Europos aplinkos ir sveikatos procesas

Europos aplinkos ir sveikatos procesas (angl. European Environment and Health Process, toliau − EHP) − tai nuo 1980 metų vykdoma Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva. EHP tikslas − panaikinti didžiausius ir svarbiausius aplinkos pavojus žmogaus sveikatai. Šiuo tikslu Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuras kas penkerius metus organizuoja ir koordinuoja aplinkos ir sveikatos ministrų konferencijas.

Šios konferencijos suburia įvairių sektorių atstovus Europos aplinkos ir sveikatos politikai bei veiksmams formuoti. Konferencijų metu EHP priima susitarimus ir įtvirtina prioritetus, skirtus šalims narėms, atsižvelgdamas į skirtingus 53 valstybių narių poreikius ir kartu derindamas juos su Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų tikslais ir 2015 metų Paryžiaus susitarimu dėl klimato kaitos.

Dabartinės EHP veiklos susijusios su 7-osios aplinkos ir sveikatos ministrų konferencijos Budapešto deklaracijos įsipareigojimais. Ši deklaracija buvo pasirašyta 2023 metų liepos 6 dieną Budapešte, Vengrijoje.

Europos aplinkos ir sveikatos proceso darbo grupė (angl. European Environment and Health Task Force (EHTF), toliau − EHTF) − tai tarptautinė darbo grupė, skirta EHP vykdymui ir stebėsenai.

EHTF įgaliojimai:

  • sukurti forumą, skirtą techninės patirties ir žinių mainams per diskusijas ir gerosios praktikos dalijimąsi;
  • reguliariai nagrinėti mokslu paremtus įrodymus, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO), Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (UNECE), Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos (UNEP) ir kitų susijusių institucijų duomenimis, siekiant skatinti valstybes nares atnaujinti, keisti ar sustiprinti esamas aplinkos ir sveikatos politikos priemones, jei tai būtina;
  • palengvinti bendradarbiavimą tarp atitinkamų sektorių, partnerių ir suinteresuotųjų šalių, įskaitant tarptautines institucijas, nevyriausybines organizacijas, profesines sąjungas, verslo bendruomenę, jaunimą, technines agentūras ir tarptautines finansų institucijas;
  • skatinti konkrečias iniciatyvas dėl vis iškylančių problemų;
  • kasmet pranešti apie EHP pažangą ir pasiekimus Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono komitetui ir UNECE Aplinkos politikos komitetui;
  • prireikus įsteigti laikinąsias darbo grupes ir kitus organus, kad būtų išspręsti konkretūs poreikiai ir problemos;
  • bendradarbiauti su EHTF biuru.

Parmos aplinkos ir sveikatos deklaracija

Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro 2010 m. kovo 10–12 d. Parmoje (Italijoje) surengtoje 5-ojoje aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrų konferencijoje Europos valstybių narių atstovai priėmė Parmos aplinkos ir sveikatos deklaraciją ir įsipareigojimą veikti.

Parmos deklaracijoje, be kitų įsipareigojimų, valstybės narės įsipareigojo gerinti vaikų sveikatos apsaugą, sveikatos ir aplinkos apsaugą nuo klimato kaitos, didinti jaunimo dalyvavimą, gerinti žinias ir priemones, kurios padės priimti sveikatai palankius sprendimus bei formuoti politiką. Parmos aplinkos ir sveikatos deklaracija (lietuvių kalba).

Ostravos deklaracija – įsipareigojimai rūpintis ekologija ir sveika gyvensena

2017 m. birželio mėnesį Lietuva pasirašė Europos aplinkos ir sveikatos proceso Ostravos deklaraciją, kuria įsipareigojo labiau rūpinti aplinkos taršos mažinimo, sveikatai palankios aplinkos plėtojimo klausimais. Ši deklaracija buvo pasirašyta po Europos aplinkos ir sveikatos proceso ministrų konferencijos, kurios metu įvairių sektorių atstovai iš 48 valstybių aptarė politiką ir veiksmus, skirtus gerinti aplinką ir sveikatą. 

Beveik 1,5 milijono mirčių, kurių būtų galima išvengti, kas metus Europos regione įvyksta dėl aplinkos veiksnių rizikos sveikatai. Todėl yra svarbu stiprinti pajėgumus kovojant su neigiamą įtaką sveikatai darančiais aplinkos veiksniais: oro tarša, pavojingomis cheminėmis medžiagomis, triukšmu, atliekomis ir užterštomis teritorijomis, klimato kaita. Šalių narių biudžeto suvaržymai, socioekonominiai ir lyčių netolygumai, ekstremalūs klimato reiškiniai, padidėjęs sergamumas neinfekcinėmis ligomis, senstanti visuomenė bei beprecedentis migracijos lygis tarp šalių ir jų viduje Europos regione dar pasunkina aplinkos sveikatos problemas.

Šia deklaracija Europos šalys yra kviečiamos ir toliau energingai dirbti siekiant sukurti darnią ir sveikatai palankią aplinką. Nepaisant to, kad visos šalys yra labai skirtingos, sveikatai palankios aplinkos klausimai turi būti svarbūs joms visoms, tad ir problemas spręsti reikia kartu.

Ostravos deklaracijoje šalys raginamos įsipareigoti, kad švarus geriamasis vanduo ir tinkamos sanitarinės higieninės sąlygos namie būtų prieinamos visiems, ypač vaikams. Šiuo metu 14 mln. Europos regiono gyventojų neturi priėjimo prie švaraus ir saugaus geriamojo vandens, 62 mln. vis dar naudojasi nekanalizuotais lauko tualetais, o 30 iki 60 proc. nuotekų vis dar  neišvalomos.

Europos regione vis dar daugiau nei 1.5 mln. užterštų vietovių, vis didėja cheminių medžiagų gamyba ir jų vartojimas. Dalis naujų cheminių medžiagų nepakankamai ištirtos dėl jų poveikio sveikatai, todėl Ostravos deklaracijoje šalys raginamos užtikrinti cheminių medžiagų saugų naudojimą ypač vaikų aplinkoje. Sveikatos sektorius raginamas užtikrinti saugų medicininių  atliekų ir panaudotų vaistų tvarkymą.

Deklaracijoje raginama puoselėti ir plėtoti miestų saugią, švarią ir sveikatai palankią aplinką, mažinti transporto keliamą taršą.

Atlikus tyrimus nustatyta, kad, pavyzdžiui, 10 proc. padidinus žaliuosius plotus mieste, sumažėja gyventojų sergamumas, pagerėja sąlygos fiziniam aktyvumui ir tai sąlygoja vidutiniškai 5 metų ilgesnę gyvenimo trukmę.

Ne mažiau svarbi problema – asbestas, kancerogeninė medžiaga, kurios net mažiausi kiekiai aplinkos ore sukelia vėžio riziką, todėl konferencijoje atkreiptas dėmesys į šią problemą. Nors gaminių turinčių asbesto gamyba jau seniai draudžiame, jo vis dar yra gyvenamojoje ir darbo aplinkoje (pvz. šiferiniai stogai), todėl deklaracijoje šalys raginamos kuo greičiau pašalinti vis dar likusius asbesto turinčius gaminius.

Europos  miestuose apie 100 mln. gyventojų yra veikiami padidinto transporto triukšmo, kurio lygis siekia daugiau nei 55 decibelai, todėl Ostravos deklaracijoje raginama mažinti transporto sukeliamą triukšmą, plėtoti dviračių takus, tam skubiai parengiant dviračių plėtros planus, skatinti aplinkai palankaus transporto naudojimą: elektromobilių, kitų elektrinių transporto priemonių, visuomeninio transporto plėtrą.

Tvari šalies ekonominė ir socialinė plėtra neatskiriama nuo švarios ir saugios aplinkos, gyventojų sveikatos ir gerovės, todėl Ostravos aplinkos ir sveikatos deklaracija pagrindas veikti nedelsiant.

Europos iššūkiai kovoje su triguba aplinkos ir sveikatos krize

2023 m. liepos 5–7 d. Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro kartu su Jungtinių Tautų Europos ekonomine komisija ir Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programa Vengrijos vyriausybės kvietimu Budapešte surengtoje 7-ojoje aplinkos ir sveikatos ministrų konferencijoje, kurioje dalyvavo daugiau nei 40 valstybių narių ir daugiau nei 30 ministrų, liepos 6 dieną buvo pasirašyta Budapešto deklaracija.

Konferencijoje akcentuota, kad, nepaisant per pastaruosius 30 metų pasiektos pažangos, vis dar daugiau nei 1,4 mln. mirčių per metus įvyksta dėl aplinkos rizikos veiksnių sveikatai, ypač dėl oro taršos. COVID-19 pandemija kartu su vykstančia triguba aplinkos krize – klimato kaita, užterštumu, dirvožemio degradacija ir bioįvairovės nykimu – atskleidė sisteminių trūkumų, susijusių su zoonozinių ligų prevencija, atpažinimu ir aplinkos priežasčių šalinimu, gilumą ir mastą, dėl to būtina iš naujo apsvarstyti sveikatos ir aplinkos valdymą, politiką ir veiksmus. Reikia imtis integruotų, tarpdalykinių ir tarpsektorinių veikimo būdų ir veiksmų šiose srityse, kuriant partnerystes, kurios niekam neleistų likti nuošalyje. Tuo tikslu pasirašytoje Budapešto deklaracijoje raginama imtis skubių ambicingų veiksmų sprendžiant sveikatos problemas, susijusias su triguba aplinkos krize.

Pasirašydamos Budapešto deklaraciją valstybės įsipareigojo dėti daugiau pastangų kuriant atsparią, sveiką, teisingą ir tvarią visuomenę, atsižvelgdamos ir į COVID-19 pandemijos patirtį. Bus didinamos pastangos siekiant užkirsti kelią ekstremalioms situacijoms, joms pasiruošti, atpažinti ir reaguoti, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms. Šiomis priemonėmis siekiama sustiprinti sveikatos sistemos atsparumą, gebėjimą reaguoti į netikėtas ekstremalias sąlygas ir jas atlaikyti. Be to, bus dedama daugiau pastangų kovoti su ligas sukeliančiais aplinkos veiksniais.

Neatskiriama Budapešto deklaracijos dalis yra veiksmų žemėlapis – 2023–2030 metų sveikesnių žmonių, klestinčios planetos ir tvarios ateities siekimo planas („Roadmap fo healthier people, a thriving planet and a sustainable future 2023–2030“). Tai veiksmų planas, skirtas padėti valstybėms narėms įgyvendinti Budapešto deklaracijos įsipareigojimus ir paspartinti perėjimą prie tvarios visuomenės, siekiant išvengti ir sumažinti pasekmes sveikatai, kurių kyla dėl trigubos aplinkos krizės. Taip pat šiame dokumente siūloma veiksmų dėl aplinkos ir sveikatos sričių valdymo stiprinimo, pasinaudojimo žmogiškaisiais ištekliais, finansavimo ir žinių plėtros. Deklaracijoje įsipareigojimai skirstomi į 3 teminius blokus:

  1. Veiksmai, skirti įveikti svarbiausiems sveikatos iššūkiams, susijusiems su klimato kaita, užterštumu ir bioįvairovės nykimu;
  2. Būtinųjų paslaugų ir saugios aplinkos sveikai ir atspariai bendruomenei suteikimas (vanduo, sanitarija ir higiena, atliekos ir užterštos vietovės, transportas ir judumas, aplinkos planavimas);
  3. Valdymo, tarpinstitucinio bendradarbiavimo, žmogiškųjų išteklių ir žinių sveikatos ir aplinkos klausimais stiprinimas.

Deklaracija taip pat suteikia galimybę valstybėms narėms pradėti partnerystę pagal Europos aplinkos ir sveikatos procesą (angl. European Environment and Health Process, EHP). Tai valstybių bendradarbiavimas, siekiant pagreitinti deklaracijos įgyvendinimą. Vykdydamos partnerystes valstybės ir kitos suinteresuotosios šalys gali suvienyti jėgas ir bendradarbiauti konkrečiose srityse vykdydamos bendrus projektus, mokymus, teikdamos techninę pagalbą ir pan. Šiuo metu vyksta 4 partnerystės:

  • EHP partnerystė žmogaus biomonitoringo srityje;
  • EHP partnerystė sveiko ir aktyvaus judumo srityje;
  • EHP partnerystė dėl jaunimo įtraukimo į aplinkos ir sveikatos proceso veiklas;
  • EHP partnerystė dėl sveikatos sistemos veiksmų klimato kaitos klausimais.

Lietuva yra prisijungusi kaip partnerė prie Vokietijos kuruojamos EHP partnerystės žmogaus biomonitoringo srityje.

Daugiau informacijos:

 

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro vyriausioji specialistė Mintarė Jurgilaitė el. p. [email protected], mob. tel. +370 607 96 052.

Mėlynųjų erdvių poveikis visuomenės sveikatai

Natūrali aplinka ir žaliosios bei mėlynosios erdvės turi tiesioginę ir netiesioginę įtaką visuomenės sveikatai ir gerovei. Jos gali sušvelninti klimato kaitos poveikį, suteikti galimybę žmonėms atsipalaiduoti ir kuriam laikui pamiršti kasdienį stresą. Mėlynosios erdvės – tai natūralūs vandens telkiniai, tokie kaip vandenynai, upės, ežerai ir netgi miesto vandens objektai – fontanai ir tvenkiniai. Konkretus jų poveikis sveikatai gali skirtis priklausomai nuo individualių veiksnių ir aplinkybių. Nors mėlynosios erdvės teikia potencialios naudos, jomis reikia mėgautis atsakingai, atsižvelgiant į saugos priemones, aplinkos tausojimą ir vietinius reglamentus bei gaires. Miestų ypatumai, jų užstatymas, gamtinė aplinka bei įvairios miestų apylinkių ypatybės gali turėti įtakos žmonių psichinei sveikatai.

Miestų mėlynųjų erdvių gebėjimas sušvelninti miestų šilumos salas yra susijęs su teigiamu poveikiu žmonių sveikatai. Didėjant vidutinei pasaulinei temperatūrai, miesto aplinka yra ypač pažeidžiama, nes sukuria ir sulaiko šilumą labiau, nei tai vyksta natūralioje aplinkoje. Mėlynosios erdvės, ypač miestuose, svarbios dėl temperatūros reguliavimo procesų, nes jos šilumą sugeria dieną, kai oro temperatūra viršija vandens temperatūrą, ir išskiria naktį, kai vandens temperatūra viršija oro temperatūrą. Kadangi klimato kaita turi įtakos žmonių psichinei ir fizinei sveikatai, mėlynosios erdvės, efektyviai sumažindamos šilumos įtampą, vaidina svarbų vaidmenį mažinant šilumos stresą ir kuriant teigiamą poveikį žmonių psichinei sveikatai.

Mėlynosios erdvės daro teigiamą poveikį šalia vandens telkinių esančių žmonių psichinei ir fizinei sveikatai – netoli pakrančių zonų gyvenantys žmonės yra mažiau sėslūs, labiau linkę užsiimti sveikatai tinkama vidutine ir energinga fizine veikla. Tačiau norint paskatinti didesnį žmonių fizinį aktyvumą vien artimo atstumo iki vandens telkinių nepakanka – telkiniai turi būti prieinami žmonėms. Poilsis ir sportas lauke sustiprina vienas kito naudą, sumažina depresijos riziką ir prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir kitų ligų prevencijos. Gyvenimas šalia mėlynųjų erdvių gali pagerinti gyvenimo kokybę žmonėms, sergantiems kvėpavimo takų ligomis, pvz., astma, lėtine obstrukcine plaučių liga.        

Su vandeniu susijusi veikla, pvz., banglenčių sportas, gali padėti susidoroti su psichinės sveikatos problemomis, ugdyti pasitikėjimą savimi bei pasitikėjimo savimi įgūdžius. Mėlynųjų erdvių poveikis yra susijęs su padidėjusiu laimės pojūčiu, prie vandens telkinių gyvenantys žmonės yra laimingesni, geresnės nuotaikos. Mėlynosios erdvės padeda atitraukti mintis nuo kasdienių gyvenimo rūpesčių, atsipalaiduoti. Žmonėms, leidžiantiems laiką mėlynosiose erdvėse, sumažėja streso, nerimo, nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų bei ankstyvos mirties rizika. Stresui sumažinti pakanka netgi vandens garsų – jie leidžia mūsų protui atsipalaiduoti, pailsėti. Su mėlynosiomis erdvėmis susijęs teigiamas poveikis nuotaikai atitinkamai mažėja didėjant atstumui tarp gyvenamosios vietos ir vandens.

Deja, vandens aplinka gali  kelti ir daugybę pavojų žmonių sveikatai ir gerovei. Tai skendimai, per vandenį plintančios ligos, audros ir potvyniai, kurie kyla daugelyje pasaulio vietų dėl klimato kaitos bei jūros lygio kilimo ir apsunkina geriamojo vandens tiekimą, užteršia sanitarijos įrenginius; žmonių ar gyvūnų ekskrementais užteršti rekreaciniai maudyklų vandenys, dėl kurių kyla virškinamojo trakto infekcijų; cheminė tarša iš žemės ūkio ir pramonės, pavojingas melsvadumblių žydėjimas, grėsmė dėl vandens taršos mikroplastikais.  Nemažai upių ar ežerų pakrantėse gyvenančių žmonių negali naudotis mėlynųjų erdvių teikiamais privalumais dėl vandens taršos.

Vanduo yra esminis žmogaus gyvybės elementas,  vandens telkinių pakrantės ir vandenys daro teigiamą poveikį sveikatai ir gerovei, todėl  nenuostabu, kad dauguma miestų ir miestelių, įsikūrusių jūrų pakrantėse arba šalia vidaus vandens telkinių, siekia išnaudoti jų teikiamą naudą žmonių gerovei. Visiems prieinamos mėlynosios erdvės ir lauko aplinka – natūrali arba dirbtinė – yra svarbios mūsų psichinei sveikatai ir gerovei, todėl turime jomis rūpintis visi, nes tai:

Psichologinė gerovė. Laiko leidimas šalia mėlynųjų erdvių mažina stresą, nerimą ir depresiją. Vanduo, bangų ar tekančio vandens garsai veikia raminamai, gali padėti atsipalaiduoti ir pagerinti nuotaiką.

Fizinis aktyvumas. Mėlynosiose erdvėse galima užsiimti fizine veikla – plaukimu, plaukimu baidarėmis, bėgiojimu pakrante. Užsiėmimas fizine veikla gerina fizinį pasirengimą, širdies ir kraujagyslių sveikatą ir bendrą savijautą.

Geresnė psichinė sveikata. Buvimas mėlynosiose erdvėse arba šalia jų siejamas su pagerėjusiomis pažinimo funkcijomis, padidėjusiu kūrybiškumu, dėmesingumu, atitrūkimu nuo kasdienės rutinos.

Socialinė sąveika. Mėlynosios erdvės tarnauja kaip žmonių susibūrimo vietos, suteikiančios socializacijos ir bendruomenės įsitraukimo galimybių. Parkai, paplūdimiai ir pakrančių zonos dažnai tampa populiariomis žmonių susitikimų vietomis,   sutvirtinančiomis socialinius ryšius.

Oro kokybė. Vandens telkiniai, veikdami kaip natūralūs filtrai ir išskirdami į orą drėgmę, turi teigiamos įtakos oro kokybei, todėl gali padėti sumažinti oro taršą ir sukurti švaresnę bei sveikesnę aplinką aplinkiniams gyventojams.

Vitamino D šaltinis. Leidžiant laiką lauke šalia mėlynųjų erdvių, ypač saulės šviesoje, organizme gali susidaryti vitamino D, kuris yra būtinas sveikiems kaulams, imuninei sistemai palaikyti ir nuotaikai reguliuoti.

 

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rybalko el. p. [email protected], mob. tel. +370 658 86 749

 

 


Atnaujinimo data: 2024-02-23, 13:26:00