Savižudybių prevencija

Savižudybė yra kompleksinis reiškinys. Kai kuriais atvejais savižudybė arba mėginimas nusižudyti būna impulsyvūs. Dažnai savižudybės procesas yra ilgas, iki mėginimo nusižudyti įvyksta įvairių patirčių ir išgyvenimų (Dadašev S., 2017). Savižudybės procesas prasideda mintimis apie savižudybę, savižudiški ketinimai atsiranda, kai mąstoma apie nusižudymo būdus; toliau gali būti apmąstomas ir kuriamas savižudybės planas. Apsispręndęs nusižudyti žmogus gali imtis tam tikrų veiksmų: atsisveikinti su artimaisiais, grąžinti skolas.

Savižudybės grėsmė apima ne tik bandymus nusižudyti, bet ir savižalą ir suicidines mintis. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos informacija, kiekvienai savižudybei gali tekti daugiau kaip 20 savižalos ar bandymų žudytis atvejų. Lietuvoje sudėtinga sužinoti tikslią savižalos atvejų statistiką dėl stigmos, trukdančios kreiptis pagalbos, dėl bandymų nuslėpti tai nuo artimųjų ar specialistų, savižalos atvejų registravimo sistemos trūkumų ir kita.

Tai įvairūs individualūs, santykių, bendruomeniniai ir socialiniai faktoriai, kurie padidina tikimybę turėti suicidinių minčių, ketinimų arba bandymų nusižudyti. Vieno ar keleto veiksnių patyrimas nebūtinai reiškia, kad žmogus bus savižudybės grėsmėje, tačiau tikimybė didesnė nei nepatiriant šių faktorių. Rizikos veiksnių pavyzdžiai remiantis Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (JAV) informacija:

• Individualūs: buvę bandymai žudytis, depresijos, šizofrenijos, bipolinio asmenybės sutrikimo ar kitų sunkių psichikos sveikatos sutrikimų istorija, alkoholio priklausomybė, neigiamos vaikystės patirtys kaip smurtas, prievarta.
• Santykių veiksniai: patiriamos patyčios, artimojo savižudybė arba mėimas žudytis, santykių nutrūkimas, artimojo netektis, socialinė atskirtis.
• Bendruomeniniai: neprieinama sveikatos priežiūra, istorinė kolektyvinė trauma, patiriama diskriminacija, bendruomeninis smurtas ir stresas, savižudybės išaukštinimas.
• Socialiniai: stigma kreiptis pagalbos dėl psichikos sveikatos sunkumų, lengvai prieinamos nusižudymo priemonės, netinkamai žiniasklaidoje pateikiamos savižudybės.

Mėginimas nusižudyti yra laikomas vienu svarbiausiu savižudybės rizikos veiksnių. Manoma, kad apie 15 proc. asmenų pakartotinai mėgina nusižudyti per pirmus metus nuo ankstesnio savižudybės bandymo. Su savižudybės rizika siejamos praeityje patirtos psichologinės traumos, nutrūkę socialiniai ryšiai, santykiai su artimaisiais, žalingas alkoholio vartojimas ir kt. Suicidinę riziką didina ir neigiamas visuomenėje vyraujantis požiūris į emocijų rodymą, kreipimąsi pagalbos psichikos sveikatos klausimais, psichikos sveikatos specialistus (Rimkevičienė J., Grigienė D., Geležėlytė O., Mažulytė-Rašytinė E.,2023).

Lietuvoje, siekiant stipresnės ir koordinuotos savižudybių prevencijos savivaldos lygmeniu, 2024 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymą Nr. V-32, kuriuo buvo patvirtintas Savižudybių prevencijos koordinavimo savivaldybėse tvarkos aprašas  (toliau –  Aprašas).

Aprašo tikslas – mažinti savižudybių ir mėginimų žudytis atvejų skaičių ir su savižudybėmis, mėginimais žudytis susijusius neigiamus padarinius, tikslingai planuojant ir vykdant savižudybių prevenciją savivaldybėse. Kartu su Aprašu Lietuvoje diegiama savižudybių prevencijos koordinatoriaus pareigybė yra svarbi naujovė nacionaliniu lygmeniu, galinti kurti pozityvius pokyčius savivaldybėse savižudybių prevencijos srityje. Savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose ar kitose savivaldybių įstaigose dirbantis savižudybių prevencijos koordinatorius bus atsakingas už savižudybių prevencijos koordinavimą savivaldybėje, reagavimo į savižudybės grėsmę algoritmo inicijavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir tobulinimą.

Higienos instituto Psichikos sveikatos centro specialistai metodiškai vadovauja savižudybių prevencijos koordinatorių veiklai, konsultuoja šiais klausimais:

• reagavimo į savižudybės grėsmę algoritmo įdiegimo ir (ar) atnaujinimo savivaldybėje;
• koordinatorių dalyvavimo savivaldybės sudarytose darbo grupėse, komisijose, kt.;
• informacinės sklaidos apie savižudybių prevenciją, „Tu Esi“ prekės ženklo komunikacijos;
• savižudybių statistikos;
• metodinės medžiagos;
• kitais susijusiais su Aprašo taikymu klausimais.

Psichikos sveikatos centro specialistai parengė Aprašo taikymo gaires, kurios yra rekomendacinio pobūdžio bei gali padėti organizuojant ir vykdant veiklas savivaldybėse.                       
Šiemet Lietuvoje darbą pradės 20 savižudybių prevencijos koordinatorių, dalyje visuomenės sveikatos biurų, veikiančių savivaldybėse, savižudybių prevencijos koordinatoriai veiklą jau pradėjo 2024 m. pradžioje, kiti – nuo liepos 1 d.

Daugiau informacijos savižudybių prevencijos koordinatoriams teikia Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vyriausioji specialistė Lalita Hacker el. paštu [email protected]

Dėl „Tu Esi“ prekės ženklo komunikacijos konsultuoja Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyrius vyriausiasis specialistas Tomas Knabikas el. paštu [email protected]

Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos „Savižudybių prevencija – medžiaga filmų, vaizdo kūrėjams ir kitiems scenoje dirbantiems asmenims“, skirtos padėti filmų kūrėjams ir kitiems asmenims, kuriantiems ir prodiusuojantiems su savižudybėmis ir savęs žalojimu susijusį turinį televizijai, kino teatrams ir teatrams. Jis padės maksimaliai padidinti teigiamą jų darbo poveikį ir sumažinti galimo žalingo poveikio riziką, ypač pažeidžiamiems arba psichikos sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms. Leidinys pritaikomas vaizduojant realiai įvykusias savižudybes bei pramanytas savižudybes televizijoje, filmuose, dokumentiniuose filmuose ir teatre.

Rekomenduojame žiniasklaidos atstovams, informuojant apie savižudybes arba bandymus nusižudyti, saugoti pažeidžiamas visuomenės grupes ir asmenis, kurie šiuo metu yra savižudybės rizikoje (svarsto apie tai, ieško jiems tinkamo savižudybės būdo ir pan.), kadangi jie yra ypatingai jautrūs ir paveikūs tokio pobūdžio informacijai. Siūlome remtis Pasaulio sveikatos organizacijos žiniasklaidos informavimo apie savižudybes rekomendacijomis, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksu, Visuomenės informavimo ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymais.

Lietuvoje siekiant stipresnės ir koordinuotos savižudybių prevencijos savivaldos lygmeniu 2024 m. LR sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymą Nr. V-32, kuriuo buvo patvirtintas Savižudybių prevencijos koordinavimo savivaldybėse tvarkos aprašas.

Aprašo tikslas yra mažinti savižudybių ir mėginimų žudytis atvejų skaičių ir su savižudybėmis, mėginimais žudytis susijusius neigiamus padarinius, tikslingai planuojant ir vykdant savižudybių prevenciją savivaldybėse.  

Savižudybių prevencijos koordinatorius yra asmuo, atsakingas už savižudybių prevencijos koordinavimą savivaldybėje, reagavimo į savižudybės grėsmę algoritmo inicijavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir tobulinimą. Koordinatoriaus pareigybė yra svarbi naujovė galinti prisidėti prie pokyčių savivaldybėse savižudybių prevencijos srityje. 2024 m. koordinatoriai darbus pradės 20 Visuomenės sveikatos biurų. 

Higienos instituto Psichikos sveikatos centras atlieka metodinį vadovavimą, konsultuoja koordinatorius apie funkcijų, numatytų apraše, atlikimą dėl: 

• reagavimo į savižudybės grėsmę algoritmo įdiegimo ir (ar) atnaujinimo savivaldybėje; 
• koordinatorių dalyvavimo savivaldybės sudarytose darbo grupėse, komisijose, kt.;
• informacinės sklaidos apie savižudybių prevenciją, „Tu Esi“ prekės ženklo komunikacijos; 
• savižudybių statistikos; 
• metodinės medžiagos; 
• kitais klausimais.

Daugiau informacijos koordinatoriams teikia skyriaus vyr. specialistė Lalita Hacker, el.p. [email protected]

Dėl „Tu Esi“ prekės ženklo komunikacijos konsultuoja vyr. specialistas Tomas Knabikas, el.p. [email protected] 

Higienos instituto Psichikos sveikatos centro užsakymu buvo atlikta Visuomenės ir specialistų savižudybių prevencijos mokymų prieinamumo ir plėtros  Lietuvoje galimybių studija, kurioje pateikta visuomenės ir specialistų mokymų savižudybių prevencijos srityje sistemos Lietuvoje analizė bei rekomendacijas dėl mokymų kokybės, efektyvumo ir aprėpties užtikrinimo bei stebėsenos Lietuvoje. 

Savižudybių prevencijos mokymų studijos santrauka

Feasibility study on the accessibility and development of suicide prevention training for the public and professionals in Lithuania

Savižudybių prevencijos mokymų studijos pristatymas

Žiniasklaida gali daryti įtaką visuomenės požiūriui į savižudybę. Atsižvelgiant į tai, Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) biuras Rytų Viduržemio jūros regione sukūrė išsamų žiniasklaidos stebėsenos įrankį, kuris suteikia galimybę regiono šalims stebėti žiniasklaidos skelbiamą turinį savižudybių tematika ir įvertinti atsakingo informavimo praktiką.

Žurnalistai rengiantys reportažus ar straipsnius, savižudybės mitų paneigimo, žmogaus savižudiškos elgsenos įspėjamųjų ženklų atpažinimo bei savižudiško elgesio alternatyvų, gerosios praktikos istorijų apie žmonių išgelbėjimo nuo savižudybės temomis gali prisidėti prie savižudybių prevencijos. Taip pat visuomenei platinama psichologinės pagalbos informacija, kokios įstaigos ir kokias pagalbos funkcijos atlieka, gali sukurti apsauginį poveikį.

Siekiant vykdyti pirminę prevenciją Psichikos sveikatos centras nuo 2024 m. pradžios pasitelkia PSO biuro Rytų Viduržemio jūros regione sukurtą žiniasklaidos stebėjimo įrankį. Įrankis paremtas kodavimo sistema, kurios pagalba vertinamos internete publikuojamų pranešimų antraštės, turinys ir vaizdas, pagal PSO pateiktus vertinimo kriterijus.

• 2023 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. žiniasklaidos monitoringo ataskaita