Transportas, aplinka ir sveikata

Su ES programa „Transportas, sveikata ir aplinka“ susiję dokumentai:

Pasaulinė diena žuvusiesiems kelių eismo įvykiuose atminti „Atminti, paremti ir veikti!“

Pasaulinė diena žuvusiesiems kelių eismo įvykiuose atminti (toliau – Pasaulinė diena) minima kasmet trečiąjį lapkričio sekmadienį, šiemet ją minėsime lapkričio 20-ąją. Pasaulinės dienos šūkis – „Atminti, paremti ir veikti!“

Šią dieną taip pat pagerbiame gelbėtojus, policijos pareigūnus ir medikus, kurie gelbsti į eismo įvykius patekusių žmonių gyvybes.

Nuo 1995 m. ši diena buvo minima tik Europoje, tačiau netrukus ji tapo pasauline – dabar ją mini viso pasaulio vyriausybės, nevyriausybinės organizacijos, visos suinteresuotos organizacijos ir asmenys. 2005 m. spalio 26 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja Pasaulinę dieną įvardijo kaip „tinkamą dėmesį kelių eismo įvykių aukoms ir jų šeimoms“.

Siekiant, kad Pasaulinė diena oficialiai taptų nepriklausomu subjektu, užtikrintų saugų ir kompetentingą valdymą, pasiektų kuo daugiau suinteresuotų asmenų ir organizacijų ir suteiktų reikiamą pagalbą, 2021 m. rugpjūčio mėnesį buvo įsteigtas Pasaulinės dienos fondas.

Dėl sparčių automobilizacijos augimo tempų ir nuolat didėjančio eismo intensyvumo tampa vis sudėtingiau užtikrinti saugų eismą. Daugiausia problemų kyla tose šalyse, kurių gyventojų pajamos yra mažos ir vidutinės. Pasaulyje kelių eismo įvykiuose kasmet žūsta daugiau kaip 1,3 mln. žmonių, maždaug 50 mln. žmonių patiria sužalojimus. Kelių eismo įvykiai yra pagrindinė vaikų ir jaunuolių mirties priežastis pasaulyje. Šių mirčių galima išvengti!

Kad ir kokios kruopščios būtų Jungtinių Tautų ir už kelių eismo saugumą atsakingų institucijų pastangos, nukentėjusiųjų eismo įvykiuose skaičius per pastaruosius 20 metų iš esmės nekito. Pripažindama problemos svarbą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija 74/299 2021–2030 metus paskelbė Kelių eismo saugumo veiksmų dekada (toliau – Dekada), kurios tikslas – per šį laikotarpį bent 50 proc. sumažinti žūčių ir sužalojimų keliuose skaičių.

Saugų eismą lemia daug veiksnių: eismo dalyvis, transporto priemonė, kelias ir aplinka, efektyvus atsakas įvykus eismo įvykiui, vadyba. Šių veiksnių įtaka tiesiogiai priklauso nuo šalies ekonomikos, skiriamų lėšų, gyventojų kultūros, pragyvenimo lygio ir t. t. Pasaulio sveikatos organizacija ir Jungtinių Tautų regioninės komisijos, bendradarbiaudamos su partneriais iš įvairių kelių eismo saugumą užtikrinančių institucijų ir kitų suinteresuotųjų šalių, parengė orientacinį Dekados planą, padėsiantį siekti Dekados tikslų.

Pasaulinės dienos 2022 tiksluose ypač pabrėžiamas dėmesys eismo įvykių aukoms ir jų šeimoms:

  • prisiminti visus keliuose žuvusius ir sunkiai sužalotus žmones;
  • pabrėžti gelbėjimo tarnybų darbo svarbą;
  • atkreipti dėmesį į kaltųjų dėl žūčių ir sužeidimų keliuose atsakomybės griežtinimą;
  • suteikti didesnę paramą kelių eismo aukoms ir jų šeimoms;
  • įrodymais pagrįstais veiksmais siekti užkirsti kelią žūtims ir sužeidimams keliuose.

Pasaulinė diena 2022 pabrėžia TEISINGUMĄ. Jis apima:

  • eismo saugumą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimą;
  • išsamų tragiškų eismo įvykių ištyrimą siekiant išsiaiškinti priežastis, ar buvo padarytas nusikaltimas, ir užkirsti kelią panašiems įvykiams;
  • baudžiamąją ir civilinę atsakomybę, jei to reikia.

Teisingumo sistema turėtų užtikrinti, kad tragedijos keliuose nepasikartotų. Lietuvos kelių eismo įvykių statistika per pastaruosius dešimtmečius labai pasikeitė.

 

Mirtingumas dėl kelių eismo įvykių Lietuvoje 1996–2021 m.

(skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų)

Diagramoje matyti, kad praėjusio amžiaus pabaigoje ir šio amžiaus pradžioje mirtingumas dėl kelių eismo įvykių Lietuvoje buvo labai aukštas. Sugriežtinta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, išaugęs policijos, sveikatos apsaugos, švietimo institucijų dėmesys eismo įvykių prevencijai ir kitos priemonės davė apčiuopiamų rezultatų: Lietuvoje pastebimai sumažėjo avarijų, jose sužalotų ir ypač žuvusių žmonių skaičius. Tai rodo, kad, pasitelkus įvairias priemones ir imantis suderintų veiksmų, žūčių keliuose skaičių galima labai sumažinti.

2021 m. Lietuvos keliuose eismo įvykių metu žuvo 147 žmonės (3 182 buvo sužeisti). Iš žuvusiųjų – 60 automobilių vairuotojų, 10 motociklininkų, 11 dviratininkų, 28 pėstieji (15 iš jų žuvo tamsiu paros metu). Žuvo 8 vaikai (6 berniukai ir 2 mergaitės), sužeisti – 555. Iš 2 784 įvykusių eismo įvykių 482 įvyko tamsiu paros metu, o 183 – dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Per pirmuosius devynis 2022 m. mėnesius žuvo 81 žmogus, 2 657 žmonės buvo sužeisti.

Eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastys:

  • saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas – 53 proc.;
  • pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje, kitų pareigų pėstiesiems nevykdymas – 13 proc.;
  • pėsčiųjų KET pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykiai, – 11 proc.;
  • reikalavimo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei nepaisymas, manevravimo taisyklių pažeidimai – 9 proc.;
  • dviračių vairuotojų KET pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykiai, – 6 proc.;
  • saugaus atstumo nesilaikymas – 5 proc.,
  • užvažiavimas ant gyvūno – 2 proc.

Lietuvoje saugaus eismo politiką formuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Kad būtų užtikrintas eismo saugumas, kartu su Susisiekimo ministerija bendradarbiauja Vidaus reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Finansų ministerija, savivaldybės, kitos valstybinės institucijos, visuomeninės organizacijos ir mokslo institucijos. Valstybės politikos įgyvendinimą saugaus eismo užtikrinimo srityje kontroliuoja nuolat veikianti Valstybinė eismo saugumo komisija. Šią Vyriausybės patvirtintą komisiją sudaro valstybinių institucijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. Didelės įtakos gerinant eismo saugumą mūsų šalyje turi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, kurio vienas iš pagrindinių uždavinių – koordinuoti visų už eismą atsakingų institucijų darbą, reglamentuoti ir užtikrinti saugų eismą automobilių keliais.

Pasaulinė diena žuvusiesiems eismo įvykiuose atminti yra dar viena proga parodyti milžinišką žūčių ir sužalojimų keliuose mastą, eismo įvykių poveikį visuomenei, paraginti šalių vyriausybes ir visus, kurių darbas susijęs su eismo įvykių prevencija ir reagavimu į jų padarinius, atsakingiau spręsti šią didžiulę problemą ir imtis skubių suderintų veiksmų, kad karas keliuose būtų sustabdytas.

Nenorime daugiau aukų, norime gyventi savo gyvenimus kartu!

 

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Liuda Ciesiūnienė el. paštu [email protected] ir mob. + 370 658 86 750

 

Daugiau informacijos:

Pasaulinės dienos kelių eismo įvykių aukoms atminti interneto svetainė.

Lietuvos kelių policijos tarnybos interneto svetainė. Eismo įvykių Lietuvoje statistika.

Pasaulinis saugaus eismo keliuose veiksmų planas 2021–2030 m. Informacija randama naudojantis grotažyme #WDoR2022.

 

 

Rugsėjo 22-oji – Tarptautinė diena be automobilio!

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras informuoja, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. Europos judumo savaitę užbaigia Tarptautinė diena be automobilio. Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai, skatinama prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo – bent šią dieną mieste išsiversti be automobilio, ieškoti kitų susisiekimo priemonių: eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu.

Pirmą kartą akcija „Mieste – be savo automobilio“ buvo surengta Prancūzijoje 1998 m., o 2000 m. ji jau vyko 760-yje Europos miestų. 2001 m. gruodžio 8 d. Berlyno aplinkosaugos akademijoje buvo įvertinti pirmųjų akcijų rezultatai ir pasirašyta visų akcijoje dalyvaujančių šalių aplinkos ministrų deklaracija, ją pasirašė ir Lietuva. Nuo tada rugsėjo 22-oji paskelbta Tarptautine diena be automobilio.

Susimąstyti apie tokį pokytį šiemet siekiama priversti net ir užkietėjusius automobilininkus, todėl Lietuvos gyventojai šią dieną kviečiami išbandyti tvarią ir patogią alternatyvą – visą ketvirtadienį (rugsėjo 22 d.) susisiekimo paslaugų platforma Bolt dvylikoje Lietuvos miestų nemokamai suteiks 500 el. paspirtukų. Be to, Europos judumo savaitės metu paspirtukų entuziastai visoje šalyje gali varžytis specialiame iššūkyje, o rugsėjo 22 d. paaiškės trys daugiausia kilometrų „Bolt“ el. paspirtukais nuvažiavę paspirtukininkai.

Dieną be automobilio didmiesčiuose ir daugelyje kitų savivaldybių viešasis transportas keleivius veš nemokamai. Sostinėje bus rengiamos orientacinės varžybos ir kiti renginiai, keliose gatvėse bus uždarytas automobilių eismas.

Kad motyvacija persėsti iš automobilio ant dviračio būtų didesnė, JUDU ir „Neakivaizdinis Vilnius“ parengė beveik dešimt kilometrų besidriekiantį unikalų teminį dviračių maršrutą, kuriuo kviečiama į 700 metų jubiliejų pasitinkančią sostinę Europos judumo savaitės metu pažvelgti iš kitos perspektyvos – ant dviejų ratų.

 

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras skatina rugsėjo 22 d. švęsti kartu ir po miestą keliauti viešuoju transportu, dviračiu ar paspirtuku!

 

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyr. specialistė Aira Jasalinytė-Rakauskienė el. p. [email protected] ir mob. + 370 662 95 880

2022 m. Europos judumo savaitės šūkis – „Judėk laisviau!“

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras primena, kad 2022 m. rugsėjo 16–22 d., kaip ir kasmet, visose Europos Sąjungos šalyse rengiama Europos judumo savaitė – didžiausia darnaus judumo kampanija pasaulyje. Ši Europos iniciatyva ragina didelius ir mažus miestus naudoti bei remti tvarias transporto priemones bei siūlyti žmonėms išbandyti alternatyvas automobiliams. Diena be automobilio, rugsėjo 22-oji, tradiciškai vainikuoja visą judumo savaitę. Jos metu iniciatyvoje dalyvaujantys miestai paskiria vieną ar kelias erdves, kuriomis visą dieną naudotis gali tik pėstieji, dviratininkai ir viešasis transportas.

2022 m. Europos judumo savaitės tema „Bendraukime lengviau“, o šūkis „Judėk laisviau!“. Tema atspindi žmonių norą atkurti bendravimą po COVID-19 pandemijos suvaržymų ir ribojimų. Tarpusavio ryšį padeda palaikyti viešasis transportas ir kitos aplinkai draugiškos keliavimo priemonės, o tai yra pagrindinis Europos Komisijos Europos žaliojo kurso akcentas. Tvaraus ir pažangaus judumo strategija taip pat ragina bendrauti lengviau ir paprasčiau sprendimus priimančius asmenis, paslaugų teikėjus, miestų planuotojus ir žmones.

2022 m. rugsėjo 14 d. duomenimis, dalyvauti 2022 m. Europos judumo savaitės kampanijoje jau užsiregistravo 2 233 miestai iš 42 pasaulio valstybių. Šių metų Europos judumo savaitėje dalyvauja net 41 Lietuvos miestas ir miestelis.

Aplinkos ministerija, Europos judumo savaitės koordinatorė Lietuvoje, šiemet ragina ne tik savivaldybes, bet visas šalies įmones ir organizacijas aktyviai prisijungti prie kasmetinės miestų tvaraus judėjimo akcijos. Aplinkos ministerija kviečia atkreipti gyventojų dėmesį į tai, kad  kelionės tikslą galima pasiekti įvairiais aplinkai draugiškais būdais. Tokia kelionė gali būti ne tik tvari, bet ir patogi. Prie šios iniciatyvos įgyvendinimo jau sutiko prisidėti „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos policija ir didžioji dalis Lietuvos savivaldybių bei kitų partnerių. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybėje gyventojus į įvairias veiklas kvies įmonė „Vilniaus viešasis transportas“, prie Aplinkos ministerijos iniciatyvos sutiko prisidėti „CityBee“, „Spark“, „Bolt“, jos prisidės skleisdamos žinutę apie galimybę patogiai keliauti ir neturint nuosavo automobilio.

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras prisideda prie 2022 m. Europos judumo savaitės iniciatyvos ir skatina bendrauti lengviau ir susisiekimui rinktis viešąjį transportą, paspirtuką ar ėjimą pėsčiomis.

 

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyr. specialistė Aira Jasalinytė-Rakauskienė el. p. [email protected] ir mob. + 370 662 95 880

Daugiau informacijos: Mobilityweek.eu tinklalapyje

Pristatytas naujas THE PEP programos leidinys

2022 m. birželio 3 d. vykusio Bonos dialogo aplinkos ir sveikatos klausimais „Vaikščiojimas ir važiavimas dviračiu ekologiškam, sveikam ir tvariam mobilumui“ metu buvo pristatytas naujas leidinys „Vaikščiojimas ir važiavimas dviračiu: naujausi įrodymai, padedantys formuoti politiką ir praktiką“ (angl. „Walking and cycling: latest evidence to support policy-making and practice“).

Leidinį parengė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija (UNECE), vykdydamos bendrą Transporto, sveikatos ir aplinkos visos Europos programą (THE PEP), kurios tikslas – suteikti politikos formuotojams naujausių mokslinių įrodymų, pagrindžiančių vaikščiojimo pėsčiomis ir važiavimo dviračiu naudą, bei pateikti pavyzdžių iš miestų ir transporto planavimo praktikos, kaip tai padaryti sėkmingai.

Tikimasi, kad šiuo leidiniu bus paremti įsipareigojimai, kuriuos valstybės narės prisiėmė 2021 m. pasirašydamos Vienos deklaraciją dėl sklandesnio perėjimo prie naujo, švaraus, saugaus, sveiko ir įtraukaus judumo ir transporto, taip kuriant visuomenės sveikatai palankesnę aplinką. Taip pat tikimasi, kad šis leidinys suteiks įstatymų leidėjams, visuomenės sveikatos specialistams, transporto planavimo ir miestų plėtros specialistams bei aktyviems piliečiams daugiau informacijos apie švaraus, saugaus, sveiko ir įtraukaus judumo ir transporto įgyvendinimą.

 

Kviečiame susipažinti su nauju leidiniu „Walking and cycling: latest evidence to support policy-making and practice“.

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyr. specialistė Aira Jasalinytė-Rakauskienė el. p. [email protected] ir mob. + 370 662 95 880


Atnaujinimo data: 2023-11-22, 17:15:30