Būstas

Tinkamos oro kokybės užtikrinimas būstuose – ne tik sveikatos, bet ir gyvenimo kokybės pagrindas. Švarus oras padeda išvengti lėtinių ligų, sumažina alerginių reakcijų riziką, gerina miego kokybę ir bendrą savijautą. Tinkamas mikroklimatas: tinkamai kontroliuojama temperatūra, drėgmė ir oro kokybė yra pagrindiniai sveiko gyvenimo garantai. 

Oro tarša būstuose, jos poveikis sveikatai ir prevencija: informacinė medžiaga visuomenei

Vidaus patalpų oro tarša cheminėmis medžiagomis yra aktuali ir opi visuomenės sveikatos problema, kuri dažnai sulaukia per mažai dėmesio, nors turi didžiulę įtaką kasdienei žmonių sveikatai ir gerovei. Modernus gyvenimo būdas lemia, kad didelę dalį savo laiko praleidžiame uždarose patalpose: namuose, biuruose, mokyklose ar prekybos centruose. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažįsta, kad cheminių medžiagų poveikis būsto viduje gali turėti didelį poveikį sveikatai. Cheminės medžiagos, sklindančios iš statybinių medžiagų, baldų, valymo priemonių ir įvairių buities gaminių, dažnai yra nepastebimos, tačiau jų poveikis gali būti labai rimtas, sukelti kvėpavimo takų ligas, alergijas ir netgi vėžį. Ilgalaikis lakių organinių junginių (LOJ) poveikis patalpų aplinkoje gali sukelti sergančio pastato sindromą – tai reiškinys, kai pastato oras tampa žalingas žmogaus sveikatai (PSO).

Pastatai ir jų viduje esančio oro kokybė yra labai svarbus sveiką gyvenimą ir žmonių gerovę lemiantis veiksnys. Teršalų kiekis pastatuose atsiranda dėl teršalų, susidarančių pastato viduje ir atsklindančių iš lauko šaltinių. Patalpų ore yra labai daug skirtingų teršalų, įskaitant dujinius teršalus, tokius kaip neorganiniai cheminiai junginiai, LOJ, biologiniai teršalai (alergenai, virusai, bakterijos, pelėsiai) ir kietosios dalelės. Pagrindiniai šaltiniai, iš kur šių teršalų atsiranda patalpose, gali būti būsto remontas ar pastato renovacija, būsto apstatymas naujais baldais ir kt. Būsto remontas gali žymiai paveikti vidaus patalpų oro kokybę, nes įvairios statybos ir remonto medžiagos gali išskirti kenksmingas medžiagas, kurios daro įtaką sveikatai ir komfortui. Remontui naudojami cheminiai junginiai, susidarančios dulkės ir kitos teršalų rūšys pablogina patalpų oro kokybę ir sukelia įvairių sveikatos problemų.

Statybinės medžiagos ir apdailos produktai

Daug statybinių ir apdailos medžiagų, tokių kaip dažai, lakai, klijai ir hermetikai, izoliacinės medžiagos, gali išskirti lakius organinius junginius, formaldehidą ir kitus teršalus. Naujos medžiagos dažnai skleidžia didesnį kiekį cheminių medžiagų, bet net ir senesnės medžiagos gali ilgą laiką skleisti tam tikrą taršą.

Baldai ir grindų dangos

Baldai, kilimai, kiliminės ir grindų dangos, medžio drožlių plokštės ir fanera gali būti pagaminti iš medžiagų, kurios išskiria chemines medžiagas, tokias kaip formaldehidas, LOJ ir ftalatai. Nauji baldai ir grindų dangos, ypač tie, kurie pagaminti iš sintetinių medžiagų, dažnai išskiria didesnį kiekį cheminių medžiagų. Minkšti baldai (sofos, čiužiniai, kilimai) gali būti impregnuoti chemikalais, tokiais kaip antipirenai ir LOJ.

Biologiniai šaltiniai

Pelėsiai ir bakterijos, augantys ant drėgnų paviršių, gali išskirti mikrobiologinius lakiuosius organinius junginius (mLOJ), kurie gali sukelti nemalonius kvapus ir sveikatos problemas. Senos medžiagos, tokios kaip tapetai ir izoliacinės medžiagos, gali būti užterštos pelėsiu ir kitais mikroorganizmais, kurie gali būti išskiriami į orą atliekant remonto darbus.

LOJ fizikinės ir cheminės savybės bei išsilaikymo atmosferoje trukmė, kuri, nelygu junginys, trunka nuo kelių minučių iki kelių mėnesių, leidžia šiems junginiams kauptis ir galiausiai patekti į žmogaus organizmą dažniausiai per kvėpavimo takus, odą ir sukelti įvairius simptomus, kurie sukelia ligas. Lakiųjų organinių medžiagų poveikis sveikatai yra nustatomas pagal patiriamą poveikio lygį per laiką, praleistą pastate.

LOJ koncentracija vidaus patalpų ore yra 2–5 kartus didesnė nei lauko ore. Vykdant tam tikras veiklas, LOJ lygis vidaus patalpose gali žymiai padidėti. Naujuose pastatuose, kuriuose gausu naujų medžiagų, išskiriamas didžiausias LOJ kiekis vidaus aplinkoje tuo pačiu metu ir per trumpą laiką. LOJ koncentracija vidaus aplinkoje žiemą yra 3–4 kartus didesnė nei vasarą. Taip yra dėl sumažėjusios oro apykaitos tarp vidaus ir lauko aplinkos dėl sandariai uždaromų langų ir drėkintuvų naudojimo.

Dažniausiai kiekvienuose namuose randamos cheminės medžiagos

Formaldehidas. Bespalvės dujos, turinčios specifinį nemalonų kvapą ir dirginančios gleivinę. Naudojamas gaminant formaldehidines dervas, termoplastikus ir kitas chemines medžiagas, kurios naudojamos įvairiose srityse. Formaldehidas yra sunkiai aptinkamas ir gali lėtai mažais kiekiais sklisti į aplinką metų metus. Garavimo procesą pagreitina šiluma ir drėgmė, todėl vasaromis formaldehido koncentracija namuose gali būti iki 20 kartų didesnė nei žiemą. Jis taip pat gali išsiskirti iš faneros, popieriaus, izoliacinių medžiagų, plastikinių paviršių, lateksinių dažų, tekstilės produktų, naujų kilimų, audinių, dujinių viryklių, deginamų žvakių ir smilkalų. Norint apsisaugoti nuo neigiamo formaldehido poveikio ir namuose kvėpuoti grynu oru, reikia atsargiai rinktis dažus, plokštes, grindis, baldus, vaikiškus medinius žaislus – jie, nors atrodo labai draugiški aplinkai ir sveikatai, taip pat gali būti suklijuoti formaldehido turinčiomis dervomis ir klijais. Po renovacijos ar naujai apstačius būstą būtina reguliariai vėdinti patalpas atidarius langus, naudojant mechaninę ventiliaciją, rekuperatorius, oro valytuvus ir stengiantis kuo mažiau būti patalpose.

Benzenas. Vienas iš LOJ, žinomas kaip kancerogenas, veikiantis žmones. Bespalvis, degus saldaus kvapo skystis, naudojamas gaminant plastiką, sintetinį kaučiuką, akrilinius dažus, grindų laminatą. Patalpose gali išsiskirti iš statybinių medžiagų, baldų, šildymo sistemų, guminių paklotų, kilimų su latekso pamušalu, dažų, medžio plokščių. Benzeno buvimas vidaus patalpų aplinkoje gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Įkvėpus didelę dozę benzeno garų gali ištikti mirtis. Mažos benzeno dozės gali sukelti mieguistumą, galvos svaigimą, galvos skausmą, drebulį, padažnėjusį širdies plakimą, sąmonės netekimą. Pagrindinis ilgalaikio buvimo benzeno turinčioje aplinkoje efektas – kaulų čiulpų pažeidimas, dėl kurio kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių kiekis, todėl galima susirgti anemija (mažakraujyste) ir leukemija.

Izoliacinės medžiagos. Mineralinė vata, stiklo vata, poliuretano putos, fenolformaldehidinės putos ir polistireninio putplasčio plokštės yra dažniausiai naudojamos izoliacinės medžiagos pastatų statyboje, būstų apdailoje. Jos sumažina šilumos nuostolius, padidina energinį efektyvumą ir komfortą. Nepaisant privalumų, šios medžiagos gali išskirti chemines medžiagas, kurios gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, ypač medžiagų montavimo metu. Tai ypač aktualu, kai naudojamos mineralinės ar stiklo vatos izoliacinės medžiagos, kurios gali išskirti mikroskopines daleles, galinčias dirginti kvėpavimo takus ir odą. Todėl svarbu, kad izoliacijos montavimo darbai būtų atliekami atsakingai, laikantis visų saugos reikalavimų.

Patalpų oro kokybės kontrolė ir prevencija

Siekiant sumažinti neigiamą cheminių medžiagų poveikį vidaus patalpų ore, svarbu imtis įvairių prevencinių priemonių. Štai keletas pagrindinių rekomendacijų:

• Tinkamai vėdinti patalpas. Reguliari ir tinkama ventiliacija padeda sumažinti teršalų koncentraciją vidaus ore. Labai svarbu atidaryti langus, naudoti ventiliatorius ar mechaninę ventiliaciją, ypač po remonto darbų ar įsigijus baldų.
• Naudoti mažai teršalų išskiriančias medžiagas. Reikėtų rinktis statybines ir apdailos medžiagas, baldus ir grindų dangas, kurios turi mažą LOJ ir kitų kenksmingų cheminių medžiagų kiekį.
• Kontroliuoti drėgmės lygį. Pelėsiai ir bakterijos mėgsta drėgną aplinką, todėl svarbu palaikyti tinkamą drėgmės lygį patalpose, naudojant drėgmės surinktuvus ar oro sausintuvus.
• Naudoti oro valytuvus. Oro valytuvai gali padėti pašalinti iš oro chemines medžiagas, alergenus ir kitus teršalus. Reikėtų rinktis oro valytuvus su HEPA filtrais, kurie efektyviai pašalina smulkiąsias daleles.
• Reguliariai valyti patalpas. Reikėtų reguliariai valyti paviršius ir grindis, naudojant ekologiškas valymo priemones. Vengti naudoti stiprius cheminius valiklius, kurie gali papildomai teršti orą.

Taikant šias priemones galima užtikrinti sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką, išvengti sveikatos problemų ir prisidėti prie geresnės bendros gyvenimo kokybės.

Papildomos informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rybalko el. paštu [email protected] arba mob. + 370 658 86 749.

Daugiau informacijos:

https://www.who.int/tools/compendium-on-health-and-environment/chemicals

https://www.who.int/tools/compendium-on-health-and-environment/messages-for-the-general-public

https://iris.who.int/bitstream/handle/10665/260127/9789289002134-eng.pdf 

Gyvenamoji aplinka, kurioje praleidžiame nemažą laiko dalį – vienas iš svarbiausių veiksnių, darančių įtaką mūsų sveikatai, ypač svarbi patalpų oro kokybė.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 30 proc. visų pastatų turi vidaus patalpų oro kokybės problemų dėl patalpų drėgmės ir pelėsių. Drėgmė kyla dėl blogo vėdinimo ir nepakankamo šildymo.

Pelėsiai ir jų plitimo priežastys

Pelėsiai – tai grybai, dažniausiai augantys siūlais, gijomis (hifais). Augdami jie šakojasi ir sudaro siūlų tinklą – grybieną (micelį). Pelėsiai augina mažytes sporas, kurios lengvai pernešamos oru. Siūlų tinklas ir sporos yra juodos, pilkos, rudos, žalsvos ar kitos spalvos ir gerai matomos plika akimi. Iš pradžių tamsios dėmės išmargina tik nedidelius sienų ar kitų paviršių plotelius, vėliau, jei sąlygos palankios, pelėsių kolonijos plečiasi ir apima vis didesnius plotus.

Pelėsių galima aptikti beveik visur. Mikrobinė tarša apima šimtus bakterijų ir grybų rūšių, kurios auga tose patalpose, kuriose yra pakankamai drėgmės. Pelėsių augimą lemia trys pagrindiniai veiksniai: drėgmė, temperatūra, maisto medžiagos. Bloga oro apykaita patalpose palaiko pelėsinių grybų augimą – pelėsiai aktyviai dauginasi ir auga 20 °C temperatūroje esant didelei (daugiau nei 95 proc.) drėgmei ir nepakankamam vėdinimui. Problema gali kilti ir dėl statybos gedimų, įskaitant netinkamą izoliaciją, vandens tiekimo pažeidimus dėl nuotėkio, potvynių ar gruntinio vandens įsiskverbimo. Kadangi dauguma grybų auga patalpose, kur temperatūra 10–35 °C, įprasta patalpų temperatūra nėra ribojantis veiksnys, tačiau gali turėti įtakos pelėsių augimo greičiui ir tam tikrų alergenų bei metabolitų gamybai.

Pernelyg didelė drėgmė beveik visose patalpose sukelia pelėsių, grybų ir bakterijų augimą, kurie vėliau sporas, ląsteles, fragmentus ir lakiuosius organinius junginius išskiria į patalpų orą. Drėgmė lemia ir cheminį ar biologinį medžiagų skaidymąsi, kuris taip pat teršia patalpų orą.

Pelėsinių grybų augimą skatina ir maistinės medžiagos, tarp kurių gali būti angliavandeniai, baltymai ir lipidai. Jų šaltiniai yra ​​augalinės ar gyvūninės kilmės medžiagų namų dulkės, statybinės medžiagos, tokios kaip tapetai, tekstilė, dažai, klijai, mediena. Medieną pūdantys grybai ypač kenkia medinėms pastatų konstrukcijoms. Dažnai pelėsiai įsiveisia oro drėkintuvuose, kondicionieriuose, vonios ir tualeto patalpose, prie praustuvų, dušų, rūsiuose, ant sienų, už šaldytuvų, spintų, po tapetais. Gali išplisti ant sienų, prie kurių prispausti baldai, kur sunkiai praeina oras, aplink langus. Pelėsių galima aptikti ant daugelio medžiagų ir dangų, naudojamų patalpų viduje, – betono, gipso, plastmasės, gumos, dažytų paviršių, kilimų, knygų ir pan. Grybai auga net ir ant inertiškų medžiagų, tokių kaip keraminės plytelės, ir gali gauti pakankamai maistinių medžiagų iš dulkių dalelių ir tirpių vandens komponentų. Palankios sąlygos pelėsiams vystytis susidaro gėlių vazonuose. Todėl drėgmė namuose yra vienas iš svarbiausių pelėsinių grybų augimo veiksnių, prisidedančių  prie grybelių sporų, fragmentų ir alergenų susidarymo, keliančių grėsmę ne tik fizinei sveikatai – tai gali būti pavojinga pastatui: sugadinti jo izoliaciją, ardyti konstrukcijas, sienas.

Pelėsių poveikis sveikatai

Augdami pelėsiai gamina ir išskiria nuodingas medžiagas – mikotoksinus, kurie kenkia nervų sistemai, imuninei sistemai, smegenų ląstelėms. Jei toksinių ir pavojingų mikroorganizmų koncentracija gyvenamojoje aplinkoje didelė, grybinis užterštumas gali paveikti žmones, kurie jiems yra jautrūs. Taip pat nuodingos medžiagos su maistu gali pakliūti į žarnyną ir pakenkti virškinimo sistemai. Pelėsių sukeltomis ligomis gali sirgti visa šeima.

Pelėsiai namuose ne visada daro vienodą poveikį žmogaus sveikatai. Kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į tam tikrus dirgiklius ir rizikos veiksnius, todėl ir į galimą pelėsių poveikį sveikatai reaguoja nevienodai. Vieniems pelėsiai nesukelia jokių sveikatos sutrikimų, kitiems gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Dažniausiai pelėsių poveikis pasireiškia galvos skausmais, nerviniu dirglumu, nuovargiu, alerginėmis reakcijomis, peršalimo simptomais, akių ašarojimu, odos perštėjimu, čiauduliu, sloga, kosuliu, pneumonija ir net sunkesnėmis reakcijomis, tokiomis kaip  viršutinių kvėpavimo takų dirginimas ar astmos priepuoliai. Kai kurie pelėsių tipai gali sukelti infekcijas, ypač žmonėms, kurių imuninė sistema silpna, pvz., vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms arba tiems, kurie jau turi sveikatos problemų ir nemažą laiko dalį praleidžia namuose.

Patalpų ore skraidančios sporos gali sukelti įvairias alergines ir kvėpavimo takų ligas. Nuo alerginio rinito (žinomo kaip šienligė) kenčia daugiau kaip 36 milijonai žmonių. Dažnai pagrindinė šios ligos priežastis yra pelėsiai, iš kurių net apie 300 rūšių pasižymi alergizuojančiomis savybėmis. Žmonių, kenčiančių nuo alergijos pelėsiams, kasmet daugėja ir dažniausiai tai yra žmonės, kurie serga bronchine astma.

Namų dulkės sukelia alergijos priepuolius žmonėms, kurie alergiški pelėsiams. Kai kurių pelėsių rūšių skleidžiamas nemalonus kvapas gali erzinti kvėpavimo takus, bet nesukelti alergijos.

Jei žmogus yra įjautrintas pelėsių, tai ligos simptomus gali jausti ištisus metus. Pelėsių sporos nežūsta nuo šalčio – žemoje temperatūroje pelėsių augimas sustoja, tačiau kiek atšilus pelėsių grybai vėl suaktyvėja, pradeda išskirti sporas ir alergijos simptomai vėl paūmėja.

Alergija pelėsiams pasireiškia panašiais simptomais kaip ir kitos alergijos ore lakioms medžiagoms, kurios patenka į viršutinius kvėpavimo takus, pavyzdžiui, žiedadulkėms. Pagrindiniai alergijos pelėsiams požymiai: užsikimšusi nosis arba sloga, nosies niežėjimas, gerklės perštėjimas, čiaudulys, ašarojimas. Žmonėms, sergantiems astma, alergija pelėsiams gali paaštrinti astmos simptomus.

Ilgiau būnant patalpose, kuriose yra pelėsių, gali išsivystyti ir rimtų sveikatos problemų, tokių kaip plaučių funkcijos nepakankamumas, chroniškos kvėpavimo takų ligos.

Kaip apsisaugoti nuo pelėsių

Pirmas žingsnis kovoje su pelėsiais – nustatyti jų atsiradimo vietas ir priežastis. Svarbiausia priemonė naikinant pelėsius – sumažinti padidėjusią kondensacinę drėgmę. Problemą galima išspręsti pašalinus sąlygas pelėsiams augti – sutvarkius stogus ir plyšius, sureguliavus šildymą ir vėdinimą. Prakiurę ir užsikimšę lietaus nutekamieji vamzdžiai taip pat teikia pelėsiams reikalingą drėgmę, todėl patalpas reikia vėdinti keletą kartų per dieną, ypač virtuvę, sanitarinius mazgus.

Kad gyvenamųjų patalpų oras būtų pakankamai švarus, jis turi nuolatos cirkuliuoti iš išvėdintų patalpų į neišvėdintas arba iš lauko į vidų ir atvirkščiai. Patalpas vėdinti reikia tam, kad švarus ir šviežias oras užtikrintų gerą savijautą, darbingumą, kokybišką poilsį ir daugybę kitų svarbių dalykų žmogaus buityje ir gyvenime.

Pastatų vėdinimo kontrolė gali pagerinti oro, kuriuo kvėpuojame, kokybę ir sumažinti patalpų sveikatos problemų riziką, užkirsti kelią virusų plitimui patalpose. Gyvenamųjų patalpų vėdinimas yra esminis veiksnys, užtikrinantis saugią, komfortišką ir sveiką gyvenamąją aplinką. Teisingas vėdinimas padeda pašalinti iš patalpų kenksmingas medžiagas, drėgmę ir užtikrina geresnę oro kokybę. Todėl siekiant išvengti pelėsių augimo ir jo neigiamo poveikio sveikatai, svarbu palaikyti švarias, sausas ir gerai vėdinamas patalpas, užkirsti kelią pertekliniam drėgnumui. Pastovi 40–65 proc. santykinė drėgmė neleidžia pelėsiams ir kitiems alergenams veistis. Drėgmės lygiui palaikyti rekomenduojama naudoti drėgmės surinktuvus, oro kondicionierius. Norint namuose išlaikyti optimalų drėgmės lygį, patariama gaminant maistą įjungti garų surinktuvą ar praverti langą. Maudantis vonioje ar duše, verta praverti ventiliacijos angas, o nakčiai derėtų palikti praviras vonios kambario duris, kad jame esanti drėgmė išsisklaidytų. Svarbu neperlaistyti augalų (jų namuose nerekomenduojama auginti pernelyg daug). Jei įmanoma, skalbinius džiovinkite ne kambariuose. Derėtų sutaisyti lašančius vamzdžius ir čiaupus.

Paprasčiausias ir gana efektyvus gyvenamųjų patalpų vėdinimo būdas – natūralus, kai šviežias oras į patalpas patenka pro langus, orlaides ar mikroventiliacijos ertmes, o šalinamas natūralios traukos principu – traukos kanalais.

Oro cirkuliacija suprastėja renovuotuose ar naujos statybos pastatuose, kuriuose įrengti naujos konstrukcijos langai, bet neįrengta tinkama ventiliacinė sistema. Tokiose patalpose nustatoma didelė anglies dvideginio koncentracija, per didelė santykinė oro drėgmė, per aukšta oro temperatūra, didelis oro mikrobinis užterštumas. Didėja rizika užsikrėsti oro lašeliniu būdu plintančiomis infekcijomis. Nesant tinkamo vėdinimo, suprastėja miego kokybė.

Kai lauke oro temperatūra žemiau 0 °C, geriausia patalpas vėdinti trumpai (2–3 min.), plačiai atveriant langus. Lauko temperatūrai esant 5–10 °C, patalpų vėdinimo laiką galima pailginti. Efektyvu kelioms minutėms patalpose sukelti skersvėjį. Geras vėdinimas namuose yra naudingas sveikatai. Gyvenamuosiuose kambariuose, virtuvėje, vonioje ideali temperatūra turėtų būti 19–22 °C, o miegamuosiuose 16–20 °C.

Svarbu nuolat stebėti patalpų būklę ir laiku imtis veiksmų. Pelėsių naikinimo priemonės negali sustabdyti jų augimo ilgam laikui, anksčiau ar vėliau pelėsiai vis tiek atsinaujina. Net geriausios pelėsius naikinančios priemonės nebus efektyvios, jeigu pelėsiai nebus kruopščiai nuvalyti nuo paviršiaus. Jei liks nors keletas jų pradų, pelėsiai greitai vėl pasirodys. Jie gali būti šalinami cheminiu arba mechaniniu būdu.

Patiems galima sutvarkyti tik nedidelius pelėsių plotus. Įsisenėjusius ir pavojingus pelėsius netinkamai naikinant patiems, galima pakenkti savo sveikatai ir gyvenamajai vietai. Todėl geriausia pelėsių naikinimą ir prevenciją patikėti specialistams – jie tikrai žinos, kaip su jais susidoroti.

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus visuomenės sveikatos vyr. specialistė Jolanta Rybalko el. paštu [email protected] arba mob. + 370 658 86 749.

Daugiau informacijos https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK143941/

Gyvenamųjų patalpų aplinkos oro kokybė yra vienas iš pagrindinių faktorių, turinčių įtakos žmogaus sveikatai. Atvėsus orams ir prasidėjus šildymo sezonui pagausėja į orą išmetamų teršalų, dėl to pablogėja patalpų oro kokybė. Gyvenamųjų patalpų oro tarša šiuo metu gali turėti įvairių pasekmių sveikatai. Taršos tipas ir mastas gali skirtis priklausomai nuo patalpoms šildyti naudojamų šildymo būdų, kuro kokybės ir įrengtų vėdinimo sistemų.

Asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, taip pat vyresnio amžiaus žmonės ir maži vaikai yra jautresni patalpų oro taršai.

Toliau aptariami veiksniai, kurie gali turėti įtakos patalpų oro kokybei ir žmonių sveikatai.

Patalpų oro tarša  

Pradėjus naudoti šildymo sistemas, tokias kaip krosnys, židiniai,  dujiniai ir kiti patalpų šildytuvai, padidėja patalpų oro taršos rizika. Degimo proceso metu į orą išskiriamas anglies monoksidas (CO), azoto dioksidas (NO2) ir kietosios dalelės. Ilgalaikis šių teršalų poveikis gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, širdies veiklos sutrikimus ir net mirtį.

Apsinuodijimo anglies monoksidu (tai yra bespalvės, bekvapės dujos, kurios gali susidaryti netinkamai veikiant šildymo įrangai) simptomai gali būti nuo lengvo galvos skausmo ir galvos svaigimo iki sunkios ligos ir (ar) mirties.

Azoto dioksidas dirgina akis, nosį ir gerklę, pablogina plaučių funkciją, padidina kvėpavimo takų infekcijų galimybę.

Patalpose randamos kietosios dalelės – ne tik padidėjusios aplinkos oro taršos rezultatas, jos gali susidaryti gaminant maistą, deginant žvakes, kūrenant židinius, nevėdinant patalpų, naudojant šildytuvus, rūkant namuose. Smulkios kietosios dalelės gali patekti į kraują ir padidinti širdies priepuolių, insultų, kitų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką.

Patalpų vėdinimas

Atšalus orams žmonės, taupydami šilumą, linkę laikyti langus ir duris uždarytus. Dėl ventiliacijos trūkumo, ypač prastai izoliuotose ar blogai vėdinamose patalpose, patalpų oro teršalai gali koncentruotis. Nepakankamai vėdinamose patalpose gali imti kauptis drėgmė ir sudaryti palankias sąlygas daugintis pelėsiams, kurie išskirdami alergenus ir dirgiklius gali sukelti alergijas ir kvėpavimo sutrikimus.

Šildymo sezono metu, patalpose sumažėjus drėgmės lygiui, oras tampa sausas, todėl kyla tokių sveikatos problemų kaip išsausėjusi oda, gerklės, kvėpavimo takų dirginimas, išsausėjusi akių, nosies gleivinė. Atsiveria galimybė virusams ir bakterijoms patekti į kvėpavimo takus, padidėja jautrumas oru plintantiems cheminiams teršalams ir alergenams, paūmėja astmos, alergijos simptomai, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis.

Kadangi šaltuoju metu laiku daugiau laiko praleidžiama patalpose, padidėja alergenų kaupimosi rizika. Dulkių erkutės, pelėsiai, naminių gyvūnų pleiskanos, aplinkos tabako dūmai  yra astmos sukėlėjai, todėl kai kuriems astma sergantiems žmonėms po sąlyčio su šiais alergenais gali pasireikšti astmos priepuoliai.

Radonas patalpose

Radonas (natūraliai susidarančios radioaktyviosios dujos) gali patekti į patalpas per plyšius ir angas grindyse ir sienose, kurios liečiasi su žeme, ir labiau linkęs kauptis žiemą, kai pastatai yra sandarūs energijos taupymo sumetimais. Ilgalaikis padidėjusio radono kiekio poveikis yra pagrindinė plaučių vėžio priežastis. 

Infekcinių ligų perdavimas

Šildymo sezono metu žmonės praleidžia patalpose daugiau laiko, todėl padidėja oru plintančių infekcijų rizika, įskaitant kvėpavimo takų infekcijas, tokias kaip gripas, COVID-19. Tinkamas patalpų vėdinimas, higienos praktika yra labai svarbūs siekiant užkirsti kelią infekcinių ligų plitimui.

Psichologinė gerovė

Patalpų oro kokybė gali turėti įtakos žmonių psichikos sveikatai. Prasta patalpų oro kokybė, tvanki aplinka gali sukelti diskomfortą ir stresą, o tai gali turėti įtakos nuotaikai ir bendrai savijautai. Sumažėjęs natūralios saulės šviesos poveikis šildymo sezono metu gali prisidėti prie depresijos formos – sezoninio afektinio sutrikimo – atsiradimo.

Siekiant sumažinti neigiamą patalpų oro veiksnių įtaką sveikatai prasidėjus šildymo sezonui, rekomenduojama:

• užtikrinti, kad šildymo sistemos ir prietaisai būtų tinkamai prižiūrimi ir neišskirtų kenksmingų teršalų; įdiegti ir reguliariai tikrinti anglies monoksido detektorius;
• imtis veiksmų, skirtų oro judėjimui patalpose pagerinti: kelis kartus per dieną atidaryti langus, (geriausiai trumpai, bet intensyviai, ryte ir vakare, sudarant 10 minučių skersvėjį), naudoti mechanines vėdinimo sistemas arba oro valytuvus su filtrais. Tyras, švarus oras yra gyvybiškai svarbus gerai savijautai užtikrinti;
• palaikyti normalų patalpų drėgmės lygį (30–50 proc.), kad būtų išvengta pelėsių atsiradimo ir alergenų kaupimosi;
• naudoti oro drėkintuvus ir tinkamai vėdinti patalpas, siekiant palaikyti normalų drėgmės lygį ir pagerinti bendrą savijautą;
• sekti radono lygį patalpose ir prireikus imtis atitinkamų priemonių, siekiant sumažinti padidėjusią radono koncentraciją;
• laikytis tinkamos higienos ir socialinio atsiribojimo, siekiant sumažinti infekcinių ligų perdavimo patalpose riziką;
• atkreipti dėmesį į patalpų aplinkos poveikį psichikos sveikatai ir užtikrinti prieigą prie natūralios šviesos sukuriant patogias, gerai vėdinamas patalpas.

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro  Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyr. specialistė Jolanta Rybalko el. paštu [email protected] arba mob. + 370 658 86 749.

Plačiau:
https://www.epa.gov/indoor-air-quality-iaq/introduction-indoor-air-quality#health
https://www.epa.gov/indoor-air-quality-iaq/sources-indoor-particulate-matter-pm
https://www.epa.gov/report-environment/indoor-air-quality 

Smalkės yra degi, lengvesnė už orą dujinė medžiaga, neturinti nei kvapo, nei spalvos, todėl labai sunku laiku pastebėti jų nuotėkį. Nevisiško degimo produktai, patekę į nevėdinamas patalpas, užteršia orą, kuriuo kvėpuojant galima apsinuodyti ir sukelti pavojų gyvybei.

Tikriausiai ne vienas iš mūsų namuose turime įsirengę modernius kieto kuro ar dujų katilus, židinius ar krosnis, naudojame įvairius elektros prietaisus. Tačiau ar susimąstome, koks pavojus gali kilti mūsų sveikatai? Net puikiai veikiantis dujų ar kieto kuro katilas, boileris, nakčiai paliktas krautis telefonas, susidarius tam tikroms sąlygoms, gali į aplinką skleisti anglies monoksidą (CO), kitaip vadinamą smalkėmis.

Vėsiuoju metų laiku, kai patalpose kūrenamos netvarkingos krosnys, naudojamos nesaugios dujinės viryklės, netinkamai veikiantys vandeniui ar patalpoms šildyti skirti dujų katilai, židiniai, anglies kepsninės, kai yra neišvalyti dūmtraukiai, esant netvarkingai ventiliacijos sistemai ar pasikeitus aplinkos sąlygoms, smalkės gali išsiskirti ne į lauką, o į patalpas, ir gali kilti pavojus apsinuodyti smalkėmis. Smalkių gali susidaryti ir garaže, kuriame yra automobilis su veikiančiu varikliu.

Smalkės į organizmą patenka ir iš jo išsiskiria pro kvėpavimo takus. Patekusios į organizmą smalkės jungiasi su hemoglobinu ir sutrikdo organizmo aprūpinimą deguonimi – žmogus kvėpuoja, tačiau deguonis jo kraujyje necirkuliuoja. Dėl deguonies trūkumo imama dusti, pažeidžiama nervų sistema, pakenkiama kepenims, raumenims bei kitoms žmogaus organizmo sistemoms.

Smalkių poveikiui jautriausi yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, lėtinėmis širdies ir kvėpavimo sistemų ligomis sergantys asmenys, nėščios moterys.

Apsinuodijimo pasekmės tiesiogiai priklauso nuo smalkių koncentracijos patalpose ir nuo to, kiek laiko žmogus išbūna užterštoje aplinkoje. Nedidelis smalkių kiekis patalpoje sukelia lengvą apsinuodijimą, kuriam būdingas galvos skausmas, svaigimas, pulsavimas smilkiniuose, ūžimas ausyse. Atsiranda bendras silpnumas, pykinimas, vėmimas, bet žmogus išlieka sąmoningas. Lengvas apsinuodijimas smalkėmis yra labai pavojingas, nes atsiradusių negalavimų iš pradžių galima neatpažinti ir nesusieti su apsinuodijimu.

Smalkėmis kvėpuojant nuolat, gali grėsti lėtinis apsinuodijimas. Tada sutrinka miegas, širdies veikla, jaučiamas bendras blogumas, suprastėja atmintis, sunku susikaupti, skauda galvą. Dažnai panašiais simptomais skundžiasi visa šeima.

Gyvenamojoje aplinkoje susidarius didelei smalkių koncentracijai, gali ištikti sunkus ūminis apsinuodijimas – žmogus tampa mieguistas, gali sutrikti koordinacija, prasidėti haliucinacijos, traukuliai, galima netekti sąmonės, gali sustoti kvėpavimas. Apsinuodijusį žmogų reikia kuo skubiau išnešti iš užterštos patalpos į gryną orą, prasegti drabužius, kad nukentėjusysis galėtų laisvai kvėpuoti ir gautų kuo daugiau deguonies, ir kviesti skubios pagalbos medikus.

Siekiant išvengti apsinuodijimo smalkėmis, būtina pasirūpinti namų, garažų ventiliacinės sistemos efektyvumu ir tinkamai vėdinti patalpas. Būtina tikrinti, ypač šaltuoju periodu, ar namuose ir kitose patalpose esantys šildymo įrenginiai (krosnys ir židiniai) yra tvarkingi. Reikėtų vengti deginti buitinėse krosnyse atliekas, nes jas deginant susidaro didžiausia smalkių koncentracija. Kaminus geriausia išvalyti prieš šildymo sezoną. Krosnies sklendę visiškai uždaryti galima tik įsitikinus, kad ugnis baigė rusenti. Negalima palikti garaže užvesto automobilio, jį reikėtų šildyti ne garaže, o lauke. Svarbu nerūkyti lovoje, neeksploatuoti nesaugių ir netvarkingų katilų, krosnių, elektros prietaisų, nepalikti be priežiūros įjungtų šildytuvų, telefonų, juos laikyti toliau nuo užuolaidų ir baldų, o išeinant iš namų išjungti.

Rekomenduojama namuose įsirengti smalkių detektorius.  
Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus visuomenės sveikatos vyr. specialistė Jolanta Rybalko el. paštu [email protected] arba mob. + 370 658 86 749.

Plačiau:
http://www.nhsdirect.wales.nhs.uk/encyclopaedia/c/article/carbonmonoxidepoisoning/
https://www.health.state.mn.us/communities/environment/air/docs/cobrochure.pdf
https://ww2.arb.ca.gov/resources/carbon-monoxide-and-health