Klimatas ir sveikata

Rekomendacijos karščiui jautriems žmonėms

Prognozuojant artėjantį karštį, Higienos instituto specialistai rekomenduoja, kaip apsisaugoti nuo karščio keliamų grėsmių.

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingus savo ir artimųjų sveikatai.

Karštą dieną Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro specialistai rekomenduoja:

  • Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Neturint tokių sąlygų namuose, susiplanuoti praleisti laiką vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan. Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.
  • Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.
  • Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.
  • Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj galvos apdangalo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
  • Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.
  • Naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į lauką.
  • Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo saulėkaitoje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.
  • Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.
  • Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
  • Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.
  • Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.
  • Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.
  • Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.
  • Sekti jutiminę temperatūrą ir UV indeksą, kuriuos galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapio skiltyje „Prognozės–UVI prognozės“.
  • Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams paskirtų vaistų poveikis gali kisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės.
  • Skubiai kreiptis medicinos pagalbos:
  • esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams);
  • kūno temperatūrai pakilus daugiau kaip 40 laipsnių, esant karštai ir šlapiai odai;
  • radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.

 

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto ir Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro specialistės Ilona Burkauskienė, el. p. [email protected] ir Karolina Nevero, el. p. [email protected]

PASYFO programėlė – individuali apsauga žiedadulkėms jautriems žmonėms

Higienos instituto specialistai pataria žiedadulkėms jautriems žmonėms nuolat ar bent periodiškai naudotis nemokama mobiliąja programėle PASYFO, kuria galima įvertinti žiedadulkių poveikį savo sveikatai. Ši programėlė prieinama vartotojams, kurių mobiliuosiuose įrenginiuose įdiegtos operacinės sistemos „Android“ ir „iOS“.

Personalizuotą alergijos simptomų prognozės sistemą (angl. Personal Alergy Symptoms Forecasting System (PASYFO)) sukūrė tarptautinė Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos, Latvijos universiteto, Vienos medicinos universiteto ir Suomijos meteorologijos instituto mokslininkų ir specialistų komanda, dirbanti aerobiologijos srityje ir jau daugiau nei 10 metų tirianti bei analizuojanti oro alergenų (daugiausia žiedadulkių) sklaidą ir poveikį sveikatai.

Platforma siūlo dvi galimybes: bendrąją ir personalizuotą alergijos rizikos prognozę. Pirmuoju atveju užtenka įdiegti programėlę mobiliajame įrenginyje. Nustačius buvimo vietą, pateikiama bendra žiedadulkių krūvio prognozė ateinančioms trims dienoms. Jei meniu nustatymuose buvo pasirinkti alergenai, bus rodoma tik jų krūvio prognozė. Alergijos rizika apskaičiuojama atsižvelgiant į augalų žydėjimo intensyvumą, oro sąlygų parametrus ir cheminės sudėties duomenis, pavyzdžiui, oro taršą ir jo kokybės duomenis (ozoną, sieros dioksidą, azoto dioksidą ir kietąsias daleles).

Norintieji gauti asmeniškai sugeneruotą informaciją, turėtų ne tik parsisiųsti programėlę, bet ir užsiregistruoti integruotame žiedadulkių dienoraštyje. Žiedadulkių dienoraštis – tai Europos mokslininkų nemokamai teikiama paslauga, padedanti suprasti, kokią įtaką asmens sveikatai turi ore sklandančios žiedadulkės. Pagrindinė užduotis – kasdien interneto svetainėje pildyti alergijos sukeltus simptomus. Dienoraštis kaupia asmens duomenis ir nenutrūkstamai juos jungia su visos Europos žiedadulkių duomenų baze. Vartotojai registruojami anonimiškai. Vienintelė sąlyga – galiojantis elektroninio pašto adresas. Žiedadulkių dienoraštį gali pildyti tėvai už savo vaikus. Svarbu, kad kiekvienas turėtų atskirą elektroninio pašto adresą.

Žiedadulkių dienoraštis sukurtas siekiant padėti asmenims, kurie jautrūs įvairiems augalų žiedadulkių alergenams, stebėti savo savijautą. Dienoraštis patogus, nes savo alergijos požymius galima susieti su oru plintančių žiedadulkių kiekiu bet kurią norimą dieną. Pildant žiedadulkių dienoraštį gaunama ne tik informacija apie žiedadulkių kiekį, bet ir personalizuota alergijos simptomų prognozė. Kai tik žiedadulkių dienoraštyje pažymimi ne mažiau kaip trijų dienų simptomai, sudaromos diagramos. Šios diagramos palygina asmeninį krūvį su žiedadulkių krūviu ir gali būti naudojamos, norint padaryti išvadas apie žiedadulkių alergenų poveikį programėlės vartotojo sveikatai. Diagramas PDF formatu asmuo gali atsiųsti elektroniniu paštu sau arba gydytojui.

Žiedadulkių dienoraštis gali būti naudingas keliaujant po Europą: žinosite šalies, kurioje tuo metu esate, žiedadulkių poveikį sveikatai. Nauda akivaizdi, nes nuolatos stebint savo savijautą galima pasikoreguoti dienos ar net savaitės planus ir taip išvengti nemalonių pojūčių. Aplikacija išsiskiria tuo, kad informacija pateikiama moksliniais tyrimais pagrįstais duomenimis, originaliais matavimais ir unikaliu simptomų prognozės modeliu. Joje taip pat yra informacija apie labiausiai alergizuojančius augalus. Žiedadulkių dienoraštį galima naudoti keliomis kalbomis visoje Europoje.

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos mokslininkai vysto projekto „Dirbtinio intelekto papildyta ekosistema, skirta žemės stebėjimo duomenims pasiekti su išplėstinės realybės naudotojo sąsajomis paslaugoms ir duomenų naudojimui (EO4EU)“ individualizuotų sveikatos priežiūros paslaugų dalį, kurioje numatyta išplėsti PASYFO modelio pajėgumus. PASYFO modelis ir mokslininkų teikiamos vizualizavimo paslaugos bus patobulintos naudojant Žemės stebėjimo duomenis ir EO4EU paslaugas, todėl dar labiau padidės mokslo žinių integracijos galimybės, o teikiamos prognozės bus prieinamos Europos gyventojams.

PASYFO veiklai užtikrinti reikalingas alergijos pažeistų asmenų savanoriškas dalyvavimas. Tai puiki galimybė kiekvienam prisidėti prie mokslinių tyrimų ir dalyvauti vystant inovatyvius mokslo produktus. Norėdami prisijungti rašykite elektroniniu paštu [email protected].

 

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Burkauskienė el. paštu [email protected]. ir mob.+370 658 86 748

Svarbi informacija žiedadulkėms alergiškiems žmonėms

Higienos institutas informuoja, kad, remiantis Personaline alergijos simptomų prognozavimo sistema (PASYFO), alergijos žiedadulkėms rizika šiuo metu yra labai didelė. Alergijos rizika apskaičiuojama atsižvelgiant į augalų žydėjimo intensyvumą, oro sąlygų parametrus ir oro cheminės sudėties duomenis, pavyzdžiui, oro taršą ir oro kokybės duomenis (ozoną, sieros dioksidą, azoto dioksidą ir kietąsias daleles).

Žmonių įsijautrinimas žiedadulkėms priklauso nuo augalų rūšies bei žiedadulkių koncentracijos ore. Stipriausia reakcija fiksuojama esant didžiausiai augalo žiedadulkių koncentracijai. Šiuo metu iš alergizuojančias žiedadulkes į orą skleidžiančių augalų žydi beržai (didžiausia alergijos rizika), alksniai, lazdynai.  

Beržų žiedai vienalyčiai, sutelkti žirginiuose, kuokeliniai žirginiai dažniausiai ilgi ir nusvirę, paprastai šakų galuose, piesteliniai žirginiai statūs. Beržai žydi balandžio–gegužės mėnesiais lapams skleidžiantis. Plačiai paplitę Europoje, mažiau pietinėje dalyje, o dominuoja šiaurėje (beržynai). Beržo genčiai priklauso apie 120 rūšių, auginama daug introdukuotų rūšių. Lietuvoje savaime paplitusios keturios rūšys: karpotasis beržas (Betula pendula), plaukuotasis beržas (Betula pubescens), liekninis beržas (Betula humilis), beržas keružis (Betula nana). Beržų žiedadulkės labai alergeniškos. Dažnos kryžminės reakcijos su lazdyno, alksnio, skroblo ir bukiečių (Fagales) šeimos augalų žiedadulkėmis. Šiaurės Amerikos ir Rytų Azijos rūšys mažiau alergiškos.

Alksniai žydi prieš skleidžiantis lapams kovo–balandžio mėnesiais, beveik kartu su lazdynais. Juodalksnis (Alnus glutinosa) paplitęs ypač drėgnose vietose (upių ir kanalų šlaituose, miškapelkėse). Baltalksnis (Alnus incana) plačiai paplitęs, išskyrus Vakarų Europą, auginamas miškų atkūrimui ir krantinių bei šlaitų nuošliaužų stabilizavimui, žydi šiek tiek anksčiau už juodalksnį. Alksnių žiedadulkių alergeniškumas nuo vidutinio iki aukšto lygio, dažnos kryžminės reakcijos su lazdyno ir beržo žiedadulkėmis.

Lazdynų vyriški žiedai žirginiuose, geltonos ar gelsvai rusvos spalvos, nusvirę, pavieniai ar susitelkę po kelis krūmo šakelių viršūnėse, moteriški žiedai dengiamųjų žvynelių pažastyse susitelkę į mažas galvutes, iš kurių pavasarį kyšo rausvų purkų kuokšteliai. Lietuvoje yra viena savaiminė rūšis paprastasis lazdynas (Corylus avellana) ir šešios septynios neplačiai introdukuotos rūšys. Žiedadulkės vidutiniškai alergeniškos, dažnos kryžminės reakcijos su riešutais (alergija maistui) ir beržo, alksnio žiedadulkėmis.

Mūsų šalyje žmonės dažniausiai jaučia negalavimus augalų vegetacijos metu kontaktuodami su beržų, kiečių, miglinių augalų žiedadulkėmis. Negalavimų pobūdis ir stiprumas dažnai priklauso nuo alergenų kiekio žiedadulkėse. Augalų žiedadulkės gali būti alerginių simptomų priežastimi – atsiranda vandeningos ir gleivingos išskyros iš nosies, čiaudulys, užgula nosį, peršti akis, atsiranda kitų simptomų. Alergenai gali sukelti tokias ligas kaip astma ir alerginis rinitas, taip pat gali lemti konjunktyvitą ir dermatitą.

Žiedadulkių sukeltas alerginis rinitas yra dažna liga. Alerginio rinito simptomai apima nosį, bet gali išplisti ir paveikti akis, ausis, sinusus ir plaučius. Dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra nosies niežėjimas, sloga ir čiaudulys. Alerginį rinitą gydo alergologas – gydytojas specialistas, todėl dėl diagnozės ir gydymo būtina kreiptis į gydymo įstaigą. Alerginio rinito gydymas pritaikomas individualiai pagal konkretaus paciento ligos sunkumą ir simptomus. Išskiriami šie bendrieji alerginių kvėpavimo takų ligų gydymo ir profilaktikos principai: paciento mokymas, alergeno pašalinimas, medikamentinis gydymas, alergenų specifinė imunoterapija. Šiais laikais alerginio rinito medikamentinis gydymas sudarytas iš trumpai ar ilgesnį laiką veikiančių simptomus šalinančių ir (ar) juos lengvinančių vaistų. Jis visuomet rekomenduojamas kartu su paciento aplinkos sąlygų reguliavimu, t. y. alerginę ligą sukeliančio alergeno pašalinimu. Farmakologinio gydymo galimybės priklauso nuo alerginio rinito simptomų ir apima antihistamininius vaistus, gliukokortikoidus ir antileukotrienus.

Rekomendacijos alergiškiems žmonėms, kaip sumažinti žiedadulkių poveikį sveikatai:

  • Venkite lankytis parkuose, soduose, vietovėse, kur daug augalijos; jei įmanoma, venkite tiesioginio kontakto su augalais.
  • Važiuodami automobiliu laikykite uždarytus langus, vėdinimui naudokite oro kondicionavimo sistemą. Rekomenduojama atsisakyti kelionių motociklais, dviračiais.
  • Likite patalpose vidurdienio ir popietės valandomis, nes tai laikas, kai žiedadulkių koncentracija ore didžiausia. Mažiausi žiedadulkių krūviai tikėtini ryte, nuo ketvirtos iki šeštos valandos.
  • Jei laikote naminius gyvūnus, kurie leidžia laiką lauke, prieš parsivesdami į patalpą iššukuokite juos.
  • Patalpas vėdinkite iš ryto, o naktį langus laikykite uždarytus. Įsirenkite nuo žiedadulkių saugančias apsaugas – jos dažniausiai montuojamos į orlaides ar langus, kad žydėjimo metu būtų galima išvėdinti patalpas, pagerinti oro kokybę namuose ir būtų išvengta alergenų. Nuo žiedadulkių apsaugančiose orlaidėse yra įmontuoti specialūs keičiamieji filtrai, kurie sulaiko ore sklandančias žiedadulkes ir į pastato vidų praleidžia švarų orą. Galima įsigyti orlaidžių su filtravimo sistema, sulaikančia tiek žiedadulkes, tiek lauko dulkes. Taip pat galima rinktis langus su antialerginėmis orlaidėmis. Šioms orlaidėms gaminti naudojamas Europos centro alergijos tyrimų fondo (ECARF) sertifikuotas antialerginis tinklelis (efektyvumas nuo 90 proc.), kuris sulaiko žiedadulkes ir padeda apsaugoti namus nuo nepageidaujamų alergenų iš išorės. Šie tinkleliai  montuojami ir į langus.
  • Prieš išeidami į lauką patepkite nosies landas tepalu – tai apsunkins žiedadulkių patekimą į nosį, arba dėvėkite apsauginę veido kaukę. Lauke būkite su akiniais nuo saulės – taip mažiau žiedadulkių pateks ant akių paviršiaus. Apsisaugoti padeda ir galvos apdangalas, įėjus į patalpą jį reikėtų nusiimti.
  • Grįžę iš lauko nusiplaukite veidą ir rankas, pagal galimybes nusiprauskite po dušu ir išsitrinkite plaukus. Naudojamos kosmetinės odos ir plaukų priežiūros priemonės tarsi magnetas pritraukia žiedadulkes, todėl ant odos ir plaukų nusėda alergenai ir juos parsinešame į namus.
  • Kasdien keiskite drabužius. Atlikti tyrimai rodo, kad žiedadulkių sezono metu ant lauke dėvimų marškinėlių per dieną nusėda septyni milijonai žiedadulkių. Dažniau skalbdami ir keisdami drabužius sumažinsite alergenų kiekį jus supančioje aplinkoje, mat skalbiant nuo audinių pašalinama 99,9 proc. žiedadulkių. Drabužių nedžiovinkite lauke.
  • Nepamirškite su savimi turėti gydytojo paskirtus vaistus.

Aktuali informacija apie alergizuojančių žiedadulkių koncentraciją ir keliamą riziką sveikatai skelbiama Personalinės alergijos simptomų prognozavimo sistemos interneto svetainėje http://pasyfo.lt/.

 

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Burkauskienė el. paštu [email protected] ir mob. + 370 658 86 748

Visuomenės informavimo apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai ataskaitos

Higienos institutas, vadovaudamasis Visuomenės informavimo apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai sistemos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-386/D1-391, (toliau – Aprašas), kiekvienais metais rengia visuomenės informavimo apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai ir taikytas prevencines priemones, tarp jų ir visuomenės informavimą, ataskaitą (toliau – Ataskaita).

Ataskaita parengta pagal Apraše nustatytų atsakingų vykdytojų pateiktą informaciją. Informaciją pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Higienos institutas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija. Ataskaitoje pateikta informacija apie šių įstaigų veiklą, susijusią su klimato kaita, kaitros ir speigo laikotarpius, taikytas prevencijos priemones, visuomenės informavimą.

 

Visuomenės informavimo apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai 2022–2023 m. ataskaita.

Visuomenės informavimo apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai 2021–2022 m. ataskaita.

Visuomenės informavimo apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai 2020–2021 m. ataskaita.

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Burkauskienė el. paštu [email protected] ir mob. +370 658 86 748

Perspėjimas apie pavojingą meteorologinį reiškinį – kaitrą

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja dėl kaitros. 2022 m. rugpjūčio 25–26 dienomis daugiausia pietinėje ir vakarinėje šalies dalyje aukščiausia oro temperatūra sieks 30–33 laipsnius karščio.

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Karštą dieną visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja:

  • Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Neturint tokių sąlygų namuose, susiplanuoti praleisti laiką vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan. Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.
  • Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.
  • Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.
  • Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj galvos apdangalo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
  • Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.
  • Naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į lauką.
  • Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo saulėkaitoje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.
  • Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.
  • Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
  • Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.
  • Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.
  • Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.
  • Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.
  • Sekti jutiminę temperatūrą ir UV indeksą, kuriuos galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapio skiltyje „Prognozės– UVI prognozės“.
  • Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės.
  • Skubiai kreiptis medicinos pagalbos:
    • esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams);
    • kūno temperatūrai pakilus >40oC, esant karštai ir šlapiai odai;
    • radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro specialistų rekomendacijos „Karštis ir jo poveikis sveikatai: rekomendacijos, kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms“.

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro specialistų rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, kaip apsaugoti vaikus nuo karščio poveikio.

 

Daugiau informacijos gali suteikti:

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro  Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Ilona Burkauskienė, el. paštu [email protected]  ir mob. +370 658 86 748; 

Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro vyriausioji patarėja Irina Gudavičienė, el. paštu i.gudaviciene@essc.sam.lt

PASYFO programėlė – prevencinė priemonė nuo žiedadulkių neigiamo poveikio

Tarptautinė Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos, Latvijos universiteto, Vienos medicinos universiteto ir Suomijos meteorologijos instituto mokslininkų ir specialistų komanda, dirbanti aerobiologijos srityje ir jau daugiau nei 10 metų tirianti bei analizuojanti oro alergenų (daugiausia žiedadulkių) sklaidą ir poveikį sveikatai, sukūrė unikalią personalizuotą alergijos simptomų prognozės sistemą (angl. Personal Alergy Symptoms Forecasting System (PASYFO) (www.pasyfo.lt). Ši sistema įtraukta į Koperniko atmosferos stebėjimo tarnybos (CAMS) paslaugas.

Specialistai pataria nuolat ar bent periodiškai naudotis mobiliąja programėle PASYFO, kuria galima įvertinti žiedadulkių poveikį savo sveikatai. Programėlė yra nemokama. Ja gali naudotis vartotojai, kurių mobiliuosiuose įrenginiuose įdiegtos operacinės sistemos „Android“ ir „iOS“.

Bendroji ir personalizuota alergijos rizikos prognozė. Integruotas žiedadulkių dienoraštis

Platforma siūlo dvi galimybes: bendrąją ir personalizuotą alergijos rizikos prognozę. Pirmuoju atveju užtenka įdiegti programėlę mobiliajame įrenginyje. Norintieji gauti asmeniškai sugeneruotą informaciją turėtų papildomai užsiregistruoti integruotame žiedadulkių dienoraštyje (https://www.pollendiary.com/Phd/lt/start). Jį sukūrė mokslininkai, siekdami padėti asmenims, kurie jautrūs įvairiems augalų žiedadulkių alergenams, stebėti savo savijautą. Dienoraštyje savo alergijos požymius galima susieti su oru plintančių žiedadulkių kiekiu bet kurią norimą dieną. Pildant žiedadulkių dienoraštį gaunama ne tik informacija apie žiedadulkių kiekį, bet ir personalizuota alergijos simptomų prognozė. Žiedadulkių dienoraštis gali būti naudingas keliaujant po Europą: žinosite šalies, kurioje tuo metu esate, žiedadulkių poveikį sveikatai. Nauda akivaizdi, nes nuolatos stebint savo savijautą galima pakoreguoti dienos ar net savaitės planus ir išvengti nemalonių pojūčių. Aplikacija išsiskiria tuo, kad informacija pateikiama moksliniais tyrimais pagrįstais duomenimis, originaliais matavimais ir unikaliu simptomų prognozės modeliu. Joje taip pat yra informacija apie labiausiai alergizuojančius augalus.

PASYFO veiklai užtikrinti reikalingas alergijos pažeistų asmenų savanoriškas dalyvavimas. Tai puiki galimybė kiekvienam prisidėti prie mokslinių tyrimų ir dalyvauti vystant inovatyvius mokslo produktus. Norėdami prisijungti rašykite elektroniniu paštu [email protected].

Žiedadulkės ir jų poveikis sveikatai mūsų šalyje

Lietuvoje žiedadulkių kiekis ore nuolatos stebimas Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos aerobiologų. Tyrimo stotys aprūpintos specializuotomis naujausiomis žiedadulkių gaudyklėmis, o tyrimo metodai standartizuoti pagal Tarptautinės aerobiologų asociacijos nustatytus reikalavimus. Žiedadulkių kiekis ore analizuojamas mokslo ir oro alergeninės situacijos pateikimo tikslais. 

Nors vasara jau eina pabaigos link ir dauguma augalų jau sužydėję, gausios žiedadulkių koncentracijos keliamos problemos žmogaus sveikatai išlieka aktualios. Pagrindinis išorinis aeroalergenas – oru plintančios žiedadulkės. Tai augalo dalis, kurios pirminė paskirtis – padėti augalams plisti ir įsitvirtinti žemės paviršiuje. Žiedadulkės žinomos kaip sveikatą stiprinanti priemonė, o iš jų pagaminti preparatai ir dabar naudojami žmogaus mityboje ir medicinoje. Ilgą laiką žiedadulkės buvo siejamos tik su sveikatos stiprinimu, tačiau tobulėjant medicinai ir gilinantis į alerginių ligų eigą pastebėta, kad šios augalų dalelės gali turėti ir neigiamą įtaką žmogaus sveikatai. Tai susiję su žiedadulkėse esančių baltymų struktūra ir netipiška žmogaus organizmo reakcija į įvairius žiedadulkėse esančius baltymus.

Žmonių įsijautrinimas žiedadulkėms priklauso nuo augalų rūšies bei žiedadulkių koncentracijos ore. Stipriausia reakcija fiksuojama esant didžiausiai augalo žiedadulkių koncentracijai. Lietuvoje alergines reakcijas gali sukelti beržo (Betula), kiečio (Artemisia), lazdyno (Corylus), alksnio (Alnus), skroblo (Carpinus), uosio (Fraxinus), ąžuolo (Quercus), gluosnio (Salix), ambrozijos (Ambrosia) ir miglinių (Poaceae) bei kiparisinių (Cupresaceae) šeimų augalų oru sklindančios žiedadulkės.

Žiedadulkių koncentracija ore rugpjūčio mėnesį išauga dėl gausaus kiečių žydėjimo. Kiečiai, pradėję žydėti liepos viduryje, rugpjūtį intensyviai žydi visur. Jų žiedadulkės pasižymi aukštu alergeniškumu, o koncentracija ore yra nemaža.

Mūsų šalyje žmonės dažniausiai jaučia negalavimus vegetacijos metu, kontaktuodami su beržų, kiečių ir miglinių augalų žiedadulkėmis. Negalavimų pobūdis ir stiprumas priklauso nuo alergenų kiekio žiedadulkėse. Augalų žiedadulkės gali būti alerginių simptomų priežastimi – atsiranda vandeningos ir gleivingos išskyros iš nosies, čiaudulys, užgula nosį, peršti akis, pasireiškia kiti simptomai. Alergenai gali sukelti tokias ligas kaip astma, alerginis rinitas, konjunktyvitas, dermatitas.

 

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Burkauskienė el. p. [email protected]. ir mob. + 370 658 86 748


Atnaujinimo data: 2023-11-14, 15:19:12