Vandens ir sveikatos protokolas

Lietuva yra ratifikavusi 1992 m. Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų organizacijos Europos ekonominės komisijos Vandens ir sveikatos protokolą (toliau – Vandens ir sveikatos protokolas).

Istorinė informacija

Trečiojoje aplinkos ir sveikatos ministrų konferencijoje, įvykusioje Londone 1999 m. birželio 16–18 dienomis, 35 šalys pasirašė 1992 m. Vandens ir sveikatos protokolą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Danius Lygis pasirašė Vandens ir sveikatos protokolą ir Lietuva, kaip viena iš pasirašiusių valstybių, įsipareigojo jį ratifikuoti.

1992 m. Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo vandens ir sveikatos protokolas (dokumentas lietuvių kalba)

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1179 „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo tvarkos patvirtinimo“ 2-uoju punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kurių kompetencijai priklauso vandens ir sveikatos protokolo įgyvendinimas, parengė ir pateikė derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto ir Lietuvos Respublikos įstatymo projektus dėl 1992 m. Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos Vandens ir sveikatos protokolo ratifikavimo.

Pagrindinis Vandens ir sveikatos protokolo tikslas – ligų, susijusių su vandeniu, prevencija. Tai yra pirmasis svarbus tarptautinis teisinis ligų, susijusių su vandeniu, prevencijos ir kontrolės mechanizmas, kuris remiasi glaudžiu ryšiu tarp žmogaus teisių, sveikatos, aplinkos apsaugos ir subalansuotos plėtros. Jame numatyta, kad visos šalys, ratifikavusios Vandens ir sveikatos protokolą, privalo nustatyti nacionalinius ir / arba savivaldos uždavinius, apimančius visą vandens ciklą, ir teikti ataskaitą apie savo pasiekimus. Protokolo nuostatuose daug dėmesio skiriama visuomenės informavimui ir švietimui.

Vandens ir sveikatos protokolo paskirtis užtikrinti:

  • paviršinio ir požeminio vandens saugų ir racionalų naudojimą bei gerą kokybę;
  • saugų geriamąjį vandenį;
  • gamybinių ir buitinių nuotekų bei paviršinio vandens nuotekų normų, standartų laikymąsi ir kontrolę;
  • maudyklų vandens kokybę;
  • nuotekų dumblo racionalų ir saugų panaudojimą;
  • vandens augmenijai ir gyvūnijai skirto vandens apsaugą;
  • gyventojų informavimą apie geriamojo vandens kokybę.

Vandens ir sveikatos protokolo ratifikavimas atvėrė galimybes koordinuoti veiksmus tarpvalstybiniu lygiu su tarpvalstybinių upių baseinų šalimis, nepriklausančiomis Europos Sąjungai, geriamojo vandens ir maudyklų vandens kokybei užtikrinti, vandeniu plintančių ligų prevencijai ir kontrolei, žmonių sveikatai gerinti bei sudarys galimybę bendradarbiauti kuriant ankstyvojo perspėjimo ir bendrąsias vandeniu plintančių ligų kontrolės ir prevencijos tarpvalstybines sistemas.

Šalys, pasirašiusios Vandens ir sveikatos protokolą, turi imtis visų reikiamų priemonių užtikrinti:

  • tinkamą ir tolygų geros kokybės geriamojo vandens tiekimą;
  • adekvačias sanitarijos ir profilaktikos priemones bei standartų laikymąsi;
  • efektyvią vandens išteklių ir ekosistemų apsaugą nuo teršimo iš įvairių šaltinių, įskaitant žemės ūkį, pramonę bei kitų pavojingų medžiagų nuotekas ir emisijas;
  • žmonių sveikatos apsaugą nuo su vandeniu susijusių ligų;
  • efektyvias stebėsenos ir ankstyvojo perspėjimo sistemas, leidžiančias greitai nustatyti atvejus, kurie gali sukelti ligų, susijusių su vandeniu, protrūkius ar pavienius atvejus.

Specialistams

Vandens ir sveikatos protokolo Šiaurės ir Baltijos šalių geriamojo vandens ir sveikatos tinklo veikla

Šiaurės ir Baltijos šalių geriamojo vandens ir sveikatos tinklo istorija

Vadovaujantis Vandens ir sveikatos protokolo nuostatomis bei jo įgyvendinimo veiklos programa ir siekiant nustatyti bendrąsias vandens tiekimo ir sveikatos problemas, pritaikyti gerąsias praktikas Šiaurės ir Baltijos šalyse, numatyti bendradarbiavimo ir bendrų projektų įgyvendinimo galimybes, 2012 m. buvo sukurtas Šiaurės ir Baltijos šalių geriamojo vandens ir sveikatos tinklas (toliau – Tinklas), kurio veikloje dalyvauja Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos šalių atstovai bei Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro ir Jungtinių Tautų Organizacijos Europos ekonominės komisijos ekspertai.

Tinklo veiklos tikslas yra užtikrinti saugaus geriamojo vandens tiekimą, maisto ruošimą, tinkamų sanitarinių sąlygų, numatytų tarptautinėse sutartyse, reglamentuose ir nacionaliniuose dokumentuose, reikalavimų įgyvendinimą Šiaurės ir Baltijos šalyse, siekiant užkirsti kelią per vandenį plintančioms ligoms.

Tinklo veikla vykdoma organizuojant kasmetinius pasitarimus. Šiaurės ir Baltijos šalių specialistų pasitarimai gerina tarpinstitucinį bendradarbiavimą, informacijos sklaidą, informacija pagrįstų sprendimų dėl geriamojo vandens ir sanitarijos užtikrinimo priėmimą tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu. Nuo 2012 m. įvairiose Šiaurės ir Baltijos šalyse vyko 10 pasitarimų (žr. 1 lentelę).

 

1 lentelė. Pasitarimų Šiaurės ir Baltijos šalyse apžvalga

Vieta Metai

1. Oslas, Norvegija

2012

2. Upsala, Švedija

2013

3. Oslas, Norvegija

2014

4. Talinas, Estija

2015

5. Helsinkis, Suomija

2016

6. Vilnius, Lietuva

2017

7. Upsala, Švedija

2018

8. Ryga, Latvija

2019

9. Oslas, Norvegija

2022

10. Talinas, Estija

2024

 

Informacija apie 10-ajį Vandens ir sveikatos protokolo Šiaurės ir Baltijos šalių tinklo pasitarimą

2024 m. Taline (Estija) vyko 10-asis Vandens ir sveikatos protokolo Šiaurės ir Baltijos šalių tinklo pasitarimas dėl geriamojo vandens rizikos vertinimo. Pasitarimas Taline buvo surengtas pagal Vandens ir sveikatos protokolo 2023–2025 m. veiklos programos 2 srities „Su vandeniu susijusių ligų mažinimas ir prevencija“ rizikos sveikatai vertinimo ir valdymo dalies tematiką. Jo tikslas ‒ susipažinti su pagrįstais geriamojo vandens rizikos vertinimo metodais, geriausia Šiaurės ir Baltijos šalių rizikos vertinimo įgyvendinimo praktika, apsikeisti patirtimi ir skatinti subregioninį bendradarbiavimą.

10-ajame Vandens ir sveikatos protokolo Šiaurės ir Baltijos šalių tinklo pasitarime dalyvavo Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos, Vokietijos šalių delegatai bei PSO Europos regiono biuro ir Jungtinių Tautų Organizacijos Europos ekonominės komisijos atstovai. Pasitarimą organizavo Jungtinių Tautų ir PSO Vandens ir sveikatos protokolo jungtinis sekretoriatas, Estijos Vyriausybė ir Šiaurės Ministrų Taryba.

Lietuvai atstovavo Higienos instituto, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Vandens tiekimo įmonės „Vilniaus vandenys“ vandens sričių specialistai.

Buvo aptartos šios temos:

  • pagrindiniai rizikos vertinimu grindžiamo vandens tiekimo valdymo ir priežiūros principai, įskaitant monitoringo parametrų prioritetų nustatymą ir ilgalaikių pokyčių numatymą;
  • Vandens ir sveikatos protokolo nuostatų, Europos Sąjungos geriamojo vandens direktyvos rekomendacijų perkėlimas į nacionalinę teisę, rizikos valdymo reglamentavimas ir praktiniai metodai įgyvendinant rizikos vertinimą;
  • mažų vandens tiekimo įmonių ypatumai ir PSO geriamojo vandens kokybės gairių rekomendacijos dėl mažų vandens tiekimo įmonių ir su jomis susijusių sanitarinių patikrinimų dokumentų paketai (šiai temai skirtas ypatingas dėmesys);
  • Šiaurės ir Baltijos subregiono ateities veikla, remiantis Vandens ir sveikatos protokolo programos planavimu.

PSO atstovas Oliveris Schmollas pristatė 5 pagrindinius rizikos vertinimu grindžiamos vandens priežiūros principus:

  • rizikos vertinimu grindžiama vandens priežiūra yra visuomenės sveikatos funkcija;
  • reglamentavimas yra vyriausybių atsakomybė;
  • rizikos vertinimu grindžiama vandens priežiūra rodo, į ką reikia atkeipti dėmesį;
  • mikrobiologinė vandens kokybė – pagrindinis rizikos aspektas;
  • reikia stebėti tik tai, kas būtina.

Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos atstovė Natalja Nikiforova pabrėžė, kad Vandens ir sveikatos protokolo pagrindinis tikslas yra ligų, susijusių su vandeniu, prevencija ir kad rizikos valdymas tarnauja šiam tikslui.

Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos dalyviai pristatė nacionalinių geriamojo vandens kokybės priežiūros sistemų veiklą, akcentavo, kokie veiksmai atliekami rizikai įvertinti. Vyko diskusija dėl geriamojo vandens direktyvinių nuostatų įgyvendinimo šalyse. Dalyviai akcentavo, kad rizikos vertinimu grįsta geriamojo vandens priežiūra šalyse tik pradedama. Estai informavo, kad atsižvelgdami į geriamojo vandens rodiklių neatitikties atvejus rengia vandens saugos planus, ir akcentavo, kad daug dėmesio skiria legionelių stebėsenai ir legioneliozės prevencijai. Suomiai rizikai vertinti sukūrė IT platformą, kuri padeda rinkti informaciją iš visų vandenviečių. Vandens tiekimo operatoriams yra parengta priemonė – klausimų sąrašas. Už rizikos vertinimą atsakingas asmuo surenka iš operatorių ir analizuoja informaciją apie galimą riziką ir apie vandens kokybės neatitikimus normoms. Norvegų atstovai teigė, kad į Vandens ir sveikatos protokolo siektinų uždavinių sąrašą planuoja įtraukti rizikos vertinimą ir į savo teisę perkelti direktyvinius reikalavimus. Latviai rengia naujus teisės aktus, kuriuose numato rizikos vertinimo ir valdymo veiksmus.

Lietuva pristatė patvirtintą (2023 m. kovo 29 d. Nr. V-385/D1-91) aprašą „Dėl geriamojo vandens tiekimo grandinės rizikos vertinimo ir valdymo reikalavimų“. Rizikos vertinimas ir valdymas Lietuvoje vykdomas geriamojo vandens gavybos vietoms skirtuose požeminio vandens baseinuose, geriamojo vandens tiekimo sistemose ir pastatų vidaus vandentiekio sistemose. Geriamojo vandens tiekimui, ruošimui ir paskirstymui taikomas rizika grindžiamas požiūris, apimantis visą geriamojo vandens tiekimo grandinę – nuo geriamojo vandens gavybos vietai skirto požeminio vandens baseino, vandens gavybos, ruošimo, laikymo ir paskirstymo iki atitikties vietos.

Lektorė iš Vokietijos pristatė mažų vandens tiekimo įmonių valdymo organizavimą savo šalyje. Ji pabrėžė, kad rizikos vertinimu pagrįsto požiūrio taikymas rengiant vandens saugos planus yra privalomas. Vandens saugos planai yra veiksmingiausias būdas užtikrinti vandens tiekimą apsaugant visą tiekimo grandinę – nuo vandens surinkimo vietos iki vartojimo vietos. Sanitarinės saugos planai papildo vandens saugos planus, nes užkerta kelią sanitarinių atliekų susidarymui ir geriamojo vandens užterštumui. Mažos vandens tiekimo įmonės dažnai susiduria su įvairiomis vadybinėmis, operacinėmis, techninėmis, personalo ir išteklių problemomis. Nepaisant atskirų šalių socialinio ir ekonominio išsivystymo lygio skirtumų, šie iššūkiai yra labai panašūs visame Europos regione. Rizikai valdyti reikia kompetentingų darbuotojų, turinčių valdymo, finansavimo, eksploatavimo ir priežiūros patirties. Siekiant suteikti operatoriams daugiau kompetencijų, labai svarbu jiems pasiūlyti mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programų, įskaitant profesinio mokymo programas. Vienas iš būdų užtikrinti darbuotojų kvalifikaciją yra priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, nustatančius darbuotojams minimalaus išsilavinimo ir personalo kvalifikacijos ir (arba) kompetencijos tikrinimo lygio reikalavimus atsižvelgiant į aptarnaujamų sistemų dydį ir sudėtingumą.

Susitikimo pabaigoje buvo diskutuojama dėl kito pasitarimo tematikos. Bendru sutarimu pasirinkta 2025 m. tema „Rizikos klausimų pratęsimas ir ekstremalių situacijų valdymas“.

Pasitarimas buvo informatyvus ir naudingas, pristatyta daug naujos PSO parengtos informacinės medžiagos, pasidalyta šalių patirtimis ir iššūkiais. Planuojama ir toliau tęsti subregioninį bendradarbiavimą. Kadangi rizikos vertinimu pagrįsta geriamojo vandens priežiūra Lietuvoje dar tik pradedama, laukiami dideli darbai bus pagrįsti tarpsektoriniu bendradarbiavimu.

Geriamojo vandens kokybės priežiūros gerinimas rizikos vertinimu pagrįstais metodais

Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regioninio biuro ir Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos leidinys „Geriamojo vandens kokybės priežiūros gerinimas rizikos vertinimu pagrįstais metodais“ suteikia žinių taikyti rizikos vertinimu pagrįstus metodus vykdant geriamojo vandens kokybės priežiūrą ir kontrolę. Leidinio tikslas – padėti sukurti veiksmingas geriamojo vandens kokybės priežiūros sistemas, paskatinti veiksmingus politinius sprendimus ir pasidalyti gerosios praktikos pavyzdžiais, skirtais tobulinti vandens tiekimo ir sanitarijos sistemų valdymą. Veiksminga geriamojo vandens kokybės priežiūra turėtų būti suderinta su rizikos vertinimu pagrįstais principais, įskaitant monitoringo ir priežiūros parametrų prioritetų nustatymą, remiantis vandens saugos planų įgyvendinimo rezultatais. Leidinyje pateikti gerosios praktikos pavyzdžiai, skirti padėti sprendimus priimantiems asmenims, įstatymų leidėjams ir visuomenės sveikatos, aplinkos ir vandens ūkio specialistams geriau suprasti ir įvertinti pridėtinę geriamojo vandens kokybės priežiūros gerinimo rizikos vertinimu pagrįstais metodais vertę, nustatyti priežiūros prioritetus, atsižvelgiant į pagrįstus pavojus visuomenės sveikatai ir vietos išteklius.

Leidinyje pabrėžiama, kad kontroliuojančios institucijos turi skatinti ir aktyviai dalyvauti ilgalaikiuose planavimo procesuose, užtikrinančiuose aukštą vandens kokybę, nuolatinę prieigą ir vandens tiekimo sistemų tvarumą. Įgyvendindamos kontrolės priemones kontroliuojančios institucijos turi tinkamas galimybes plėtoti bendradarbiavimą su kitais sektoriais ir kartu su kitomis atitinkamomis agentūromis teikti svarbią informaciją, padedančią remti strateginius ir operatyvinius sprendimus ir planavimą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis.

Leidinyje pabrėžiami šeši pagrindiniai aspektai:

  • geriamojo vandens kokybės priežiūra, užtikrinanti geriamojo vandens saugumą ir visuomenės sveikatos apsaugą;
  • veiksmingi politiniai sprendimai, teisiniai ir norminiai reikalavimai, susiję su rizikos vertinimu pagrįsta geriamojo vandens kokybės priežiūra;
  • veiksmingos geriamojo vandens stebėsenos programos;
  • geriamojo vandens mikrobiologinė kokybė ir prevenciniai pavojų nustatymo veiksmai yra svarbi rizikos vertinimu pagrįstos vandens kokybės priežiūros dalis;
  • galimybė atlikti atrankinių, svarbiausių cheminių parametrų, turinčių įtakos visuomenės sveikatai, stebėjimą;
  • rizikos vertinimu pagrįsta vandens kokybės priežiūra padeda numatyti pavojingus pokyčius ir vaidina svarbų vaidmenį prognozuojant, nustatant ir stebint ilgalaikius pokyčius ir su tuo susijusią riziką geriamojo vandens sistemoms.

Šis leidinys yra atsakas į Vandens ir sveikatos protokolą, ratifikavusį šalių išreikštą poreikį spręsti klausimus, susijusius su geriamojo vandens kokybės priežiūros gerinimu ir visuomenės sveikatos sauga visame Europos regione. Parama šalims sukurti veiksmingas geriamojo vandens kokybės priežiūros sistemas yra viena iš prioritetinių Vandens ir sveikatos protokolo sričių, kurių tikslas – visais atitinkamais lygiais, t. y. valstybiniu, tarpvalstybiniu ir tarptautiniu, prisidėti prie žmogaus sveikatos ir gerovės apsaugos, tiek individualiai, tiek kolektyviai laikantis tvaraus vystymosi bendrųjų principų, tobulinant vandenų valdymą, įskaitant vandens ekosistemų apsaugą, bei užkertant kelią, kontroliuojant ir mažinant ligų, susijusių su vandeniu, plitimą.

Daugiau informacijos galima rasti leidinyje „Geriamojo vandens kokybės priežiūros gerinimas rizikos vertinimu pagrįstais metodais“ adresu:

https://iris.who.int/bitstream/handle/10665/329396/9789289054430-eng.pdf

Rizikos vertinimo metodologijos pavyzdžiai

Rizikos vertinimu grindžiama geriamojo vandens priežiūra nustato didžiausią pavojų gyventojams keliančius įvykius ir padeda kurti tinkamas ir veiksmingas prevencijos priemones.

Rizikos vertinimas atliekamas etapais:

  • grėsmės / pavojaus nustatymas, įvykių identifikavimas;
  • įvykių tikimybės, pavojaus laipsnio (balais) įvertinimas;
  • esamų kontrolės priemonių nustatymas ir jų tinkamumo bei veiksmingumo įvertinimas.

Rizikai įvertinti galima naudoti matricą, kuri padeda numatyti nepageidaujamo įvykio tikimybę ir pavojaus laipsnį balais (žr. 1 schemą).

Išvados

Rizikos vertinimu pagrįsta geriamojo vandens priežiūra – tai nepriklausomas ir periodiškas visų geriamojo vandens kokybės ir visuomenės sveikatos saugos aspektų vertinimas. Ypač svarbūs komponentai yra vandens kokybės stebėjimas, patikra vietoje, pavojų nustatymas ir rizikos bei tendencijų analizė.

Rizikos vertinimu pagrįsto požiūrio taikymas geriamojo vandens priežiūrai padeda sutelkti dėmesį į visuomenės sveikatai svarbiausius klausimus ir gauti didžiausią naudą ribotų išteklių sąlygomis. Šis reikalavimas taikomas tiek mažoms, tiek didelėms vandens tiekimo sistemoms, atsižvelgiant į tam tikrus jų skirtumus, dažniausiai susijusius su nevienodu turimų išteklių kiekiu.

 

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyriausioji specialistė Natalja Šliachtič mob. +370 626 24 291, el. p. [email protected]

6-asis Bonos dialogas aplinkos ir sveikatos klausimais

6-asis Bonos dialogas, kuris vyko 2023 m. rugsėjo 8 d., yra atsakas į 7-ąją Europos aplinkos ir sveikatos ministrų konferenciją, vykusią 2023 m. liepos 5–7 d. Budapešte. Bonos dialogai yra Europos aplinkos ir sveikatos proceso aukšto lygio internetinių renginių ciklas, kurį organizuoja Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) Europos aplinkos ir sveikatos centras (Bonn Dialogue on Environment and Health).

Pagrindiniai šeštojo Bonos dialogo tikslai:

  • naudojant oficialią statistiką įvertinti pažangą ir nustatyti sunkumus, su kuriais susiduriama, vykdant Ostravos deklaracijos įsipareigojimus ir siekiant Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslų;
  • aptarti naujus metodus ir gerąją praktiką, susijusią su savalaikiu aplinkos ir sveikatos įsipareigojimų įgyvendinimu;
  • aptarti spartesnių pokyčių galimybes Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslams pasiekti ir galimus būdus stiprinti aplinkos ir sveikatos prioritetinių sričių, numatytų 7-oje Europos aplinkos ir sveikatos ministrų konferencijoje, pažangos stebėjimo sistemą.

 

6-ajame Bonos dialoge buvo pristatyta ataskaita „PSO Europos regiono pasiekta pažanga įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslus pagrindinių Ostravos deklaracijos aplinkos sveikatinimo įsipareigojimų kontekste pusiaukelėje iki 2030 m.“ (toliau ‒ PSO Europos regiono pažangos ataskaita). Su PSO Europos regiono pažangos ataskaita galima susipažinti šiame puslapyje: https://apps.who.int/iris/handle/10665/368166

 

PSO Europos regiono pažangos ataskaitoje buvo naudojami PSO Europos regiono šalių statistiniai duomenys. Lietuvos rodiklių informacija yra pateikta 118, 119 ataskaitos puslapiuose. Atsižvelgiant į Ostravos deklaracijoje nustatytus aplinkos ir sveikatos prioritetus, PSO Europos regiono pažangos ataskaitoje pateikiama informacija pagal 7 prioritetines sritis, tai yra: oro kokybė; vanduo, sanitarija ir higiena; cheminės medžiagos; atliekos; klimato kaita; tvarūs miestai; tvari sveikatos sistema. Prioritetinių sričių vertinimas atliekamas pagal 39 Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslų įgyvendinimo rodiklius.

Kiekybinė ataskaitos analizė rodo, kad šalių pažanga vykdant Ostravos deklaracijos įsipareigojimus ir siekiant Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslų yra nevienoda ir daugeliu atvejų nepakankama, yra didelių veiklos rezultatų skirtumų, kurie priklauso nuo regiono teminės srities ir subregiono. Pažanga pagal kai kuriuos Ostravos deklaracijos aspektus matoma visose valstybėse narėse, tačiau kai kuriose teminėse srityse tendencijos blogėja, todėl reikia skirti ypatingą dėmesį padėčiai pakeisti. Be to, kai kurių pagrindinių Ostravos deklaracijos aspektų negalima tiksliai įvertinti, nes trūksta laiku pateikiamų, tarptautiniu mastu palyginamų duomenų.

Europos regiono pažangos ataskaita rodo, kad reikia imtis spartesnių veiksmų tam, kad iki 2030 m. būtų pasiekti Darnaus vystymosi darbotvarkės tikslai. Taip pat būtina padidinti duomenų savalaikiškumą ir prieinamumą tam, kad būtų vykdoma kokybiška Ostravos bei Budapešto deklaracijose numatytų prioritetinių sričių įgyvendinimo stebėsena.

Daugiau informacijos suteiks Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyriausioji specialistė Natalja Šliachtič el. p. [email protected], tel. +370 626 24 291

Šeštajame Vandens ir sveikatos protokolo šalių pasitarime priimti sprendimai

2022 m. lapkričio 16–18 d. Ženevoje (Šveicarijos Konfederacija) įvyko Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos Vandens ir sveikatos protokolo šalių šeštasis pasitarimas. Tokie šalių pasitarimai vyksta kas trejus metus.

Lietuvos Respublikos ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės potvarkiu buvo sudaryta vyriausybinė delegacija, kurios tikslas – dalyvauti pasitarime, turint teisę balsuoti už priimamus sprendimus. Delegaciją sudarė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė (delegacijos vadovė), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos saugos skyriaus vedėja Rita Sketerskienė, Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje pirmoji sekretorė Brigita Lapaitė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė ir Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyriausioji specialistė Natalja Šliachtič (delegacijos vadovo pavaduotoja).

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras (HI SSC), kuris yra atsakingas už Vandens ir sveikatos protokolo įgyvendinimo koordinavimą Lietuvoje, dalyvavo sudarant delegaciją, atstovausiančią mūsų šaliai, ir pasirengiant Lietuvos pasiekimų ir pozicijų pristatymui pasitarime. HI SSC Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyriausioji specialistė Natalja Šliachtič, vykdanti Vandens ir sveikatos protokolo įgyvendinimo koordinavimo grupės sekretoriaus ir kontaktinio asmens funkcijas Lietuvoje, buvo paskirta mūsų šalies delegacijos vadovo pavaduotoja.

Pagrindinė delegacijos misija buvo atsiskaityti už Vandens ir sveikatos protokolo įgyvendinimą, dalyvauti svarstant su vandeniu, sanitarija, higiena ir sveikata susijusius klausimus, aptarti ateinančių metų veiklos programą ir balsuoti už priimamus sprendimus. Per pasitarimą vyko Biuro (prezidiumo) pirmininko, narių, pasitarimo primininko rinkimai bei patvirtinta Vandens ir sveikatos protokolo įgyvendinimo 2023–2025 m. programa.

Pasitarime surengta specialioji aukšto lygio sesija, kurios tema – „Vandens ir sveikatos protokolas ‒ vandens, sanitarijos, higienos, sveikatos atsparumo ir sveikatos paslaugų stiprinimo įrankis klimato kaitos ir pandemijos metais“. Sesijos interaktyvioje, moderuojamoje diskusijoje visų šalių delegatai buvo pakviesti pristatyti savo poziciją. Pirmenybė teikta aukšto lygio pranešėjams: ministrams, ministrų pavaduotojams, valstybės sekretoriams, nuolatiniams sekretoriams ir agentūrų vadovams. Lietuvos delegacijos pranešimas buvo apie COVID-19 pandemijos metu įgytą patirtį teikiant pirmenybę nacionaliniams WASH veiksmams ir galimybėms veiksmingai reaguoti į pandemiją, atsigauti po jos ir užkirsti kelią būsimiems protrūkiams.

Renginyje pristatyti Vandens ir sveikatos protokolo pasitarimo darbotvarkės klausimai, susiję su vandens sauga, sanitarija ir higiena, vyko diskusijos, priimti sprendimai. Su pasitarimo darbotvarke ir sprendimais galima susipažinti Sixth session of the Meeting of the Parties to the Protocol on Water and Health | UNECE.

Lietuva, kaip viena iš Vandens ir sveikatos protokolą ratifikavusių šalių, planuoja ir toliau dalyvauti šio protokolo nuostatų įgyvendinimo veikloje, susitikimuose ir pasitarimuose. Remiantis tarpinstituciniu bendradarbiavimu, planuojama dalyvauti Vandens ir sveikatos protokolo įgyvendinimo 2023–2025 m. programos veikloje „Vanduo, sanitarija ir higiena mokyklose“. Pasitarime priimti sprendimai, informacija ir publikacijos bus pateikti Vandens ir sveikatos protokolo įgyvendinimo koordinavimo grupės nariams.

Daugiau informacijos apie pasitarimą gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyriausioji specialistė Natalja Šliachtič el. paštu [email protected]. ir mob. + 370 626 24 291


Atnaujinimo data: 2024-05-24, 09:40:23