Vandens ir sveikatos protokolas

Lietuva yra ratifikavusi 1992 m. Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų organizacijos Europos ekonominės komisijos Vandens ir sveikatos protokolą (toliau – Vandens ir sveikatos protokolas) (Žin., 2004, Nr. 36-1173, 2004, Nr. 36-1183).

Istorinė informacija

Trečiojoje aplinkos ir sveikatos ministrų konferencijoje, įvykusioje Londone 1999 m. birželio 16–18 dienomis, 35 šalys pasirašė 1992 m. Vandens ir sveikatos protokolą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Danius Lygis pasirašė Vandens ir sveikatos protokolą (Žin., 1999, Nr. 53-1717) ir Lietuva, kaip viena iš pasirašiusių valstybių, įsipareigojo jį ratifikuoti.

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1179 „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo tvarkos patvirtinimo“ 2-uoju punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kurių kompetencijai priklauso vandens ir sveikatos protokolo įgyvendinimas, parengė ir pateikė derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto ir Lietuvos Respublikos įstatymo projektus dėl 1992 m. Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos Vandens ir sveikatos protokolo ratifikavimo.

Pagrindinis Vandens ir sveikatos protokolo tikslas – ligų, susijusių su vandeniu, prevencija. Tai yra pirmasis svarbus tarptautinis teisinis ligų, susijusių su vandeniu, prevencijos ir kontrolės mechanizmas, kuris remiasi glaudžiu ryšiu tarp žmogaus teisių, sveikatos, aplinkos apsaugos ir subalansuotos plėtros. Jame numatyta, kad visos šalys, ratifikavusios Vandens ir sveikatos protokolą, privalo nustatyti nacionalinius ir/arba savivaldos uždavinius, apimančius visą vandens ciklą, ir teikti ataskaitą apie savo pasiekimus. Protokolo nuostatuose daug dėmesio skiriama visuomenės informavimui ir švietimui.

Vandens ir sveikatos protokolo paskirtis užtikrinti:

  • paviršinio ir požeminio vandens saugų ir racionalų naudojimą bei gerą kokybę;
  • saugų geriamąjį vandenį;
  • gamybinių ir buitinių nuotekų bei paviršinio vandens nuotekų normų, standartų laikymąsi ir kontrolę;
  • maudyklų vandens kokybę;
  • nuotekų dumblo racionalų ir saugų panaudojimą;
  • vandens augmenijai ir gyvūnijai skirto vandens apsaugą;
  • gyventojų informavimą apie geriamojo vandens kokybę.

Vandens ir sveikatos protokolo ratifikavimas atvėrė galimybes koordinuoti veiksmus tarpvalstybiniu lygiu su tarpvalstybinių upių baseinų šalimis, nepriklausančiomis Europos Sąjungai, geriamojo vandens ir maudyklų vandens kokybei užtikrinti, vandeniu plintančių ligų prevencijai ir kontrolei, žmonių sveikatai gerinti bei sudarys galimybę bendradarbiauti kuriant ankstyvojo perspėjimo ir bendrąsias vandeniu plintančių ligų kontrolės ir prevencijos tarpvalstybines sistemas.

Šalys, pasirašiusios Vandens ir sveikatos protokolą, turi imtis visų reikiamų priemonių užtikrinti:

  • tinkamą ir tolygų geros kokybės geriamojo vandens tiekimą;
  • adekvačias sanitarijos ir profilaktikos priemones bei standartų laikymąsi;
  • efektyvią vandens išteklių ir ekosistemų apsaugą nuo teršimo iš įvairių šaltinių, įskaitant žemės ūkį, pramonę bei kitų pavojingų medžiagų nuotekas ir emisijas;
  • žmonių sveikatos apsaugą nuo su vandeniu susijusių ligų;
  • efektyvias stebėsenos ir ankstyvojo perspėjimo sistemas, leidžiančias greitai nustatyti atvejus, kurie gali sukelti ligų, susijusių su vandeniu, protrūkius ar pavienius atvejus.
Lietuvos vyriausybinė delegacija dalyvavo šeštajame Vandens ir sveikatos protokolo šalių pasitarime

2022 m. lapkričio 16–18 d. Ženevoje (Šveicarijos Konfederacija) įvyko Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos Vandens ir sveikatos protokolo šalių šeštasis pasitarimas. Tokie šalių pasitarimai vyksta kas trejus metus.

Lietuvos Respublikos ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės potvarkiu buvo sudaryta vyriausybinė delegacija, kurios tikslas – dalyvauti pasitarime, turint teisę balsuoti už priimamus sprendimus. Delegaciją sudarė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė (delegacijos vadovė), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos saugos skyriaus vedėja Rita Sketerskienė, Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje pirmoji sekretorė Brigita Lapaitė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė ir Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyriausioji specialistė Natalja Šliachtič (delegacijos vadovo pavaduotoja).

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras (HI SSC), kuris yra atsakingas už Vandens ir sveikatos protokolo įgyvendinimo koordinavimą Lietuvoje, dalyvavo sudarant delegaciją, atstovausiančią mūsų šaliai, ir pasirengiant Lietuvos pasiekimų ir pozicijų pristatymui pasitarime. HI SSC Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyriausioji specialistė Natalja Šliachtič, vykdanti Vandens ir sveikatos protokolo įgyvendinimo koordinavimo grupės sekretoriaus ir kontaktinio asmens funkcijas Lietuvoje, buvo paskirta mūsų šalies delegacijos vadovo pavaduotoja.

Pagrindinė delegacijos misija buvo atsiskaityti už Vandens ir sveikatos protokolo įgyvendinimą, dalyvauti svarstant su vandeniu, sanitarija, higiena ir sveikata susijusius klausimus, aptarti ateinančių metų veiklos programą ir balsuoti už priimamus sprendimus. Per pasitarimą vyko Biuro (prezidiumo) pirmininko, narių, pasitarimo primininko rinkimai bei patvirtinta Vandens ir sveikatos protokolo įgyvendinimo 2023–2025 m. programa.

Pasitarime surengta specialioji aukšto lygio sesija, kurios tema – „Vandens ir sveikatos protokolas ‒ vandens, sanitarijos, higienos, sveikatos atsparumo ir sveikatos paslaugų stiprinimo įrankis klimato kaitos ir pandemijos metais“. Sesijos interaktyvioje, moderuojamoje diskusijoje visų šalių delegatai buvo pakviesti pristatyti savo poziciją. Pirmenybė teikta aukšto lygio pranešėjams: ministrams, ministrų pavaduotojams, valstybės sekretoriams, nuolatiniams sekretoriams ir agentūrų vadovams. Lietuvos delegacijos pranešimas buvo apie COVID-19 pandemijos metu įgytą patirtį teikiant pirmenybę nacionaliniams WASH veiksmams ir galimybėms veiksmingai reaguoti į pandemiją, atsigauti po jos ir užkirsti kelią būsimiems protrūkiams.

Renginyje pristatyti Vandens ir sveikatos protokolo pasitarimo darbotvarkės klausimai, susiję su vandens sauga, sanitarija ir higiena, vyko diskusijos, priimti sprendimai. Su pasitarimo darbotvarke ir sprendimais galima susipažinti adresu https://unece.org/info/events/event/360848

Sixth session of the Meeting of the Parties to the Protocol on Water and Health | UNECE.

Lietuva, kaip viena iš Vandens ir sveikatos protokolą ratifikavusių šalių, planuoja ir toliau dalyvauti šio protokolo nuostatų įgyvendinimo veikloje, susitikimuose ir pasitarimuose. Remiantis tarpinstituciniu bendradarbiavimu, planuojama dalyvauti Vandens ir sveikatos protokolo įgyvendinimo 2023–2025 m. programos veikloje „Vanduo, sanitarija ir higiena mokyklose“. Pasitarime priimti sprendimai, informacija ir publikacijos bus pateikti Vandens ir sveikatos protokolo įgyvendinimo koordinavimo grupės nariams.

Daugiau informacijos apie pasitarimą gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyriausioji specialistė Natalja Šliachtič el. paštu [email protected]. ir mob. + 370 626 24 291

Pasaulinė vandens diena ‒ spartėjantys pokyčiai

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras primena, kad 2023 m. kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena. Pasaulinės vandens dienos minėjimą 1992 m. inicijavo Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja, kuri vyko Rio de Žaneire, Brazilijoje. Lietuvoje ši diena Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000-ųjų. Šių metų Pasaulinės vandens dienos tema – Spartėjantys pokyčiai“ (angl. Accelerating Change). Pavadinimas Accelerating Change reiškia akceleruoti, spartinti tam tikrus veiksmus ir (arba) įvykius, kurie palengvintų numatytų įsipareigojimų įgyvendinimą, padėtų pasiekti išsikeltus tikslus, padidintų supratimą apie visų vandens segmentų svarbą. Spartesni pokyčiai būtini tam, kad „Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m.“ 6 tikslo Užtikrinti visiems vandens prieinamumą, darnų valdymą ir sanitariją“ įsipareigojimai būtų pasiekti laiku. Naujausi duomenys rodo – tam, kad laiku įgyvendintų šį tikslą, vyriausybės turi dirbti vidutiniškai keturis kartus greičiau, pasitelkdamos partnerystę ir bendradarbiavimą.

Primename, kad kovo 22 d. taip pat minima ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos diena. Baltijos jūros aplinkos apsaugos dieną 1996 m. paskelbė Baltijos jūros jūrinės aplinkos apsaugos komisija (HELCOM). Šia diena norima atkreipti visų aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusių valstybių visuomenių dėmesį į tai, kad Baltijos jūra yra vienodai svarbi visų valstybių gyventojams, todėl visiems drauge reikia rūpintis jos ekologine būkle.

Pasaulinė vandens diena ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos diena tapo kasmetiniu įvykiu, kurio metu organizuojami įvairūs renginiai. Visą kovo mėnesį socialinės žiniasklaidos platformoje vyks viešųjų pokalbių kampanija apie tai, kaip žmonės vertina vandenį visais jo naudojimo aspektais ir kokių veiksmų siūlytų imtis pokyčiams paspartinti. Žmonės turi žinoti, kad jie patys gali imtis priemonių, kad būtų užtikrintas švarus vanduo ir gera sveikata. Prie kampanijos prisijungti ir išreikšti savo nuomonę galima iki 2023 m. kovo 22 d. Jos metu papasakotos istorijos, nuomonės, mintys, pasiūlymai publikuojamos Pasaulinės vandens dienos  tinklalapyje (https://www.worldwaterday.org).

Pasaulinės vandens dienos kampanijų metu skleidžiama informacija apie vandens taršą, vandens ir sanitarijos trūkumą, nepakankamą vandens tiekimą ir klimato kaitos problemas. Dalyvavimas įvairiuose renginiuose taip pat suburia ir JT vyriausybes bei nevyriausybines organizacijas ir skatina jas dalyvauti kampanijose, atskleidžiant visas su vandeniu susijusias problemas, tarp jų ir nevienodas galimybes naudotis vandens, sanitarijos, higienos paslaugomis, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti žmogaus teisę į vandenį ir sanitariją.

Ši diena primena, kad 844 milijonai pasaulio gyventojų neturi prieigos prie švaraus vandens ir sanitarijos. Lietuva – viena iš nedaugelio Europos šalių, kurios turi prieigą prie švaraus vandens ir kuriose centralizuotam vandens tiekimui naudojamas tik požeminis vanduo. Požeminis vanduo yra labiau apsaugotas nuo mikrobiologinės bei žmogaus veiklos cheminės taršos. Lietuvoje išgaunamo vandens gręžinio gylis paprastai siekia 30–50 metrų, o Klaipėdos krašte vanduo imamas ir iš 250 metrų gylio. Aukštą vandens kokybę lemia tai, kad geriamasis vanduo gaunamas iš giliųjų sluoksnių, kurie yra apsaugoti nuo paviršinės taršos, o tokio vandens paruošimas yra daug paprastesnis, palyginti su vandeniu, kuris ruošiamas iš paviršinių vandenų ar net iš sūraus jūros vandens. Centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybė yra nuolat kontroliuojama. Iš čiaupo bėgantis geriamasis vanduo yra saugus ir sveikas, jeigu jis atitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimus. Miestuose arba didesnėse gyvenvietėse žmonės vartoja požeminį vandenį, o mažose gyvenvietėse ir vienkiemiuose iki šiol naudojamasi šachtiniais šuliniais. Didžiausia šachtinių šulinių vandens problema – nitratai. Šachtinių šulinių vanduo, kuriame nitratų kiekis padidėjęs, kelia pavojų ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Vanduo yra darnaus vystymosi pagrindas ir yra svarbus socialinei ir ekonominei plėtrai, sveikoms ekosistemoms ir pačiam žmogaus išlikimui, todėl turime nepamiršti, kad nesame apsaugoti nuo taršos incidentų, potvynių, šiukšlių patekimo į vandens šaltinius, klimato išdaigų ir kitų nepageidaujamų įvykių.

Kampanijos metu socialinės žiniasklaidos interneto svetainėje gyventojų pateikti pasiūlymai kartu su svarbiais vyriausybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų įsipareigojimais prisidės prie Vandens veiksmų darbotvarkės (angl. Water Action Agenda), kuri bus priimta 2023 m. kovo 22–24 d. vyksiančioje JT vandens konferencijoje. Konferencijoje taip pat bus pristatyta Pasaulio vandens plėtros ataskaita, kurioje itin akcentuojama partnerystė ir bendradarbiavimas (nuoroda į konferenciją UN 2023 Water Conference, New York, 22-24 March 2023, https://sdgs.un.org/conferences/water2023).

Siekdamos stiprinti bendradarbiavimą ir vykdyti ligų, susijusių su vandeniu, prevenciją, JT šalys prisijungė prie Pasaulio sveikatos organizacijos ir JT Europos ekonominės komisijos Vandens ir sveikatos protokolo ir jį ratifikavo. Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. gruodžio 2 d. ratifikavo Vandens ir sveikatos protokolą ‒ tarpvalstybinę bendradarbiavimo sutartį.

Ratifikavus protokolą atsivėrė galimybė tarpvalstybiniu lygiu koordinuoti veiksmus su tarpvalstybinių upių baseinų šalimis, nepriklausančiomis Europos Sąjungai, užtikrinant geriamojo vandens ir maudyklų vandens kokybę, atliekant vandeniu plintančių ligų prevenciją ir kontrolę, gerinant žmonių sveikatą bei kuriant bendras ankstyvojo perspėjimo ir vandeniu plintančių ligų kontrolės ir prevencijos tarpvalstybines sistemas. Didžioji dalis pasaulio vandens išteklių priklauso bendriems tarpvalstybiniams vandeningiesiems sluoksniams, kurie aprūpina požeminiu vandeniu skirtingų šalių gyventojus, todėl šių išteklių apsauga yra visų valstybių pareiga. Su vandeniu susijusių ligų prevencija, kontrolė ir mažinimas yra svarbūs ir neatidėliotini uždaviniai, kurie gali būti tinkamai įgyvendinti tik glaudžiai bendradarbiaujant visais lygiais ir visuose sektoriuose, tiek tarp valstybių, tiek atskirų valstybių viduje. Bendradarbiavimas tarp institucijų reikalingas, kad būtų užtikrintas tinkamas ir tolygus geros kokybės geriamojo vandens tiekimas, adekvačios sanitarijos ir ligų profilaktikos priemonės bei standartų laikymasis, efektyvi vandens išteklių ir ekosistemų apsauga nuo teršimo iš įvairių šaltinių, įskaitant žemės ūkį, pramonę bei pavojingų medžiagų nuotekas ir emisijas, žmonių sveikatos apsauga nuo su vandeniu susijusių ligų, efektyvi stebėsena ir ankstyvojo perspėjimo sistemos, leidžiančios greitai nustatyti įvykius, galinčius sukelti su vandeniu susijusių ligų protrūkius ar pavienius atvejus.

Daugiau apie 2023 metų Pasaulinę vandens dieną skaitykite:

https://www.un.org/en/observances/water-day

https://www.unwater.org/news/world-water-day-2023

 

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyriausioji specialistė Natalja Šliachtič el. paštu [email protected] ir mob. + 370 626 24 291


Atnaujinimo data: 2023-11-22, 17:03:08