Klimatas ir sveikata

Su karščiu susijęs mitingumo padidėjimas ir rodiklio taikymas sveikatos politikoje (2025 m. apžvalga)

Higienos institutas, vadovaudamasis Visuomenės informavimo apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai sistemos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-386/D1-391, (toliau – Aprašas), kiekvienais metais rengia visuomenės informavimo apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai ir taikytas prevencines priemones, tarp jų ir visuomenės informavimą, ataskaitą (toliau – Ataskaita).

Ataskaita parengta pagal Apraše nustatytų atsakingų vykdytojų pateiktą informaciją. Informaciją pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Higienos institutas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija. Ataskaitoje pateikta informacija apie šių įstaigų veiklą, susijusią su klimato kaita, kaitros ir speigo laikotarpius, taikytas prevencijos priemones, visuomenės informavimą.

2025–2026 m. visuomenės informavimo apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai ataskaita

2024–2025 m. visuomenės informavimo apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai ataskaita

2023–2024 m. visuomenės informavimo apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai ataskaita

2022–2023 m. visuomenės informavimo apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai ataskaita

2021–2022 m. visuomenės informavimo apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai ataskaita

2020–2021 m. visuomenės informavimo apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai ataskaita

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Burkauskienė el. paštu [email protected] ir mob. + 370 658 86 748.

Klimato kaita, oro tarša, žiedadulkės ir sveikata (2025)

Ataskaita „Mokyklų vidaus aplinkos sąlygos karščių metu ir mažinimo / prisitaikymo prie karščio priemonės“ parengta vykdant 2024 m. Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro plane numatytą 13.5.1.2.5. priemonę: atlikti apklausą apie mokyklų vidaus aplinkos sąlygas karščių / kaitros metu ir kokių imamasi mažinimo arba prisitaikymo prie karščio / kaitros priemonių. 
Mokyklų vidaus aplinkos sąlygos karščių metu ir mažinimo / prisitaikymo prie karščio priemonės

Rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, kaip apsaugoti vaikus nuo karščio poveikio

Rekomendacijos bendrojo ugdymo įstaigoms, kaip apsaugoti vaikus nuo karščio poveikio

Informacija parengta remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) išleista 29-osios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP29) ataskaita „Health is the Argument for Climate Action“ (COP29 ataskaita) ir skirta tiek politikos formuotojams, tiek visuomenės sveikatos specialistams, dirbantiems aplinkos sveikatos ir klimato kaitos srityse.

Klimato kaita – vienas didžiausių XXI amžiaus iššūkių. Jos poveikį jau dabar matome daugelyje gyvenimo sričių – nuo ekstremalių gamtos reiškinių, sutrikdančių įvairias sistemas, iki naujų ligų atsiradimo regionuose, kuriuose jų nebūdavo. Kaip teigiama COP29 ataskaitoje, sveikata yra neatsiejama nuo klimato pokyčių, o poveikio sveikatai argumentas gali tapti esminiu veiksniu, motyvuojančiu imtis ryžtingų veiksmų mažinant klimato kaitą.

Tiesioginiai klimato kaitos padariniai sveikatai

Karščio bangos, audros, potvyniai – tai keletas ekstremalių gamtos reiškinių, kurie tiesiogiai kelia grėsmę žmonių gyvybėms. PSO duomenimis, per 2023 metus žmogus vidutiniškai patyrė 50 papildomų dienų kaitros, kuri kėlė grėsmę jo gyvybei ir sveikatai, pavyzdžiui, sukeldama širdies ir kraujagyslių sistemų ligas, kvėpavimo sutrikimus, inkstų pažeidimus ir mirtis. Viena po kitos pasikartojančios stichinės nelaimės, tokios kaip potvyniai ar audros, gali suardyti įvairias valstybės infrastruktūras. Sveikatos sistema nėra išimtis, nes tokių nelaimių metu gali įvykti rimtų traumų, o jas patyrusiems gali reikėti skubios pagalbos. Stichinių nelaimių metu dažnai tampa komplikuota prieiga prie medicinos paslaugų, dėl didelio krūvio atsiranda žmogiškųjų ir medicininių resursų trūkumas, todėl yra taikomos prioritetinės tvarkos, kaip buvo COVID-19 pandemijos metu.

Infekcinių ligų plitimas taip pat glaudžiai susijęs su klimato kaitos poveikiu. Didėjanti temperatūra ir kintantys kritulių kiekiai sukuria palankias sąlygas infekcijų, tokių ligų kaip maliarija, dengės karštligė ir kitų zoonozių plitimui. Geografinėse zonose, kuriose anksčiau šios ligos neplito, žmogaus organizmas bei sveikatos sistemos nėra prisitaikę jų efektyviai suvaldyti, todėl jos plačiai ir greitai plinta.

Netiesioginis klimato kaitos poveikis sveikatai

Klimato kaita taip pat veikia sveikatą per socialinius, ekonominius ir aplinkos determinuojančius veiksnius. Vienas iš pavyzdžių – mitybos nepakankamumas. Kylanti temperatūra ir besikeičiantis kritulių pasiskirstymas mažina žemės ūkio našumą ir derlingumą, o tai skatina maisto nepriteklių. Atsiradusi nepakankama mityba sukelia lėtines ligas, didina vaikų mirtingumą ir t. t. Vandens išteklių mažėjimas, kylantis jūros lygis ir jų užterštumas daro įtaką per vandenį platinamų ligų, tokių kaip cholera, skaičiaus augimui. Reikia pažymėti, kad visų su klimato kaita susijusių pasekmių gavėjas yra žmogaus. Nesvarbu, kurią – energetikos, infrastruktūros ar kitą – klimato kaitos veikiamą sritį imtume, visose yra žmogus ‒ jo gerovės, sveikatos aspektai.

Psichikos sveikatos iššūkiai

Klimato kaitos padariniams stiprėjant ir plintant, vis labiau išryškėja jų poveikis žmogaus psichikos sveikatai. Didėjanti rizika susidurti su ekstremaliais gamtos reiškiniais, užsikrėsti ligomis, apie kurias anksčiau net nepagalvodavo, žmogui kelia įtampą, stresą bei nerimą. Patyrus ekstremalius įvykius ar kitus klimato kaitos sukeltus veiksnius, asmeniui gali atsirasti psichologinė trauma, baimių, depresija ir t. t. Daugelis žmonių jau dabar patiria vadinamąją „ekologinę depresiją“ arba „ekologinį nerimą“, kai asmuo suvokia klimato kaitos mastą ir pasekmes, patiria nuolatinį bejėgiškumo ką nors pakeisti jausmą, neviltį dėl ateities ir pan.

Sveikatos argumentas – motyvas imtis klimato srities veiksmų

Sprendimai, orientuoti į klimato kaitos suvaldymą, turi ne tik ilgalaikę aplinkosauginę naudą, bet ir tiesioginį teigiamą poveikį sveikatai.

• Perėjimas prie švarios energijos gali padėti kasmet išvengti iki 7–8 milijonų mirčių, susijusių su oro tarša.
• Investicijos į žaliąsias miestų zonas ne tik mažina emisijas, bet ir mažina karščio poveikį sveikatai, gerina psichikos sveikatą bei mažina lėtinių ligų, tokių kaip astma, paplitimą.
• Tvarios mitybos strategijos, skatinančios augalinės kilmės produktų vartojimą, gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei klimato kaitos poveikį žemės ūkiui.
• Investicijos į klimatui atsparias sveikatos apsaugos sistemas yra dar vienas būdas sušvelninti klimato kaitos poveikį. Tinkamai pasirengusios sveikatos priežiūros įstaigos gali veiksmingai reaguoti į stichines nelaimes, užkirsti kelią infekcinių ligų protrūkiams ir suteikti psichologinę pagalbą nukentėjusiems žmonėms.

Sveikata yra universalus klimato kaitos poveikio visuomenės sveikatai indikatorius, nes ji tiesiogiai apima individualų ir visuomeninį atsaką į aplinkos pokyčius. Sveikatos gerinimas per klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo veiksmus nėra tik moralinis įsipareigojimas – tai strateginis sprendimas, skatinantis ekonominį stabilumą ir socialinę gerovę.

PSO COP29 ataskaitoje siūloma, kad kiekviena valstybė atsižvelgtų į toliau išvardytus aspektus ir juos vykdytų.

1. Sveikata nėra derybų objektas. Reikalaujama nutraukti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir užtikrinti klimato kaitos prisitaikymo bei švelninimo priemones, nukreiptas į žmonių gerovę.
2. Pasitelkti visus žmogaus sugebėjimus ir padaryti žmogų visų klimato veiksmų centru. Teikti pirmenybę lygybei, žmogaus teisėms ir sąžiningai pertvarkai, užtikrinant, kad klimato veiksmai atneštų naudą visiems.
3. Kurti sveikatos sistemas, parengtas ateities iššūkiams. Investuoti į mažai anglies dioksido išskiriančias, klimato pokyčiams atsparias sveikatos sistemas ir užtikrinti tinkamą, gerai veikiantį sveikatos priežiūros specialistų potencialą.
4. Miestai yra pagrindinis įrankis siekiant užtikrinti klimato kaitos prevencijos naudą sveikatai. Finansuoti ir įgyvendinti švarios energijos sprendimus, nulinės emisijos transportą, tvarią infrastruktūrą, veiksmingą atliekų tvarkymą ir pasirengimą klimato kaitos iššūkiams.
5. Gamta ir biologinė įvairovė yra žmogaus sveikatos pagrindas. Saugoti ir atkurti natūralias sistemas, kurios yra būtinos sveikam gyvenimui, tvarioms maisto sistemoms ir gyvenimo gerovei palaikyti.
6. Gerinti dabartines finansų sistemas ir ekonomiką, atsisakant perteklinio išteklių naudojimo.
7. Vadovautis ryžtinga valdymo praktika, orientuota į daugelio žmonių gerovę.

Išvada

Klimato kaita yra neatsiejama nuo sveikatos apsaugos klausimų. Sveikata ne tik atspindi klimato kaitos poveikį, bet tampa pagrindiniu argumentu ir skatina imtis pokyčių. Orientavimasis į sveikatą leidžia pasiekti dvigubą naudą – pagerinti žmonių gerovę ir sumažinti klimato kaitos poveikio žalą. Tai galimybė ne tik apsaugoti planetą, bet ir kurti tvarią, sveiką ir teisingą ateitį visiems.

Su PSO dokumentu galite susipažinti spustelėdami čia

   Šaltinis – PSO leidinys „Health is the argument for climate action“

Rekomendacijos, kaip apsaugoti sveikatą šalčių metu

Higienos instituto specialistai pataria žiedadulkėms jautriems žmonėms nuolat ar bent periodiškai naudotis nemokama mobiliąja programėle PASYFO, kuria galima įvertinti žiedadulkių poveikį savo sveikatai. Ši programėlė prieinama vartotojams, kurių mobiliuosiuose įrenginiuose įdiegtos operacinės sistemos „Android“ ir „iOS“.

Personalizuotą alergijos simptomų prognozės sistemą (angl. Personal Alergy Symptoms Forecasting System (PASYFO)) sukūrė tarptautinė Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos, Latvijos universiteto, Vienos medicinos universiteto ir Suomijos meteorologijos instituto mokslininkų ir specialistų komanda, dirbanti aerobiologijos srityje ir jau daugiau nei 10 metų tirianti bei analizuojanti oro alergenų (daugiausia žiedadulkių) sklaidą ir poveikį sveikatai.

Platforma siūlo dvi galimybes: bendrąją ir personalizuotą alergijos rizikos prognozę. Pirmuoju atveju užtenka įdiegti programėlę mobiliajame įrenginyje. Nustačius buvimo vietą, pateikiama bendra žiedadulkių krūvio prognozė ateinančioms trims dienoms. Jei meniu nustatymuose buvo pasirinkti alergenai, bus rodoma tik jų krūvio prognozė. Alergijos rizika apskaičiuojama atsižvelgiant į augalų žydėjimo intensyvumą, oro sąlygų parametrus ir cheminės sudėties duomenis, pavyzdžiui, oro taršą ir jo kokybės duomenis (ozoną, sieros dioksidą, azoto dioksidą ir kietąsias daleles).

Norintieji gauti asmeniškai sugeneruotą informaciją, turėtų ne tik parsisiųsti programėlę, bet ir užsiregistruoti integruotame žiedadulkių dienoraštyje. Žiedadulkių dienoraštis – tai Europos mokslininkų nemokamai teikiama paslauga, padedanti suprasti, kokią įtaką asmens sveikatai turi ore sklandančios žiedadulkės. Pagrindinė užduotis – kasdien interneto svetainėje pildyti alergijos sukeltus simptomus. Dienoraštis kaupia asmens duomenis ir nenutrūkstamai juos jungia su visos Europos žiedadulkių duomenų baze. Vartotojai registruojami anonimiškai. Vienintelė sąlyga – galiojantis elektroninio pašto adresas. Žiedadulkių dienoraštį gali pildyti tėvai už savo vaikus. Svarbu, kad kiekvienas turėtų atskirą elektroninio pašto adresą.

Žiedadulkių dienoraštis sukurtas siekiant padėti asmenims, kurie jautrūs įvairiems augalų žiedadulkių alergenams, stebėti savo savijautą. Dienoraštis patogus, nes savo alergijos požymius galima susieti su oru plintančių žiedadulkių kiekiu bet kurią norimą dieną. Pildant žiedadulkių dienoraštį gaunama ne tik informacija apie žiedadulkių kiekį, bet ir personalizuota alergijos simptomų prognozė. Kai tik žiedadulkių dienoraštyje pažymimi ne mažiau kaip trijų dienų simptomai, sudaromos diagramos. Šios diagramos palygina asmeninį krūvį su žiedadulkių krūviu ir gali būti naudojamos, norint padaryti išvadas apie žiedadulkių alergenų poveikį programėlės vartotojo sveikatai. Diagramas PDF formatu asmuo gali atsiųsti elektroniniu paštu sau arba gydytojui.

Žiedadulkių dienoraštis gali būti naudingas keliaujant po Europą: žinosite šalies, kurioje tuo metu esate, žiedadulkių poveikį sveikatai. Nauda akivaizdi, nes nuolatos stebint savo savijautą galima pasikoreguoti dienos ar net savaitės planus ir taip išvengti nemalonių pojūčių. Aplikacija išsiskiria tuo, kad informacija pateikiama moksliniais tyrimais pagrįstais duomenimis, originaliais matavimais ir unikaliu simptomų prognozės modeliu. Joje taip pat yra informacija apie labiausiai alergizuojančius augalus. Žiedadulkių dienoraštį galima naudoti keliomis kalbomis visoje Europoje.

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos mokslininkai vysto projekto „Dirbtinio intelekto papildyta ekosistema, skirta žemės stebėjimo duomenims pasiekti su išplėstinės realybės naudotojo sąsajomis paslaugoms ir duomenų naudojimui (EO4EU)“ individualizuotų sveikatos priežiūros paslaugų dalį, kurioje numatyta išplėsti PASYFO modelio pajėgumus. PASYFO modelis ir mokslininkų teikiamos vizualizavimo paslaugos bus patobulintos naudojant Žemės stebėjimo duomenis ir EO4EU paslaugas, todėl dar labiau padidės mokslo žinių integracijos galimybės, o teikiamos prognozės bus prieinamos Europos gyventojams.

PASYFO veiklai užtikrinti reikalingas alergijos pažeistų asmenų savanoriškas dalyvavimas. Tai puiki galimybė kiekvienam prisidėti prie mokslinių tyrimų ir dalyvauti vystant inovatyvius mokslo produktus. Norėdami prisijungti rašykite elektroniniu paštu [email protected].

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Burkauskienė el. paštu [email protected] ir mob.+ 370 658 86 748.

Ką reikia žinoti apie žiedadulkes?

Alergiją sukeliančios žiedadulkės yra mažos, lengvos ir sausos, todėl vėjas jas lengvai išnešioja dideliais atstumais. Žiedadulkės, kurios nusėda ant automobilio ar terasos baldų, nesukelia tokios stiprios alergijos kaip žiedadulkės, kurios yra mažos ir nematomos plika akimi.

Ryškiaspalvės gėlės į orą išskiria mažiau žiedadulkių nei jų neryškios giminaitės. Žmones įjautrina vėjo apdulkinamų augalų žiedadulkėse esantys alergenai. Šių augalų žiedai yra neryškūs, nedideli, dažniausiai susitelkę į grupes – žiedynus. Bičių ir kitų vabzdžių apdulkinamų augalų žiedai yra spalvingi, o žiedadulkės sunkios, todėl jų ore yra labai nedaug. Alergijos priežastis yra vėjadulkių augalų žiedadulkėse esantys specifiniai baltymai.

Žmonių įsijautrinimas žiedadulkėms priklauso nuo augalų rūšies bei žiedadulkių koncentracijos ore. Stipriausia reakcija fiksuojama esant didžiausiai augalo žiedadulkių koncentracijai. Lietuvoje alergines reakcijas gali sukelti beržo (Betula), kiečio (Artemisia), lazdyno (Corylus), alksnio (Alnus), skroblo (Carpinus), uosio (Fraxinus), ąžuolo (Quercus), gluosnio (Salix), ambrozijos (Ambrosia) ir miglinių (Poaceae), kiparisinių (Cupresaceae) šeimų augalų oru sklindančios žiedadulkės.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad beveik 90 proc. jautrių asmenų pasireiškia šienligės simptomai, kai žiedadulkių koncentracija ore pasiekia 50 žiedadulkių kubiniame metre oro.

Ar alergijos sezonų intensyvumas kiekvienais metais skiriasi?

Mokslininkai teigia, kad alergijos sezonai intensyvėja, prasideda anksčiau ir trunka ilgiau. Tam įtakos turi klimato kaita. Ją iš dalies skatina kylanti temperatūra ir švelnios žiemos, todėl žiedadulkes išskiriantys medžiai ir žolės pradeda žydėti anksčiau. Dėl pailgėjusio vegetacijos sezono padidėja ore esančių alergenų kiekis.

Kokius simptomus sukelia žiedadulkėse esantys alergenai?

Augalų žiedadulkės gali būti alerginių simptomų priežastis – atsiranda vandeningų ir gleivingų išskyrų iš nosies, čiaudulys, kosulys, užgula nosį, peršti akis, gali atsirasti dilgėlinė ant odos, silpnumas, nuovargis. Alergenai gali sukelti tokias ligas kaip astma ir alerginis rinitas, taip pat gali lemti konjunktyvitą ir dermatitą.

Žiedadulkių sukeltas alerginis rinitas yra dažna liga. Alerginio rinito simptomai apima nosį, bet gali išplisti ir paveikti akis, ausis, sinusus ir plaučius. Dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra nosies niežėjimas, sloga ir čiaudulys. Alerginį rinitą gydo gydytojai alergologai, todėl dėl diagnozės ir gydymo būtina kreiptis į gydymo įstaigą. Alerginio rinito gydymas parenkamas individualiai pagal konkretaus paciento ligos sunkumą ir simptomus.

Kaip sužinoti, ar esu alergiškas žiedadulkėms?

Vienintelis būdas tiksliai sužinoti, ar esate alergiškas žiedadulkėms, kreiptis į gydytoją alergologą ir atlikti tyrimus. Atliekant odos dūrio testą, ant odos užlašinama suskystinto alergeno reagento ir adatėle lašo vietoje atliekamas negilus dūris, o po 15–30 minučių įvertinama, ar dūrio vietoje atsirado iškili, raudona pūslelė. Jei taip, vadinasi, esate alergiškas tam tikroms žiedadulkėms. Taip pat alergiją galima nustatyti atliekant kraujo tyrimą, tik šio tyrimo rezultatai gaunami po kelių dienų ar savaitės.

Kaip žiedadulkių alergija veikia astma sergančius žmones?

Astma sergantys žmonės, kurie yra alergiški žolės, medžių ar ambrozijos žiedadulkėms, turėtų būti ypač atsargūs, nes šios žiedadulkės jiems gali sukelti astmos priepuolį. Svarbu, kad astma būtų gerai kontroliuojama: kasdien vartokite vaistus tiksliai taip, kaip paskirta, venkite dirgiklių ir laikykitės astmos veiksmų plano. Žinokite, kaip teisingai naudoti inhaliatorių, kad į plaučius ir kvėpavimo takus patektų kuo daugiau vaistų. Periodiškai perskaitykite naudojimo instrukciją ir kiekvieno susitikimo su gydytoju metu pademonstruokite inhaliatoriaus naudojimo techniką, kad įsitikintumėte, jog jį naudojate teisingai. Jei sergate alergine astma, kasdien tikrinkite žiedadulkių prognozę savo vietovėje, kad žinotumėte, kas jūsų laukia artimiausiomis dienomis.

Kaip gydyti alergiją žiedadulkėms?

Dėl gydymo reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba gydytoją alergologą. Medikamentinį gydymą sudaro trumpai ar ilgesnį laiką veikiantys simptomus šalinantys ir (ar) juos lengvinantys vaistai. Gydymą visada rekomenduojama derinti su paciento aplinkos sąlygų reguliavimu, t. y. alerginę ligą sukeliančio alergeno pašalinimu.

Simptomus palengvinti gali padėti receptiniai ir nereceptiniai vaistai nuo alergijos, pavyzdžiui, antihistamininiai preparatai, dekongestantai ir priešuždegiminiai nosies purškalai. Antihistamininiai vaistai mažina histamino, susidarančio veikiant žiedadulkių grūdeliams, kiekį. Nosies dekongestantai mažina nosies paburkimą. Jie skirti tik trumpalaikiam vartojimui. Kortikosteroidiniai nosies purškalai veikia mažindami nosies takų uždegimą. Juos reikėtų vartoti reguliariai alergijos sezono metu, o ne tik pagal poreikį. Jei antihistamininiai vaistai, dekongestantai ir nosies purškalai neveiksmingi, pasitarkite su gydytoju dėl kitų vaistų parinkimo galimybių.

Dauguma žmonių turėtų pradėti vartoti vaistus nuo alergijos likus maždaug 1–2 savaitėms iki žiedadulkių sezono pradžios. Pavyzdžiui, jei žinote, kad alergija žiedadulkėms sustiprėja ankstyvą pavasarį, pradėkite vartoti priešuždegiminius nosies purškalus likus dviem savaitėms iki stipriausių simptomų.

Ar yra skiepai nuo alergijos?

Skiepai nuo alergijos dar vadinami specifine imunoterapija, kuri gali sukelti ilgalaikį palengvėjimą esant alergijai žiedadulkėms. Injekcinio gydymo metu po oda įšvirkščiami nedideli alergenų kiekiai, kurių dozė palaipsniui didinama iki palaikomosios dozės. Alternatyva injekciniam gydymui yra po liežuviu atliekama alergenų imunoterapija. Jos metu vartojamos tirpiosios tabletės arba purškalai.

Taikant specifinę imunoterapiją, pastebimai pagerėja alergija sergančio paciento gyvenimo kokybė, ligos simptomai tampa retesni ir (ar) lengvesni, sumažėja ar net visai išnyksta poreikis vartoti priešalerginius vaistus. Be to, šis gydymo būdas gali apsaugoti ir nuo įsijautrinimo kitiems alergenams ( pvz., sergančiuosius alerginiu rinitu – nuo bronchinės astmos atsiradimo).

Kaip išvengti alergijos žiedadulkėms simptomų?

Alergijos žiedadulkėms valdymas yra daugiapakopis procesas. Kartu su apsilankymu pas pirminės sveikatos priežiūros gydytoją ar gydytoją alergologą ir paskirtų vaistų vartojimu svarbu laikytis rekomendacijų, kaip sumažinti žiedadulkių poveikį sveikatai.

• Venkite lankytis parkuose, soduose, vietovėse, kur daug augalijos; jei įmanoma, venkite tiesioginio kontakto su augalais.
• Važiuodami automobiliu laikykite uždarytus langus, vėdinimui naudokite oro kondicionavimo sistemą. Stenkitės atsisakyti kelionių motociklais, dviračiais.
• Likite patalpose vidurdienio ir popietės valandomis, nes tuo metu žiedadulkių koncentracija ore didžiausia.
• Jei laikote naminius gyvūnus, kurie leidžia laiką lauke, prieš parsivesdami į patalpą iššukuokite juos.
• Patalpas vėdinkite iš ryto, o naktį langus laikykite uždarytus. Verta žinoti, kad mažiausi žiedadulkių krūviai tikėtini ryte, nuo ketvirtos iki šeštos valandos.
• Prieš išeidami į lauką patepkite nosies landas tepalu – tai apsunkins žiedadulkių patekimą į nosį, arba dėvėkite apsauginę veido kaukę. Nors kaukės visiškai neapsaugo nuo žiedadulkių patekimo į kvėpavimo takus, tačiau teisingai dėvimos gerokai sumažina žiedadulkių kiekį kvėpavimo takuose ir susilpnina alergijos simptomų intensyvumą. Lauke būkite su akiniais nuo saulės – taip mažiau žiedadulkių pateks ant akių paviršiaus. Būnant lauke apsisaugoti padeda ir plaukų apdangalas, įėjus į patalpą jį reikėtų nusiimti.
• Grįžę iš lauko nusiplaukite veidą ir rankas, pagal galimybes nusiprauskite po dušu ir išsitrinkite plaukus. Naudojamos kosmetinės odos ir plaukų priežiūros priemonės tarsi magnetas pritraukia žiedadulkes, todėl ant odos ir plaukų nusėda alergenai ir juos parsinešame į namus.
• Kasdien keiskite drabužius. Žiedadulkių sezono metu atlikti tyrimai rodo, kad ant lauke dėvimų marškinėlių per vieną dieną nusėda septyni milijonai žiedadulkių. Dažniau skalbdami ir keisdami drabužius, sumažinsite alergenų kiekį jus supančioje aplinkoje, mat skalbiant nuo audinių pašalinama 99,9 proc. žiedadulkių. Drabužių nedžiovinkite lauke.
• Nepamirškite su savimi turėti gydytojo paskirtus vaistus.

Kaip galima apsaugoti namų orą nuo žiedadulkių?

Yra įvairių galimybių apsaugoti savo namus nuo žiedadulkių. Dažniausiai apsauga nuo žiedadulkių montuojama į orlaides ar langus, kad žydėjimo metu būtų galima išvėdinti patalpas ir sumažinti kitų alergenų kiekį bei pagerinti oro kokybę namuose. Nuo žiedadulkių apsaugančiose orlaidėse yra įmontuoti specialūs keičiamieji filtrai, kurie sulaiko ore sklandančias žiedadulkes ir į pastato vidų praleidžia švarų orą. Galima įsigyti orlaidžių su filtravimo sistema, sulaikančia tiek žiedadulkes, tiek lauko dulkes. Taip pat galima rinktis langus su antialerginėmis orlaidėmis. Šioms orlaidėms gaminti naudojamas Europos centro alergijos tyrimų fondo (ECARF) sertifikuotas antialerginis tinklelis, kuris sulaiko žiedadulkes ir padeda apsaugoti namus nuo nepageidaujamų alergenų iš išorės. Šie sertifikuoti tinkleliai (efektyvumas nuo 90 proc.) montuojami ir į langus.

Kur galima stebėti žiedadulkių koncentraciją ore ir įsijautrinimo riziką?

Lietuvoje žiedadulkių kiekis ore nuolatos stebimas Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos aerobiologų. Tyrimo stotys aprūpintos specializuotomis naujausiomis žiedadulkių gaudyklėmis. Žiedadulkių kiekis ore analizuojamas mokslo ir oro alergeninės situacijos pateikimo tikslais. Tarptautinė Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos, Latvijos universiteto, Vienos medicinos universiteto bei Suomijos meteorologijos instituto mokslininkų ir specialistų komanda sukūrė unikalią personalizuotą alergijos simptomų prognozės sistemą (angl. Personal Alergy Symptoms Forecasting System, PASYFO (www.pasyfo.lt). Specialistai pataria nuolat ar bent periodiškai naudotis mobiliąja programėle PASYFO, kuria galima įvertinti žiedadulkių poveikį savo sveikatai. Programėlė yra nemokama, ja gali naudotis vartotojai, kurių mobiliuosiuose įrenginiuose įdiegtos operacinės sistemos „Android“ ir „iOS“. Platforma siūlo dvi galimybes: bendrąją ir personalizuotą alergijos rizikos prognozę.

Vilniečius kviečiame žiedadulkių koncentraciją ore ir įsijautrinimo riziką stebėti sistemoje „Intelektualūs miesto plaučiai“.

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Burkauskienė, el. p. [email protected], mob. + 370 658 86 748.

Prognozuojant artėjantį karštį, Higienos instituto specialistai rekomenduoja, kaip apsisaugoti nuo karščio keliamų grėsmių.

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingus savo ir artimųjų sveikatai.

Karštą dieną Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro specialistai rekomenduoja:

• Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Neturint tokių sąlygų namuose, susiplanuoti praleisti laiką vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan. Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.
• Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.
• Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.
• Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj galvos apdangalo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
• Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.
• Naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į lauką.
• Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo saulėkaitoje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.
• Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.
• Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
• Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.
• Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.
• Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.
• Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.
• Sekti jutiminę temperatūrą ir UV indeksą, kuriuos galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapio skiltyje „Prognozės–UVI prognozės“.
• Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams paskirtų vaistų poveikis gali kisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės.
• Skubiai kreiptis medicinos pagalbos:
• esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams);
• kūno temperatūrai pakilus daugiau kaip 40 laipsnių, esant karštai ir šlapiai odai;
• radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto ir Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro specialistės Ilona Burkauskienė, el. p. [email protected], ir Karolina Nevero, el. p. [email protected].

Rekomendacijos, kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms