Neinfekcinių ligų profilaktika

Pasaulinę širdies dieną – dėmesys širdies ligų prevencijai

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras primena, kad Pasaulinės širdies federacijos iniciatyva rugsėjo 29 d. minima Pasaulinė širdies diena. 2024 metų šūkis – „Pasitelkite širdį veiksmui!“ Šiuo šūkiu žmonės raginami ne tik rūpintis savo širdimi, bet ir norima kiekvienam suteikti galimybę paraginti pasaulio šalių lyderius atkreipti jų dėmesį į širdies ir kraujagyslių ligų paplitimo mastą ir būtinybę imtis veiksmingų priemonių, siekiant spręsti šią opią problemą. 

Pasaulinė širdies federacija kviečia pasirašyti pirmąją pasaulio šalių lyderiams skirtą pasaulinę peticiją dėl būtinybės sukurti arba paremti nacionalinius širdies sveikatos veiksmų planus.

Širdies ir kraugyslių ligos yra dažniausia mirties priežastis, kasmet pasaulyje nusinešanti daugiau nei 20,5 milijono gyvybių. Daugiausia mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų fiksuojama žemo ir vidutinio pragyvenimo lygio šalyse. Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūroje taip pat dominuoja kraujotakos sistemos ligos. 2023 metais mūsų šalyje nuo šių ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 52,1 proc. visų mirusiųjų, iš viso 19 263 žmonės, arba 670,8 asmens 100 tūkst. gyventojų.

Pagrindinės priežastys, kodėl širdies ir kraujagyslių ligos užklumpa žmones, yra rūkymas, cukrinis diabetas, padidėjęs arterinio kraujo spaudimas, nutukimas ir oro tarša. Esama ir mažiau paplitusių priežasčių, tokių kaip paveldėjimas, infekcinės ar kitos ligos. Net 80 proc. priešlaikinės mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų atvejų žmonės galėtų išvengti, pakoregavę savo gyvenimo įpročius, stebėdami, ką valgo ar geria, kiek sportuoja ir kaip valdo stresą ‒ jie galėtų reguliuoti savo sveikatą ir taip sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras kviečia pasirūpinti savo širdies sveikata ir užsiregistruoti į Sveikatos stiprinimo programą, skirtą širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai. Programa skirta suaugusiems asmenims, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos veiksnių, taip pat visiems, siekiantiems sustiprinti savo sveikatą. Norintieji dalyvauti programoje turėtų kreiptis į savo savivaldybės visuomenės sveikatos biurą ar šeimos gydytoją. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų kontaktai čia. Programos metu organizuojami teoriniai ir praktiniai sveikos gyvensenos užsiėmimai, skirti širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikai mažinti. Lietuvos gyventojams dalyvavimas programoje yra nemokamas.

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro vyriausioji specialistė Aida Laukaitienė mob. +370 607 88 398,  el. paštu [email protected]

Atkreipkime dėmesį į cukrinio diabeto ženklus – atlikime testą

Nustatyta, kad cukrinis diabetas paveikia vieną iš dešimties žmonių. Vadinasi, mūsų šalyje turėtų būti apie 280 tūkst. diabetu sergančių arba prediabetinės būklės žmonių. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje pirmojo ar antrojo tipo diabetas yra diagnozuotas daugiau nei 149 tūkst. žmonių, t. y. beveik perpus mažesniam skaičiui, nei, tikėtina, yra sergančių šia liga, žmonių. Suprasti, kokie yra diabeto rizikos veiksniai, – pirmas žingsnis atpažinti ir laiku suvaldyti ligą.

Lapkričio 14-ąją yra minima Pasaulinė diabeto diena. Būtent šią dieną yra gimęs Frederick'as Banting'as, kuris kartu su Charles'u Best'u 1922 metais pirmą kartą panaudojo insuliną ir išgelbėjo diabetu sergantį 14-metį vaiką. Šiemet minimas šios ypatingos datos – pirmojo efektyvaus insulino panaudojimo gydymui – 100 metų jubiliejus. Šis pasiekimas mokslui yra toks svarbus, kad 1923 metais mokslininkams už tai buvo įteikta Nobelio premija. Būtent šių mokslininkų atrastas būdas, kaip išgryninti insuliną, anksčiau nepagydomą ligą šiuo metu leidžia kontroliuoti taip, kad sergantys asmenys galėtų gyventi visavertį gyvenimą.

Cukrinis diabetas pagal išsivystymo mechanizmą skiriamas į 2 tipus:

I tipo diabetą sukelia imuninė sistema, kai organizmo apsauginės sistemos atpažįsta insuliną gaminančias ląsteles kaip svetimkūnį, dėl to organizme visai neišskiriamas insulinas arba jo pagaminama labai mažai. Tikslios pirmojo tipo diabeto priežastys nėra žinomos, bet manoma, kad jo atsiradimui įtakos turi genetiniai ir aplinkos veiksniai. Pirmojo tipo diabetu serga maždaug 10 proc. visų diabetu sergančių ligonių, o jo prevencija kol kas nėra aiški.

II tipo diabetas yra kur kas dažnesnis, juo serga 90 proc. diabetu sergančių asmenų. Antrojo tipo diabetas pasireiškia atsparumu insulinui, kai žmogaus organizmo ląstelės nepakankamai reaguoja į kraujyje cirkuliuojantį insuliną. Dėl šios priežasties kraujyje išlieka aukšta gliukozės koncentracija, o siekiant ją sumažinti kasoje toliau gaminamas insulinas. Toks uždaras ciklas kai kuriems žmonėms gali išsekinti kasą, dėl to ilgainiui sumažėja insulino gamyba, o gliukozės koncentracija išlieka aukšta (pasireiškia hiperglikemija). Antrojo tipo diabetas yra diagnozuojamas daugiausia vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau dėl sparčiai didėjančių nutukimo, fizinio pasyvumo ir sveikatai nepalankios mitybos rodiklių jis vis dažniau nustatomas ir vaikams, paaugliams bei jauno amžiaus suaugusiesiems.

Cukrinis diabetas dar vadinamas civilizacijos liga, kurią lemia paveldimumas, amžius, antsvoris ir nutukimas, sveikatai nepalanki mityba, fizinis pasyvumas, aukštas kraujo spaudimas, gestacinis diabetas, prasta mityba nėštumo metu.

Į ką vertėtų atkreipti dėmesį? Galimo diabeto požymiai:

burnos sausumas ir troškulys,

  • dažnas šlapinimasis,
  • energijos stoka ir nuolatinis nuovargis,
  • lėtai gyjančios žaizdos,
  • dažnos odos infekcijos,
  • suprastėjusi rega,
  • rankų ar kojų dilgčiojimas ar tirpimas.
  • Norintys įsivertinti riziką susirgti cukriniu diabetu gali atlikti Tarptautinės diabeto federacijos parengtą testą: https://www.idf.org/type-2-diabetes-risk-assessment/.

Vienas iš pagrindinių antrojo tipo cukrinio diabeto rizikos veiksnių – nutukimas, tad norint išvengti šio tipo diabeto ar jį suvaldyti specialistai rekomenduoja:

  • Subalansuoti mitybą. Svarbu apskaičiuoti ir tinkamai paskirstyti paros energijos poreikį. Angliavandeniai turėtų sudaryti apie 50 proc., baltymai – 20 proc., riebalai – 30 proc. paros raciono. Pusryčiai turėtų sudaryti 25 proc., pietūs – 35 proc., vakarienė – 20 proc. paros kalorijų. Tarp pagrindinių valgymų galima užkąsti, bet užkandžiai turi sudaryti tik 5–10 proc. paros kalorijų. Labai svarbu vienu kartu nepersivalgyti – tą padaryti padeda dėmesio sukoncentravimas į valgymą, todėl reikėtų vengti valgyti darbo metu, naudojantis telefonu ar žiūrint televizorių. Taip pat verta nepamiršti, kad nuo 30 metų žmogaus medžiagų apykaita ima lėtėti, todėl būtina arba sumažinti maisto suvartojimą, arba padidinti fizinį aktyvumą.
  • Laikytis darbo ir poilsio režimo.
  • Būti fiziškai aktyviems. Reikėtų bent 2–3 kartus per savaitę vaikščioti (nueiti 10 000 žingsnių per dieną), bėgioti, plaukioti, bent 150 minučių per savaitę atlikti aerobinio fizinio krūvio pratimus.

Svarbiausias sveikatos priežiūros įstaigų uždavinys yra pirminė ligų prevencija, t. y. siekis išvengti cukrinio diabeto išsivystymo. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai skiria dėmesį cukrinio diabeto prevencijai, todėl siūlome dalyvauti savo savivaldybių visuomenės sveikatos biurų įgyvendinamoje programoje, skirtoje širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto prevencijai. Informacijos apie konkrečius renginius ieškokite savo savivaldybės visuomenės sveikatos biuro interneto svetainėje.

Apie savo sveikatos būklę derėtų pasikonsultuoti ir su šeimos gydytoju. Paminėtina tai, kad vykdant neinfekcinių ligų profilaktiką yra atliekami periodiniai gyventojų sveikatos tikrinimai. Jie apibrėžti Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ 6 priede. Jame numatyta, kad gliukozės kiekio kraujyje nustatymas nemokamai turėtų būti atliekamas vieną kartą per dvejus metus asmenims, kuriems yra iki 65 metų, o vyresniems nei 65 metų – kas vienerius metus. Tai vienas pirmųjų rodiklių, galinčių padėti identifikuoti cukrinį diabetą.

 

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Diana Dalmotienė 

 

Šaltiniai:

  1. Higienos instituto sveikatos statistikos duomenų portalas;
  2. World Diabetes Day 2022, Diabetes UK;
  3. About World Diabetes Day. International Diabetes Federation; 
  4. LR sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“;
  5. LR sveikatos apsaugos ministro 2014 m. rugsėjo 29 d. įsakymas Nr.  V-979 „Dėl Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 

 

Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena - skirta atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus moterų padėtį

Lietuvoje gyvena kiek daugiau nei 2,8 mln. žmonių. Iš jų senyvo amžiaus (vyresni nei 60 metų) yra 28,35 proc. gyventojų. Tai - sąlyginai didelė dalis gyventojų, dėl to sveikatos ir socialiniai nelygumai, kuriuos patiria vyresnio amžiaus žmonės, yra ypač aktualūs dėl to, kad šios amžiaus grupės žmonės labai pažeidžiami.

Covid-19 pandemija dar tik padidino esamą nelygybę, o pastaruosius trejus metus sustiprėjo socialinis, ekonominis, aplinkos, sveikatos ir klimato poveikis vyresnio amžiaus žmonių, ypač vyresnio amžiaus moterų, kurios sudaro didžiąją dalį vyresnio amžiaus žmonių, gyvenimui. Tokia tendencija matoma ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje - daugiau nei 17 proc. gyventojų yra būtent garbaus amžiaus moterys.

Nors vyresnio amžiaus moterys ir toliau reikšmingai prisideda prie savo politinio, pilietinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo, jų indėlis ir patirtis iš esmės lieka nematomi ir į juos dažnai neatsižvelgiama, ypač dėl lyties visą gyvenimą lydinčios diskriminacijos. Diskriminacija dėl amžiaus ir lyties sukuria naujas nelygybes.

2022 m. Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos tema yra skirta pažymėti ir atkreipti dėmesį į svarbų vyresnio amžiaus moterų vaidmenį įveikiant pasaulinius iššūkius bei kaip stipriai jos gali paveikti sprendimų priėmimą. Šių metų tema norima pabrėžti būtinumą stiprinti viso pasaulio vyresnio amžiaus moterų atsparumą aplinkos, socialinei, ekonominei ir visą gyvenimą trunkančiai nelygybei.

Norima pripažinti gyvybiškai svarbų vyresnio amžiaus moterų visuomeninį indėlį bei skatinti įsiklausyti į jų nuomonę ir pripažinti veiklą, kuriant prasmingą politiką, kuria siekiama pagerinti visapusišką atsaką į vietinius, nacionalinius ir pasaulinius iššūkius bei katastrofas. Skatinami ir politiniai dialogai, kuriais siekiama sustiprinti vyresnio amžiaus žmonių teisių apsaugą ir šių žmonių indėlį į tvarų vystymąsi. 

Taip pat skatinama paskleisti patikslintus duomenis, suskirstytus pagal amžių ir lytį, surinktus visame pasaulyje, o Jungtinių tautų valstybės narės raginamos įtraukti vyresnio amžiaus moteris į visų politikos sričių veiklą, užtikrinant lyčių lygybę, kaip aprašyta generalinio sekretoriato pranešime „Mūsų bendra darbotvarkė“.

Nors visos deklaracijos yra globalios ir universalios, šią dieną būtina prisiminti ir sveiko senėjimo terminą. Būtent šiuo metu skiriamas nemažas dėmesys visuomenės sveiko senėjimo temai ir priemonėms - sveikai gyvensenai ir kitoms profilaktinės sveikatos priežiūros paslaugoms. Siekiama, kad senyvo amžiaus žmonės maksimaliai savarankiškai galėtų tenkinti pagrindinius poreikius, mokytis, tobulėti ir priimti sprendimus, turėtų galimybę keliauti, kurti ir palaikyti santykius bei savo veikla būti naudingais visuomenei. Kad ir kiek  stengtųsi valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos, be pačių žmonių įsitraukimo tai bus neįmanoma padaryti.

Tam, kad būtų pasiekti minėti tikslai, valstybė ir savivaldybės investuoja nemažai resursų: šiuo metu įgyvendinamas Sveiko senėjimo užtikrinimo Lietuvoje 2014-2023 metų veiksmų planas (patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-825 „Dėl Sveiko senėjimo užtikrinimo Lietuvoje 2014-2023 metų veiksmų plano patvirtinimo“), Nacionalinė mokslo programa „Sveikas senėjimas“ (patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. vasario 5 d. įakymas Nr. V-82 „Dėl Nacionalinės mokslo programos „Sveikas senėjimas“ patvirtinimo“).

Nacionalinėje mokslo programoje numatyti uždaviniai – sukurti naujus ligų rizikos veiksnių vertinimo ir profilaktikos metodus bei technologijas, ištirti jų poveikį sveiko ir kokybiško gyvenimo trukmei, pasitelkus biotechnologijų, nanotechnologijų, vaizdinimo, informacines ir telekomunikacijos technologijas, sukurti ligų, trumpinančių sveiko ir kokybiško gyvenimo trukmę, ankstyvos diagnostikos ir eigos prognozavimo metodus bei sukurti, tobulinti ir ištirti sveikatos būklių, darančių įtaką sveiko ir kokybiško gyvenimo trukmei, gydymo, ligonių reabilitacijos bei ilgalaikės stebėsenos metodus ir Lietuvos pagyvenusių žmonių socialinę atskirtį mažinančias technologijas.

Sveiko senėjimo veiksmų plano tikslai – gerinti vyresnio amžiaus žmonių sveikatą, daugiau dėmesio skiriant ligų profilaktikai, ankstyvajai ligų diagnostikai, sveikatos išsaugojimui ir stiprinimui, sveikatos atkūrimui bei gerinti kompleksinių sveikatos priežiūros paslaugų pagyvenusiems ir senyvo amžiaus žmonėms prieinamumą ir kokybę, plėtoti šias paslaugas. Šioje vietoje aktyviai veikia savivaldybių sivuomenės sveikatos biurai. Jie vykdo įvairias veiklas, kurios skatina senyvo amžiaus žmonių fizinį aktyvumą, sveiką mitybą, ligų prevenciją ir kontrolę, o aktyvi jų veikla bei užsiėmimų organizavimas senyvo amžiaus žmonės tikriausiai yra labiausiai pasiekiamos priemonės sveikam senėjimui užtikrinti. Viskas ko reikia – tik senjorų įsitraukimo.

Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga – visus vyresnio amžiaus žmones norisi paskatinti rūpintis savimi: būti fiziškai aktyviems, rinktis sveikatai palankią mitybą bei sveiką gyvenimo būdą, nes tai pagerins jų fizinę ir psichinę savijautą, sumažins socialinę atskirtį ir leis nugyventi sveiką bei orią senatvę.

 

Higienos instituto Sveikatos mokymo centro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Diana Dalmotienė 

 

Šaltiniai:

  1. Oficialiosios statistikos portalas. Statistikos departamentas. Nuoroda internete: Pradžia - Oficialiosios statistikos portalas;
  2. „22 Theme: Resilience of Older Persons in a Changing World“, United Nations. Nuoroda internete: International Day of Older Persons | United Nations.

Atnaujinimo data: 2024-09-26, 16:26:46