Trys sektoriai – vienas tikslas: efektyvesnis antimikrobinio atsparumo valdymas

Gruodžio 3 d. Vilniuje įvyko Tarpžinybinės ekspertų grupės antimikrobinėms medžiagoms atsparių mikroorganizmų plitimo prevencijos klausimams spręsti (Tarpžinybinė AMR grupė) seminaras-diskusija „Antimikrobinio atsparumo valdymas Lietuvoje“. Seminaras organizuotas įgyvendinant Higienos instituto vykdomą Pažangos programos projektą „Antimikrobinio atsparumo valdymo plėtojimas“.

Seminare dalyvavo sveikatos priežiūros, žemės ūkio, veterinarijos ir aplinkos sektorių ekspertai.   

Renginio tikslas – aptarti antimikrobinio atsparumo situaciją skirtinguose sektoriuose, nacionalinį veiksmų planą ir tolesnio bendradarbiavimo galimybes.

Antimikrobinio atsparumo situaciją sveikatos priežiūros sektoriuje pristatė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atstovė Jekaterina Sinotova. 2024 m. duomenys rodo, kad kraujo pasėlių skaičius 1000-iui lovadienių išaugo iki 14,6 (2023 m. – 8,3). Vis dėlto, palyginti su ES vidurkiu, šis rodiklis jau daugelį metų išlieka vienas žemiausių. Nors tam tikrų sukėlėjų atsparumas (Enterococcus faecium atsparių vankomicinui (VRE) ir invazinių Acinetobacter spp. atsparių karbapenemams) 2024 m. kiek sumažėjo, jis vis dar išlieka itin aukštas, lyginant su kitomis ES šalimis. O kai kurių kitų sukėlėjų – meticilinui atsparaus Staphylococcus aureus (MRSA) ir invazinių K. pneumoniae, atsparių III kartos cefalosporinams – atsparumas, palyginti su 2023 m., padidėjo.

Higienos instituto atstovė Vaiva Uždavinytė supažindino su naujausiais antimikrobinių vaistų suvartojimo duomenimis sveikatos priežiūros sektoriuje. Naujausiais duomenimis, Lietuvoje bendras antibiotikų vartojimas šalyje padidėjo nuo 18,7 iki 19,7 VTD/1000-iui gyventojų per dieną ir pasiekė aukščiausią rodiklį per visą stebėsenos laikotarpį nuo 2014 m.

Antimikrobinio atsparumo situaciją ir valdymo priemones veterinarijos sektoriuje apžvelgė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Jovita Einorytė. Ji apžvelgė antimikrobinių medžiagų pardavimų statistiką Lietuvoje per pastaruosius šešerius metus. Antibiotikų pardavimai veterinarijoje nuo 2019 m. nuosekliai mažėja, o tai rodo atsakingesnės praktikos taikymą ūkiuose, veterinarijos įstaigose ir vaistų platinimo grandinėje. Vis dėlto atsparumo duomenys kelia nerimą: net 78 proc. broilerių E. coli izoliatų buvo atsparūs ampicilinui, 80 proc. – ciprofloksacinui, o kiaulių E. coli izoliatai dažniausiai buvo atsparūs tetraciklinui. Pastebimi skirtumai tarp gyvūnų rūšių atskleidžia glaudų ryšį tarp antibiotikų naudojimo praktikų ir atsparumo vystymosi.

Seminare aptartas baigiamas rengti AMR bendros sveikatos veiksmų planas, tarptautinio bendradarbiavimo galimybės, siekiant dalytis gerąja praktika antimikrobinio atsparumo srityje, tolesni veiksmai šioje srityje, remiantis „Bendros sveikatos“ principu.

Daugiau informacijos gali suteikti Visuomenės sveikatos inovacijų centro Pacientų saugos skyriaus vyriausioji specialistė Ineta Pranskūnaitė mob. +370 649 51 352 arba el. paštu [email protected].