Būstas

Patalpų oro poveikis žmonių sveikatai prasidėjus šildymo sezonui

Gyvenamųjų patalpų aplinkos oro kokybė yra vienas iš pagrindinių faktorių, turinčių įtakos žmogaus sveikatai. Atvėsus orams ir prasidėjus šildymo sezonui pagausėja į orą išmetamų teršalų, dėl to pablogėja patalpų oro kokybė. Gyvenamųjų patalpų oro tarša šiuo metu gali turėti įvairių pasekmių sveikatai. Taršos tipas ir mastas gali skirtis priklausomai nuo patalpoms šildyti naudojamų šildymo būdų, kuro kokybės ir įrengtų vėdinimo sistemų.

Asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, taip pat vyresnio amžiaus žmonės ir maži vaikai yra jautresni patalpų oro taršai.

Toliau aptariami veiksniai, kurie gali turėti įtakos patalpų oro kokybei ir žmonių sveikatai.

Patalpų oro tarša  

Pradėjus naudoti šildymo sistemas, tokias kaip krosnys, židiniai,  dujiniai ir kiti patalpų šildytuvai, padidėja patalpų oro taršos rizika. Degimo proceso metu į orą išskiriamas anglies monoksidas (CO), azoto dioksidas (NO2) ir kietosios dalelės. Ilgalaikis šių teršalų poveikis gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, širdies veiklos sutrikimus ir net mirtį.

Apsinuodijimo anglies monoksidu (tai yra bespalvės, bekvapės dujos, kurios gali susidaryti netinkamai veikiant šildymo įrangai) simptomai gali būti nuo lengvo galvos skausmo ir galvos svaigimo iki sunkios ligos ir (ar) mirties.

Azoto dioksidas dirgina akis, nosį ir gerklę, pablogina plaučių funkciją, padidina kvėpavimo takų infekcijų galimybę.

Patalpose randamos kietosios dalelės – ne tik padidėjusios aplinkos oro taršos rezultatas, jos gali susidaryti gaminant maistą, deginant žvakes, kūrenant židinius, nevėdinant patalpų, naudojant šildytuvus, rūkant namuose. Smulkios kietosios dalelės gali patekti į kraują ir padidinti širdies priepuolių, insultų, kitų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką.

Patalpų vėdinimas

Atšalus orams žmonės, taupydami šilumą, linkę laikyti langus ir duris uždarytus. Dėl ventiliacijos trūkumo, ypač prastai izoliuotose ar blogai vėdinamose patalpose, patalpų oro teršalai gali koncentruotis. Nepakankamai vėdinamose patalpose gali imti kauptis drėgmė ir sudaryti palankias sąlygas daugintis pelėsiams, kurie išskirdami alergenus ir dirgiklius gali sukelti alergijas ir kvėpavimo sutrikimus.

Šildymo sezono metu, patalpose sumažėjus drėgmės lygiui, oras tampa sausas, todėl kyla tokių sveikatos problemų kaip išsausėjusi oda, gerklės, kvėpavimo takų dirginimas, išsausėjusi akių, nosies gleivinė. Atsiveria galimybė virusams ir bakterijoms patekti į kvėpavimo takus, padidėja jautrumas oru plintantiems cheminiams teršalams ir alergenams, paūmėja astmos, alergijos simptomai, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis.

Kadangi šaltuoju metu laiku daugiau laiko praleidžiama patalpose, padidėja alergenų kaupimosi rizika. Dulkių erkutės, pelėsiai, naminių gyvūnų pleiskanos, aplinkos tabako dūmai  yra astmos sukėlėjai, todėl kai kuriems astma sergantiems žmonėms po sąlyčio su šiais alergenais gali pasireikšti astmos priepuoliai.

Radonas patalpose

Radonas (natūraliai susidarančios radioaktyviosios dujos) gali patekti į patalpas per plyšius ir angas grindyse ir sienose, kurios liečiasi su žeme, ir labiau linkęs kauptis žiemą, kai pastatai yra sandarūs energijos taupymo sumetimais. Ilgalaikis padidėjusio radono kiekio poveikis yra pagrindinė plaučių vėžio priežastis. 

Infekcinių ligų perdavimas

Šildymo sezono metu žmonės praleidžia patalpose daugiau laiko, todėl padidėja oru plintančių infekcijų rizika, įskaitant kvėpavimo takų infekcijas, tokias kaip gripas, COVID-19. Tinkamas patalpų vėdinimas, higienos praktika yra labai svarbūs siekiant užkirsti kelią infekcinių ligų plitimui.

Psichologinė gerovė

Patalpų oro kokybė gali turėti įtakos žmonių psichikos sveikatai. Prasta patalpų oro kokybė, tvanki aplinka gali sukelti diskomfortą ir stresą, o tai gali turėti įtakos nuotaikai ir bendrai savijautai. Sumažėjęs natūralios saulės šviesos poveikis šildymo sezono metu gali prisidėti prie depresijos formos – sezoninio afektinio sutrikimo – atsiradimo.

Siekiant sumažinti neigiamą patalpų oro veiksnių įtaką sveikatai prasidėjus šildymo sezonui, rekomenduojama:

  • užtikrinti, kad šildymo sistemos ir prietaisai būtų tinkamai prižiūrimi ir neišskirtų kenksmingų teršalų; įdiegti ir reguliariai tikrinti anglies monoksido detektorius;
  • imtis veiksmų, skirtų oro judėjimui patalpose pagerinti: kelis kartus per dieną atidaryti langus, (geriausiai trumpai, bet intensyviai, ryte ir vakare, sudarant 10 minučių skersvėjį), naudoti mechanines vėdinimo sistemas arba oro valytuvus su filtrais. Tyras, švarus oras yra gyvybiškai svarbus gerai savijautai užtikrinti;
  • palaikyti normalų patalpų drėgmės lygį (30–50 proc.), kad būtų išvengta pelėsių atsiradimo ir alergenų kaupimosi;
  • naudoti oro drėkintuvus ir tinkamai vėdinti patalpas, siekiant palaikyti normalų drėgmės lygį ir pagerinti bendrą savijautą;
  • sekti radono lygį patalpose ir prireikus imtis atitinkamų priemonių, siekiant sumažinti padidėjusią radono koncentraciją;
  • laikytis tinkamos higienos ir socialinio atsiribojimo, siekiant sumažinti infekcinių ligų perdavimo patalpose riziką;
  • atkreipti dėmesį į patalpų aplinkos poveikį psichikos sveikatai ir užtikrinti prieigą prie natūralios šviesos sukuriant patogias, gerai vėdinamas patalpas.

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro  Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyr. specialistė Jolanta Rybalko el. paštu [email protected] arba mob. + 370 658 86 749

Plačiau:
https://www.epa.gov/indoor-air-quality-iaq/introduction-indoor-air-quality#health
https://www.epa.gov/indoor-air-quality-iaq/sources-indoor-particulate-matter-pm
https://www.epa.gov/report-environment/indoor-air-quality 

Smalkės mūsų namuose ir jų keliamas pavojus sveikatai

Smalkės yra degi, lengvesnė už orą dujinė medžiaga, neturinti nei kvapo, nei spalvos, todėl labai sunku laiku pastebėti jų nuotėkį. Nevisiško degimo produktai, patekę į nevėdinamas patalpas, užteršia orą, kuriuo kvėpuojant galima apsinuodyti ir sukelti pavojų gyvybei.

Tikriausiai ne vienas iš mūsų namuose turime įsirengę modernius kieto kuro ar dujų katilus, židinius ar krosnis, naudojame įvairius elektros prietaisus. Tačiau ar susimąstome, koks pavojus gali kilti mūsų sveikatai? Net puikiai veikiantis dujų ar kieto kuro katilas, boileris, nakčiai paliktas krautis telefonas, susidarius tam tikroms sąlygoms, gali į aplinką skleisti anglies monoksidą (CO), kitaip vadinamą smalkėmis.

Vėsiuoju metų laiku, kai patalpose kūrenamos netvarkingos krosnys, naudojamos nesaugios dujinės viryklės, netinkamai veikiantys vandeniui ar patalpoms šildyti skirti dujų katilai, židiniai, anglies kepsninės, kai yra neišvalyti dūmtraukiai, esant netvarkingai ventiliacijos sistemai ar pasikeitus aplinkos sąlygoms, smalkės gali išsiskirti ne į lauką, o į patalpas, ir gali kilti pavojus apsinuodyti smalkėmis. Smalkių gali susidaryti ir garaže, kuriame yra automobilis su veikiančiu varikliu.

Smalkės į organizmą patenka ir iš jo išsiskiria pro kvėpavimo takus. Patekusios į organizmą smalkės jungiasi su hemoglobinu ir sutrikdo organizmo aprūpinimą deguonimi – žmogus kvėpuoja, tačiau deguonis jo kraujyje necirkuliuoja. Dėl deguonies trūkumo imama dusti, pažeidžiama nervų sistema, pakenkiama kepenims, raumenims bei kitoms žmogaus organizmo sistemoms.

Smalkių poveikiui jautriausi yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, lėtinėmis širdies ir kvėpavimo sistemų ligomis sergantys asmenys, nėščios moterys.

Apsinuodijimo pasekmės tiesiogiai priklauso nuo smalkių koncentracijos patalpose ir nuo to, kiek laiko žmogus išbūna užterštoje aplinkoje. Nedidelis smalkių kiekis patalpoje sukelia lengvą apsinuodijimą, kuriam būdingas galvos skausmas, svaigimas, pulsavimas smilkiniuose, ūžimas ausyse. Atsiranda bendras silpnumas, pykinimas, vėmimas, bet žmogus išlieka sąmoningas. Lengvas apsinuodijimas smalkėmis yra labai pavojingas, nes atsiradusių negalavimų iš pradžių galima neatpažinti ir nesusieti su apsinuodijimu.

Smalkėmis kvėpuojant nuolat, gali grėsti lėtinis apsinuodijimas. Tada sutrinka miegas, širdies veikla, jaučiamas bendras blogumas, suprastėja atmintis, sunku susikaupti, skauda galvą. Dažnai panašiais simptomais skundžiasi visa šeima.

Gyvenamojoje aplinkoje susidarius didelei smalkių koncentracijai, gali ištikti sunkus ūminis apsinuodijimas – žmogus tampa mieguistas, gali sutrikti koordinacija, prasidėti haliucinacijos, traukuliai, galima netekti sąmonės, gali sustoti kvėpavimas. Apsinuodijusį žmogų reikia kuo skubiau išnešti iš užterštos patalpos į gryną orą, prasegti drabužius, kad nukentėjusysis galėtų laisvai kvėpuoti ir gautų kuo daugiau deguonies, ir kviesti skubios pagalbos medikus.

Siekiant išvengti apsinuodijimo smalkėmis, būtina pasirūpinti namų, garažų ventiliacinės sistemos efektyvumu ir tinkamai vėdinti patalpas. Būtina tikrinti, ypač šaltuoju periodu, ar namuose ir kitose patalpose esantys šildymo įrenginiai (krosnys ir židiniai) yra tvarkingi. Reikėtų vengti deginti buitinėse krosnyse atliekas, nes jas deginant susidaro didžiausia smalkių koncentracija. Kaminus geriausia išvalyti prieš šildymo sezoną. Krosnies sklendę visiškai uždaryti galima tik įsitikinus, kad ugnis baigė rusenti. Negalima palikti garaže užvesto automobilio, jį reikėtų šildyti ne garaže, o lauke. Svarbu nerūkyti lovoje, neeksploatuoti nesaugių ir netvarkingų katilų, krosnių, elektros prietaisų, nepalikti be priežiūros įjungtų šildytuvų, telefonų, juos laikyti toliau nuo užuolaidų ir baldų, o išeinant iš namų išjungti.

Rekomenduojama namuose įsirengti smalkių detektorius.  

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro
Aplinkos sveikatinimo skyriaus visuomenės sveikatos vyr. specialistė Jolanta Rybalko el. paštu [email protected] arba mob. + 370 658 86 749

Plačiau:
http://www.nhsdirect.wales.nhs.uk/encyclopaedia/c/article/carbonmonoxidepoisoning/
https://www.health.state.mn.us/communities/environment/air/docs/cobrochure.pdf
https://ww2.arb.ca.gov/resources/carbon-monoxide-and-health 


Atnaujinimo data: 2023-11-13, 12:54:30