo teršalų išmetimas į aplinką, tačiau oro teršalų koncentracija vis dar per didelė ir oro kokybės problema išlieka. Didelė dalis Europos gyventojų gyvena zonose, ypač miestuose, kur oro teršalų koncentracija kelia didelį pavojų sveikatai. PSO duomenimis, vien Europos regione dėl aplinkos ore esančių kietųjų dalelių poveikio kiekvieno žmogaus gyvenimo trukmė gali sumažėti vidutiniškai metais, daugiausia dėl padidėjusios širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligų rizikos.

Rizika sveikatai, susijusi su kietosiomis dalelėmis

Kietųjų dalelių normos Lietuvoje reguliuojamos nacionalinėmis ir ES teisės aktų nuostatomis, kurios nustato leistinas kietųjų dalelių koncentracijos ore ribas. Pagal ES direktyvas leistina kietųjų dalelių koncentracija yra nustatoma siekiant apsaugoti žmonių sveikatą. Leistinos KD10 koncentracijos ribos yra 50 μg/m³ vidutinės paros vertės (negali būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus) ir 40 μg/m³ metinės vidutinės vertės, o KD2,5 koncentracijos ribos yra 20 μg/m³ metinės vidutinės vertės. Šios normos keičiamos ir koreguojamos pagal naujausius tyrimų rezultatus ir sveikatos poveikio vertinimus.

Kietosios dalelės į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus. Rizika sveikatai susijusi su kietosiomis dalelėmis, kurių skersmuo 10 (KD10 )  ir 2,5 (KD2,5) mikrono. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia, ten nusėda ir gali pradėti kauptis, suformuodamos palankią terpę išsivystyti lėtinei ligai. Didesnės KD10 dalelės – tokios, kurių dydis ore yra iki 10 μm, sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos, o smulkiausios KD2,5, kurių dydis iki 2,5 μm, kelia didesnę grėsmę, nes nusėda plaučiuose ir tam tikra dalelių dalis per plaučių alveoles patenka į kraują ir audinius, sukeldamos lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas, sisteminę žalą audiniams ir ląstelėms.

Priklausomai nuo kietųjų dalelių aplinkos ore koncentracijos, jos gali sudirginti kvėpavimo takus (ima perštėti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas), dėl to gali paūmėti lėtinių kvėpavimo takų ligų (ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito ir kt.) bei lėtinių širdies ar kraujagyslių ligų eiga. Ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis gali tapti lėtinių negalavimų, ypač apatinių kvėpavimo takų ligų (astmos, bronchito), priežastimi, sukelti lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimą, susilpninti vaikų ir suaugusiųjų plaučių funkciją, sutrikdyti širdies veiklą,  išprovokuoti insultą.  

Aplinkos ore esančios kietosios dalelės į žmogaus organizmą patenka ne tik per kvėpavimo sistemą, bet gali patekti ir per akių gleivinę (sukelia konjunktyvitus) ar dirginti odą (užkemša prakaito liaukas, todėl gali prasidėti pūliniai procesai).

Kietųjų dalelių oro taršos poveikis, ypač ilgalaikis, gali būti reikšmingas sveikatai, tačiau trumpalaikis poveikis taip pat neigiamai veikia sveikatą.

Trumpalaikio (trunkančio kelias valandas ar dienas) poveikio atveju žymus teršalų koncentracijos padidėjimas gali sukelti ūmių sveikatos pakitimų: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai, todėl peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, pasunkėja kvėpavimas, o sergantieji kvėpavimo, širdies ar kraujagyslių ligomis gali pajusti sveikatos pablogėjimą (bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito priepuolius, širdies veiklos sutrikimus).

Esant ilgalaikiam poveikiui net ir nedidelis kietųjų dalelių padidėjimas gali tapti lėtinių negalavimų priežastimi: gali išsivystyti kvėpavimo takų ligos (astma, bronchitas, emfizema), susilpnėti plaučių funkcija, sutrikti širdies veikla,  išsivystyti plaučių vėžys.

Oro taršos poveikis žmonėms

Oro tarša veikia kiekvieną žmogų, bet šis poveikis pasireiškia nevienodai.  Vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užteršto aplinkos oro poveikiui. Vaikams šis poveikis gali pasireikšti susilpnėjusia plaučių funkcija, kvėpavimo takų infekcijomis, astmos paūmėjimu ir kt.

Net ir sveikiems žmonėms gali pasireikšti  laikinų simptomų, tokių  kaip akių, nosies ir gerklės dirginimas, kosulys, spaudimas krūtinėje, dusulys, galvos skausmas, nuovargis.

Svarbu saugotis nuo oro taršos. Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke. Sportuoti ir mankštintis geriau uždarose patalpose arba vietose, esančiose atokiau nuo judrių gatvių. Būnant patalpoje geriau neatidaryti orlaidžių, langų, o patalpoms vėdinti naudoti oro kondicionierius su filtrais. Važiuojant transporto priemonėmis sandariai uždaryti langus. Keliaujant dviračiu vengti intensyvaus eismo gatvių.

Apsisaugoti nuo kietųjų dalelių įkvėpimo gali padėti kaukės su specialiuoju filtru.

Oro taršos indeksą galima sekti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje arba įvairiose mobiliosiose programėlėse.

Priemonės, mažinančios taršą

Taršos mažinimas kietosiomis dalelėmis yra svarbus uždavinys, kuriam reikia įvairių sprendimų ir veiksmų. Tačiau keletą iš jų gali įgyvendinti kiekvienas, tai:

- laiku tvarkyti miestų gatves, kelių pakraščius, dviračių ir pėsčiųjų takus;

- perdirbti  ar  rūšiuoti šiukšles, siekiant sumažinti atliekų kiekį ir išvengti jų deginimo, kuris gali prisidėti prie oro taršos kietosiomis dalelėmis;

- nepamiršti, kad ypač pavojinga deginti cheminėmis medžiagomis apdirbtą medieną (dažytą, impregnuotą), baldų atliekas, padangas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, įvairiomis alyvomis užterštas atliekas. Degant šioms atliekoms gali išsiskirti labai nuodingų cheminių medžiagų (įskaitant sunkiuosius metalus, dioksinus), galinčių turėti įtakos ne tik šalia, bet ir tolėliau gyvenančių žmonių sveikatai;

- nedeginti  pernykštės žolės, nes žolės deginimas daro didelę žalą ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai, jų saugumui ir turtui;

- užtikrinti, kad šildymo įranga (katilai, židiniai, krosnys) būtų eksploatuojama tinkamai, o esant galimybei atnaujinti šildymo sistemas, nes daug kietųjų dalelių išskiriama dėl senų ir neefektyvių šildymo sistemų. Modernių ir efektyvių šildymo sistemų įdiegimas gali labai sumažinti kietųjų dalelių išsiskyrimą. Saulės baterijos, saulės kolektoriai, geoterminis šildymas ne tik išvaduoja nuo poreikio rūpintis kuru, bet ir visiškai apsaugo nuo patalpų bei aplinkos oro taršos ir galimo jos žalingo poveikio sveikatai;

- diegti taršos mažinimo technologijas; naujausios technologijos, tokios kaip dulkių surinkimo sistemos arba filtrai pramoniniams įrenginiams, gali veiksmingai sumažinti kietųjų dalelių išsiskyrimą;

- naudoti mažiau kenksmingas transporto priemones, kurios išskiria mažiau kietųjų dalelių, pvz., elektromobilius arba alternatyvius degalus naudojančias transporto priemones;

- tvarkyti viešąsias erdves, sodinti medžius miestų teritorijose, nes jie gali padėti sugerti ir sulaikyti kietąsias daleles, neleisdami joms patekti į orą.

Kokiu oru kvėpuojame, priklauso ir nuo kiekvieno iš mūsų kasdienių pasirinkimų. Prie oro taršos mažinimo, savo sveikatos gerovės galime ir privalome prisidėti kiekvienas, keisdami savo vartojimo ir gyvenimo būdo įpročius. Net ir maži veiksmai, kuriuos įgyvendinsime kasdien, gali turėti didelį poveikį oro taršos mažinimui ir sveikatos gerinimui.

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rybalko el. paštu [email protected] arba mob. + 370 658 86 749

Daugiau informacijos:

Aplinkos apsaugos agentūros kiekvienos dienos oro kokybės žemėlapis

Aplinkos apsaugos agentūros aplinkos oro kokybės ataskaita 

Paros oro kokybės rodikliai (Aplinkos apsaugos agentūra)

Rekomendacijos dėl savivaldybių aplinkos monitoringo programų plėtros: kietųjų dalelių KD2,5 koncentracijos aplinkos ore matavimai ir vertinimas 

Dėl aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiosiomis dalelėmis ir ozonu patvirtinimo

Europos Vadovų taryba, Europos Sąjungos taryba (Oro kokybė)

Europos aplinkos agentūra, Europos oro kokybės būklė 2023 m.

Smulkios kietosios dalelės išlieka ankstyvų mirčių Europos Sąjungoje priežastis

Europos aplinkos agentūros (EAA) duomenimis, Europos oro kokybė toliau gerėja, o ankstyvų mirčių ar žmonių, sergančių oro taršos sukeltomis ligomis, skaičius mažėja. Tačiau, remiantis neseniai paskelbta EAA analize, oro tarša išlieka didžiausiu su aplinka susijusiu rizikos veiksniu žmonių sveikatai Europoje.

Smulkios kietosios dalelės – ankstyvų mirčių Europos Sąjungoje priežastis

Prasta oro kokybė, ypač miestų teritorijose, toliau kenkia Europos piliečių sveikatai. Remiantis naujausiais EAA įverčiais, 2020 m. Europos Sąjungoje (ES) dėl PM2,5 taršos, viršijančios PSO rekomenduojamą 5 µg/m3 lygį, ne mažiau kaip 238 000 žmonių mirė anksčiau laiko. Dėl azoto dioksido taršos ES anksti mirė ne mažiau kaip 49 000 žmonių, o dėl ozono poveikio – ne mažiau kaip 24 000 žmonių.

Kaip ir ankstyvos mirtys, oro tarša sukelia sveikatos sutrikimus ir prisideda prie didelių nuostolių sveikatos priežiūros sektoriuje. Pavyzdžiui, 2019 m. PM2,5 poveikio sukelta lėtinė obstrukcinė plaučių liga 30 Europos šalių lėmė 175 702 gyvenimo su negalia metus.

Biologinės įvairovės nykimas, žala miškams, žemės ūkio kultūroms

Oro tarša taip pat kenkia sausumos ir vandens ekosistemoms. 2020 m. kenksmingas azoto nuosėdų lygis pastebėtas 75 proc. viso ES ekosistemos ploto. Tai yra 12 proc. mažiau, palyginti su 2005 m., o pagal ES nulinės taršos veiksmų planą taršą iki 2030 m. siekiama sumažinti 25 proc.

Remiantis EAA analize, Europoje 2020 m. 59 proc. miškų ploto ir 6 proc. žemės ūkio paskirties žemės pažemio ozono sluoksnis buvo kenksmingas. Dėl pažemio ozono sluoksnio poveikio kviečių derliui ekonominiai nuostoliai 2019 m. iš viso sudarė apytiksliai 1,4 mlrd. EUR 35 Europos šalyse, didžiausi nuostoliai užfiksuoti Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Turkijoje.

Daugiau nei pusė smulkių kietųjų dalelių išmetama naudojant energiją pastatuose

Iš EAA analizės matyti, kad pagrindinis kietųjų dalelių taršos šaltinis Europoje yra kuro deginimas gyvenamuosiuose, komerciniuose ir valdžios sektoriaus pastatuose. Šių teršalų šaltinis iš esmės yra įvairaus kietojo kuro deginimas pastatų šildymo tikslais. 2020 m. sektoriuje išmesta 44 proc. PM10 ir 58 proc. PM2,5 teršalų. Kitas svarbus šių teršalų šaltinis apima pramonės, kelių transporto ir žemės ūkio sektorius. Žemės ūkio sektoriuje taip pat buvo išmesta didžioji dalis (94 proc.) amoniako teršalų ir daugiau nei pusė (56 proc.) metano teršalų. Pagrindiniai azoto oksido šaltiniai buvo kelių transportas (37 proc.), žemės ūkis (19 proc.) ir pramonės sektorius (15 proc.). EAA pastebi, kad apskritai 2020 m. visų pagrindinių oro teršalų ES buvo išmetama vis mažiau.

Kaip galime prisidėti prie oro taršos mažinimo?

Oras yra būtinas gyvybei palaikyti. Net ir mažais žingsneliais galite prisidėti prie pastangų sumažinti oro taršą. Štai keletas paprastų idėjų:

Namuose. Mažinkite energijos vartojimą, rūšiuokite atliekas, užtikrinkite, kad šildymo įranga (katilai, židiniai, krosnys) būtų eksploatuojama tinkamai. Pasodinti lapuočiai prie Jūsų namų sudarys pavėsį vasarą bei praleis šviesą žiemą. Pirkite ekologišką elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, lauko apšvietimui naudokite lempas su judesio davikliais arba specialius šviestuvus su saulės baterijomis, naudokite mažiau karšto vandens, nedeginkite pernykštės žolės, buitinių atliekų, ypač plastiko, gumos savo sode, krosnyje arba kitame šildymo įrenginyje.

Apsiperkant. Pirkite buities ir kitus elektros prietaisus, paženklintus „Energy Star“ ženklu. Tai yra aplinkai nekenksmingi gaminiai, pasižymintys energijos vartojimo efektyvumu ir taupumu. Įsigykite mažiau aplinką teršiantį automobilį, rinkitės produktus, kurių pakuotės yra nedidelės, vietoje popierinių ir plastikinių maišelių naudokite daugkartinius pirkinių krepšius, pirkite vietoje išaugintus produktus (pavyzdžiui, vaisius ir daržoves), kad mažėtų krovinių gabenimo mastas. Dažnai naudojamiems prietaisams pirkite pakartotinai įkraunamus akumuliatorius.

Vairuojant. Planuokite savo keliones (išvykas) automobiliu. Taupykite degalus ir taip mažinkite oro taršą, rūpinkitės savo transporto priemone – reguliariai tikrinkite oro slėgį padangose, stabdžius, degalų sąnaudas – reguliari priežiūra užtikrina automobilio veikimą ir taupo kurą. Rinkitės ekologišką vairavimo būdą, išjunkite variklį, kai automobilis nejuda, jei įstrigote eismo spūstyje ar stovite ilgiau nei minutę, vairuokite ramiai – staigiai stabdant ar didinant greitį didėja degalų sąnaudos, stenkitės važiuoti pastoviu greičiu – tada išmetamų teršalų emisija yra mažiausia. Į trumpas keliones važiuokite su bendrakeleiviais. Kai įmanoma, eikite pėsčiomis, važiuokite dviračiu ar viešuoju transportu. Pasiteiraukite savo darbdavio apie lankstaus darbo grafiko ar nuotolinio darbo galimybę.

Nedeginkime pernykštės žolės ir atliekų. Žolės deginimas yra žalingas dirvožemiui, sumažina jo derlingumą (žolės derlius sumažėja nuo 50 iki 70 proc.), sunaikina daugybę įvairių rūšių smulkiųjų gyvūnų, tokių kaip pelės ir pelėnai, paukščių lizdus ir kiaušinius bei nespėjusias sudygti sėklas. Nuo nevaldomos ugnies kartais užsidega ūkiniai, gyvenamieji pastatai. Žolės deginimas yra viena iš pagrindinių miškų ir durpynų gaisrų priežasčių. Degant biomasei teršiamas aplinkos oras – susidaro ne tik kietosios dalelės, bet ir labai didelis kiekis nuodingo anglies monoksido, kuris per plaučius patenka į kraujotaką, todėl deguonis sunkiau patenka į organus ir audinius. Lengvai apsinuodijus anglies monoksidu svaigsta galva, žmogus būna mieguistas, jaučia silpnumą, jį pykina.

 

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyriausioji specialistė Aira Jasalinytė-Rakauskienė el. paštu [email protected] arba mob. + 370 662 95 880

Pasaulio sveikatos organizacijos oro kokybės gairės

Higienos institutas primena, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) atnaujino oro kokybės gaires, paremtas moksliniais ir epidemiologiniais tyrimais apie teršalų neigiamą poveikį žmonių sveikatai.

Atnaujintose PSO oro kokybės gairėse daugiausia dėmesio skiriama vadinamiesiems klasikiniams teršalams: kietosioms dalelėms (PM2.5 ir PM₁₀), ozonui (O3), azoto dioksidui (NO2), sieros dioksidui (SO₂) ir anglies monoksidui (CO).  Nustatomi oro kokybės lygiai, būtini visuomenės sveikatai apsaugoti visame pasaulyje.

Apskaičiuota, kad kiekvienais metais oro tarša lemia milijonus priešlaikinių mirčių, dėl ko netenkama daugybė sveiko gyvenimo metų. Oro taršos poveikis vaikams gali pasireikšti susilpnėjusia plaučių funkcija, kvėpavimo takų infekcijomis, pasunkėjusia astma. Suaugusiesiems išeminė širdies liga ir insultas yra dažniausios ankstyvos mirties priežastys, susijusios su lauko oro tarša. Manoma, kad užterštas oras didina diabeto, neurodegeneracinių ligų riziką. Dėl to oro taršai priskiriama ligų našta prilygsta kitoms didelėms pasaulinėms grėsmėms sveikatai, tokioms kaip nesveika mityba ir tabako rūkymas.

PSO teršalų koncentracijos aplinkos ore yra rekomendacinio pobūdžio ir neprivalomos, tačiau ES ir valstybės narės turėtų į jas atsižvelgti planuodamos ir įgyvendindamos tikslus ir priemones oro taršai valdyti ir oro kokybei bei gyventojų sveikatai gerinti tarptautiniu, nacionaliniu ir vietos lygmenimis.

PSO informuoja, kad šalys, laikydamosi naujųjų oro kokybės gairių, ne tik sumažins oro taršos poveikį sveikatai, bet ir prisidės prie klimato kaitos švelninimo.

Kviečiame susipažinti su PSO leidiniu „PSO pasaulinės oro kokybės gairės: kietosios dalelės (KD2,5 ir KD10), ozonas, azoto dioksidas, sieros dioksidas ir anglies monoksidas.“

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyr. specialistė Jolanta Rybalko el. paštu [email protected] arba mob. + 370 658 86 749

 


Atnaujinimo data: 2024-04-10, 13:33:17