Psichikos sveikatos centras

• Psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas 2014–2023 metais (2024)  
• Psichikos ir elgesio sutrikimų stebėsenos duomenų rinkimo poreikio analizė (2019) 
• ASIS naudotojams - Higienos institutas

• Psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų metodinės gairės: ataskaitų pildymo instrukcijos (2024) - Higienos institutas 
• Psichosocialinių intervencijų (relaksacijų) teikimo standartas sveikatos priežiūros paslaugų kokybei tobulinti - Higienos institutas (2024) 
• Tarpusavio paramos asmenims, turintiems demenciją, ir jų artimiesiems grupių rengimas. Praktinis grupių rengimo gidas (2024) 
• Psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų veiksmingumo analizė (2022) - Higienos institutas

Informacija rengiama

Informacija rengiama

• „Žvelk giliau“ leidinys žiniasklaidos, komunikacijos (ir ne tik) atstovams „Balsas, kuris padeda: komunikacija apie psichikos sveikatą“ (2025)
• Tyrimo ataskaita: Stigmatizuojančios Lietuvos gyventojų nuostatos psichikos sveikatos srityje (2022 m.) 
• Gairės, kaip rašyti apie psichikos sveikatą: Psichikos sveikatai palanki kalba  
• Informacinis leidinys vaikams, kurių tėvai turi psichikos sveikatos sutrikimų, „Kas atsitiko tavo tėvams?“
• Informacija psichikos sveikatos klausimais - Higienos institutas -> Interneto svetainės psichikos sveikatos klausimais 

• Savižudybių tendencijos Lietuvoje     
  
• Statistika

• Kaip atsakingai pranešti apie savižudybę? 
• Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos „Savižudybių prevencija – medžiaga filmų, vaizdo kūrėjams ir kitiems scenoje dirbantiems asmenims“
• Pasaulio sveikatos organizacijos žiniasklaidos informavimo apie savižudybes rekomendacijos

• Savižudybių revencijos koordinavimo aprašo taikymo gaires

• Analizė „Savižudybių prevencijos mokymų situacija Lietuvos sveikatos, socialinių paslaugų, švietimo, teisingumo ir vidaus reikalų sektoriuose 2024 m.“
  
• Visuomenės ir specialistų savižudybių prevencijos mokymų prieinamumo ir plėtros  Lietuvoje galimybių studija

Šiais metais į Psichologinių krizių pagalbos centrą skambino 811 asmenų, iš jų dėl savižudybės grėsmės – 26. Higienos institutas organizuoja šių Psichologinių krizių valdymo paslaugų: Psichologinių krizių pagalbos centro (nemokamas numeris 1815) ir Mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų,  užtikrinimą Lietuvos Respublikoje. Nuo šių metų pradžios į Psichologinių krizių pagalbos centrą gali skambinti ir konsultuotis asmenys, kurie savo aplinkoje susiduria su savižudybės grėsmę patiriančiu asmeniu, ir asmenys, patiriantys savižudybės grėsmę.

Kita vertus, Mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandos 37 proc. nuo visų darbo su kriziniais įvykių teikė paslaugas organizacijoms, benduomenėms, šeimoms (kai paveiktas daugiau nei vienas asmuo) būtent dėl įvykusios savižudybės ar bandymo žudytis. Higienos instituto duomenimis, nuo bendro savižudybių skaičiaus tik maždaug dešimtadaliu atvejų, kreipusis, organizuota Mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų paslaugos po įvykusių savižudybių, palietusių dar didžiulį ratą artimųjų, bendradarbių, bendramokslių ar kitų žmonių. Svarbus aspektas, kad nesikreipus pagalbos gali kilti grandininė reakcija ir stipriai paveikti labiau emociškai pažeidžiamus nusižudžiusiojo artimuosius, bendradarbius, bendruomenės narius ir pan. Tad būtina organizuoti ir užtikrinti profesionalią ir tęstinę psichologinę pagalbą, siekiant sumažinti  savižudybės pasikartojamumo riziką.

Psichologinių krizių pagalbos centro psichologė dalijasi: ,,<...> kad tenka atsiliepti į skambučius, kai skambina asmenys, susiduriantys su savižudybės grėsme, arba jų artimieji. Tokie pokalbiai apima pirminę psichologinę pagalbą bei nukreipimą tolimesnei ilgalaikei arba skubiai pagalbai. Sulaukiame ir skambučių, kai žmonės ieško ilgalaikės psichologinės pagalbos; po pirminio pokalbio padedame įvertinti, kokia pagalba yra reikalinga, ir pasiūlome tinkamas organizacijas. Patirtis rodo, kad paslauga yra vis geriau žinoma ir skambinantieji tiksliai žino, kokią pagalbą jiems gali suteikti tiek Psichologinių krizių pagalbos centras, tiek Mobilioji psichologinių krizių įveikimo komanda”.

Savižudybė – jautri ir sudėtinga tema, apie kurią dažnai bijoma ar nežinoma, kaip ir ką kalbėti. Tačiau šios temos ignoravimas gali turėti negrįžtamų pasekmių. Todėl norisi pabrėžti, kodėl labai svarbu kreiptis pagalbos ar konsultacijos, jei kyla įtarimų ar nerimo dėl kito asmens gerovės.

Pirmiausia, konsultacija ir turima informacija gali padėti suprasti situaciją ir suteikti tinkamus įrankius, kaip efektyviai reaguoti. Profesionali pagalba leidžia geriau suprasti ženklus, galinčius rodyti savižudiškus ketinimus, ir padeda atskirti realią riziką nuo kitų galimų elgesio priežasčių. Tokiu būdu galime laiku atpažinti situaciją, kuriai reikalingas ypatingas dėmesys.

Psichologai, psichiatrai ar kiti psichologinės sveikatos specialistai gali suteikti žinių, kaip tinkamai kalbėtis su žmogumi, kuris gali patirti ar patiria emocinę krizę. Mūsų elgesys, žodžiai ir veiksmai gali turėti reikšmingos įtakos – ar žmogus jausis išgirstas ir suprastas, ar toliau jausis vienišas ir beviltiškoje situacijoje, kada jo niekas negirdi ir nesupranta. Konsultacijos arba mokymų metu gausite bazinių žinių, kaip palaikyti atvirą ir nuoširdų dialogą, išklausyti be išankstinių nuostatų ir parodyti supratimą, rūpestį bei pasiūlyti tinkamą pagalbą.

Kreipimasis pagalbos gali padėti mums patiems valdyti emocijas ir sumažinti baimes, kurias kelia savižudybės tema. Susidūrus su savižudybės grėsme savo aplinkoje ar pačia savižudybe, natūralu patirti nerimą, nežinomybę, o kartais ir kaltės jausmą. Specialistų konsultacija gali padėti suprasti, kad jūs nesate vieni, nesate atsakingi už kito žmogaus pasirinkimą ar reikiamos emocinės paramos suteikimą..

Asmenys, priimantys sprendimą nusižudyti, galimai vengia kreiptis pagalbos arba nesulaukia artimos aplinkos reakcijos į siunčiamus ženklus, pakitusią emocinę būklę ir patiriamus sunkumus. O aplinka galbūt neturi žinių, kaip pastebėti, atpažinti, identifikuoti ir tinkamai reaguoti ir pasiūlyti profesionalią pagalbą ar tiesiog atvirą pokalbį, galintį išgelbėti gyvybę.

Svarbu prisiminti, kad mūsų žinios ir tai, kaip reaguojame, gali išgelbėti gyvybę. Savižudybė dažnai būna desperacijos, nevilties ir emocinio skausmo rezultatas. Kartais vienas palaikymo gestas, pokalbis, empatija gali padėti žmogui atrasti viltį, jėgų gyventi toliau ir spręsti kilusius sunkumus. Asmenys, kurie bandė žudytis, gavę profesionalią psichologinę, pagalbą, sugeba išspręsti daugelį iššūkių ir toliau gyventi visavertį gyvenimą.

Todėl visus kviečiame nelikti abejingiems ir, jei kyla bent menkiausias įtarimas, kad kažkas gali galvoti apie savižudybę, ar patys turite minčių dėl savižudybės, nedvejoti ir kreiptis į Psichologinių krizių pagalbos centrą nemokamu numeriu 1815. Tai gali būti pirmas žingsnis link išsaugotos gyvybės - ir pagalbos tam, kuriam šiuo metu jos labiausiai reikia.

Būkime atviri, kalbėkime apie savižudybę jautriai, supratingai ir be išankstinių nuostatų. Pradėję nuo savęs prisidėsime kuriant visuomenę, kurioje kiekvienas žmogus jaustųsi palaikomas, suprastas ir drąsiai ieškotų pagalbos, kai jos reikia. Kalbėdami atvirai, empatiškai reaguodami, mes ne tik skatiname supratimą, bet ir galime išgelbėti gyvybes.

Psichologinių krizių pagalbos centras nemokamu numeriu 1815 laukia Jūsų pirmadieniais–penktadieniais 9–19 val. ir šeštadieniais 9–15 val., įskaitant šventines dienas.

Jei savižudybės grėsmę patiriantis asmuo yra susižalojęs, apsinuodijęs, sutrikusios sąmonės arba iškilusi akivaizdi grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, t. y. jis pradėjo ar ketina pradėti savižudybės veiksmus, būtina skambinti bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir kviesti greitąją medicinos pagalbą, jei žinoma (numanoma) asmens buvimo vieta.

Plačiau apie Psichologinių krizių pagalbos centro paslaugas skaitykite čia arba apsilankę Psichologinių krizių pagalbos centro interneto svetainėje https://pkpc.lt/

2024-10-15

Spalio 10-ąją dieną Higienos institute (toliau – HI) vyko HI Psichikos sveikatos centro inicijuotas renginys, skirtas paminėti Pasaulinę psichikos sveikatos dieną. Šių metų Pasaulinės psichikos sveikatos dienos tema – „Psichikos sveikata darbo vietoje“, todėl šiuo renginiu HI Psichikos sveikatos centras siekė atkreipti dėmesį į tai, kaip svarbu rūpintis savimi ir savo kolegomis darbe, kurti saugią aplinką darbovietėje, kurioje būtų galima dalytis kiekvienam aktualiais klausimais ir nuomonėmis, būti išgirstiems ir priimtiems.

Renginio pradžioje kolegos buvo pakviesti anonimiškai pasidalyti savo emocine savijauta „Mentimeter“ programėlėje pasirenkant vieną žodį arba „Emoji“ piktogramą. Iš atsakymų pastebima, kad vieni jautėsi linksmi, geros nuotaikos, darbingi ir susidomėję, kiti – pavargę, nusivylę. Tai buvo galimybė stabtelti ir atkreipti dėmesį į tai, kaip kolega jaučiasi, su kuo atėjo į renginį, kad normalu darbe jausti skirtingas emocijas ir jos namuose nepaliekamos. Toks pasidalijimas taip pat yra žingsnis link atviro kalbėjimo apie savo emocinę sveikatą.

Po interaktyvaus įvado kolegoms HI Psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos stiprinimo skyriaus vadovė Lina Adomavičiūtė skaitė pranešimą, kuriame akcentuota, kodėl svarbu kalbėti apie psichikos sveikatą darbo aplinkoje ir kaip tą daryti įvertinant temos jautrumą. Aptariant dažniausiai pasitaikančius mitus apie psichikos sveikatą, kolegos buvo skatinami suprasti, kaip šie klaidingi įsitikinimai formuoja mūsų požiūrį ir elgesį.

Adomavičiūtė kalbėjo apie tai, kaip istoriškai gana ilgą laikotarpį psichikos sveikata buvo atskiriama nuo fizinės sveikatos, o jos sunkumams nebuvo skiriamas pakankamas dėmesys. Ši ir kitos priežastys lėmė, kad psichikos sveikatos tema buvo ir vis dar yra stigmatizuojama. Natūralu, kad tokiame kontekste kalbėti apie psichikos sveikatą ir dabar kartais nėra jauku ar įprasta. Baimė būti nesuprastam ir pasmerktam kitų neretai trukdo laiku kreiptis pagalbos. Turint omenyje tai, kad daug laiko per dieną praleidžiama darbo vietoje, galimybė dalytis nuomone, mintimis, būti išgirstam ir suprastam gali prisidėti prie saugios aplinkos kūrimo, kur kiekvienas kolektyvo narys jausis gerai, o tai padės pasiekti geresnių darbo rezultatų.

Renginio metu kolegos buvo pakviesti į diskusijas grupelėse, kuriose kviesta atsakyti į klausimus ir pasidalyti nuomone temomis apie tai, ar paklausia kolegos ir vadovo, kaip jis jaučiasi, kuo gyvena, kas padeda ir trukdo dalytis rūpimais dalykais, kaip kolegos jaučiasi, kai kalba apie emocinę gerovę darbo aplinkoje.

Šis renginys priminė visiems, kad atvirumas kalbant apie psichikos sveikatą – tai stiprybė, o ne silpnumas. HI Psichikos sveikatos centras skatina kiekvieną įmonę ir organizaciją nebijoti kalbėti apie emocinę gerovę darbo vietoje. Tik drąsi komunikacija ir rūpinimasis vienas kitu gali padėti sukurti sveikesnę, empatiškesnę ir saugesnę darbo aplinką.

Kurkime sveiką darbo aplinką kartu, nes nėra sveikatos be psichikos sveikatos!

Psichikos sveikatos centro informacija

2024-10-10

Prie psichikos sveikatos veiklų galime prisidėti kiekvienas, savo įmonėje ar organizacijoje skirdami bent 10 minučių kasdien atviram pokalbiui ar veiklai apie tai, kaip jaučiamės gyvenime ir darbe. Taip prisidėsime prie palaikančios darbo aplinkos kūrimo, kurioje darbuotojas jausis vertinamas ir suprastas, o žinojimas, kad su įvairiais iššūkiais susiduria ne jis vienas, stiprins bendrystės ir saugumo darbe jausmą.

Jeigu nesate vykdę veiklų, skirtų artimesniam įmonės ar organizacijos darbuotojų bendravimui skatinti, atviras pokalbis gali būti puikus startas pradėti tai daryti. Trūksta idėjų, nuo ko pradėti? Štai keletas jų:

• Įdarbinkite ne tik protą, bet ir kūną – išeikite bent 10 minučių pasivaikščioti su bendradarbiu ar visu kolektyvu. Aplinkos pakeitimas ir ėjimas gali padėti atsipalaiduoti – taps lengviau pasidalyti tuo, kaip jautiesi ar kuo gyveni.
• Darbinius susitikimus pradėkite trumpu, bent 10 minučių pokalbiu apie tai, kas įdomaus ar svarbaus kolegoms įvyko savaitgalį, laisvalaikiu ar darbe, kokios nuotaikos jie šiandien susirinko. Pradėkite ir nuo savęs – pasidalykite, kuo gyvena vadovai. Mitas, kad pokalbiai apie tai, kaip jaučiamės, būtinai yra sudėtingi. Neprivalome tapti konsultantais ir patarėjais. Pasidalijusiajam gali užtekti paprasto atsakymo „Girdžiu, kad tau nelengva, ačiū, kad pasidalijai“.
• Rūpestį darbuotojams ir kolegoms galite parodyti nedideliu dėmesiu. Tai gali būti namuose kepti sausainiai, bendros kavos pertraukėlė, parduotuvėje rastos smulkmenos ar pasidalytas gausus rudens derlius. Kartu lengviau klostysis ir pokalbis apie tai, dėl ko vertinate kolegas ar darbovietę, kas jus čia džiugina ar neramina.
• Streso valdymo ir įvairios psichologinių įgūdžių ugdymui skirtos veiklos bei praktikos ir užsiėmimai ypač prisideda prie bendros atmosferos įmonėje gerinimo, psichikos sveikatos bei teigiamo emocinio fono stiprinimo ir atsparumo stresui didinimo.
• Bendri apsilankymai renginiuose, susijusiuose su psichikos sveikata, gali tapti puikia įžanga užmegzti atvirą pokalbį. Galbūt pamatytas, išgirstas kūrinys ar pasirodymas paskatins diskusiją apie emocijas, psichikos sveikatą, pagalbą? Gal net sugriaus apie tai egzistuojančius mitus?

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog svarbu užtikrinti į psichikos sveikatą orientuotų veiklų tęstinumą – tikėtina, jog po vieno ar dviejų susitikimų ar veiklų su bendradarbiais nespėsite pastebėti teigiamos įtakos. Indėlis į psichikos sveikatą, ypač skiriant tam pakankamai išteklių ir laiko, ilgainiui atneša didelę naudą įmonės kultūros augimui, mažina darbuotojų kaitą bei gerina darbdavio reputaciją, skatina puoselėti bendras vertybes, paskatina geriau atlikti darbus, tuo tiesiogiai prisidėdamas prie ekonominio įmonės ar organizacijos augimo.

Kartu šios veiklos stiprina visuomenės psichikos sveikatą, mažina su ja susijusią stigmą, skatina atkreipti dėmesį į save ir kitus bei tinkamai reaguoti į pasikeitusias emocijas ar elgesį. Laiku atkreipus dėmesį į ženklus, rodančius, kad asmuo susiduria su psichikos sveikatos sunkumais, palaikančioje ir suprantančioje aplinkoje yra daug paprasčiau kreiptis pagalbos.

Papildomos informacijos gali suteikti Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Chmieliauskienė, el. p. [email protected], mob. +370 649 51 371. 

2024-10-01

Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga Higienos instituto Psichikos sveikatos centro specialistai pabrėžia, kad senjorai yra ne mažiau svarbūs visuomenės nariai. Jų psichologinė sveikata, lygiai taip pat kaip ir kitų amžiaus grupių, tiesiogiai veikia gyvenimo kokybę ir socialinį aktyvumą. Dėl įvairių veiksnių, tokių kaip socialinė izoliacija, fizinės sveikatos problemos, artimųjų netektys ar vienatvė, senjorų psichikos sveikata gali būti pažeidžiama, o tai gali sukelti depresiją, nerimą ir kitus psichikos sveikatos sutrikimus.

Siekiant prisidėti prie senjorų emocinės gerovės, 2023 m. Lietuvoje pradėta įgyvendinti Socialinio recepto iniciatyva, skirta asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus. Ši inovatyvi iniciatyva siekia ne tik gerinti senyvo amžiaus žmonių emocinę sveikatą, bet ir skatinti jų įsitraukimą į bendruomeninį gyvenimą. Iniciatyva išsiskiria tuo, kad ji neapsiriboja vien tradiciniais medicinos metodais. Senjorams siūloma galimybė dalyvauti įvairiose nemokamose veiklose, pavyzdžiui, kultūros, sveikatingumo, neformaliojo švietimo srityse, kurios prieinamos bendruomenėse ir savivaldybėse.

Dalyvaudami šiose veiklose, senjorai stiprina savo psichikos sveikatą, mažina depresijos, nerimo ir kitų psichikos sutrikimų riziką, kurią dažnai apsunkina socialinė izoliacija, silpna sveikata ir amžiaus pokyčiai. Todėl artimiesiems svarbu skatinti senjorus būti socialiai aktyviems, lankytis bendruomeniniuose renginiuose, užsiimti pomėgiais ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Tai ne tik padeda išlaikyti psichologinę pusiausvyrą, bet ir kurti prasmingus santykius, stiprina bendruomeniškumo jausmą ir mažina vienišumą.

Socialinė recepto iniciatyva vykdoma šiose vietovėse:

• Vilniaus mieste;
• Kauno mieste;
• Šiaulių mieste;
• Klaipėdos mieste;
• Panevėžio mieste;
• Anykščių rajone;
• Biržų rajone;
• Klaipėdos rajone;
• Mažeikių rajone;
• Pasvalio rajone;
• Rokiškio rajone;
• Šalčininkų rajone;
• Tauragės rajone;
• Telšių rajone;
• Druskininkų savivaldybėje;
• Marijampolės savivaldybėje;
• Visagino savivaldybėje.

Ši iniciatyva, skirta daugiau nei 65 metų senjorams, padeda užmegzti naujus socialinius ryšius, sumažinti nerimą, valdyti lėtines ligas ir pagerinti bendrą psichologinę būklę. Kviečiame visus senjorus aktyviai dalyvauti ir pasinaudoti šia puikia galimybe!

Daugiau informacijos ir registraciją į Socialinio recepto iniciatyvą galite rasti čia https://pagalbasau.lt/socialinis-receptas/ 

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Skirmantė Bendžiūtė tel. +370 640 48 328, el. p. [email protected].

2024-06-13

Higienos instituto (HI) Psichikos sveikatos centro specialistai kviečia savižudybės krizę išgyvenančius žmones, jų artimuosius naudotis interneto svetainės „Tu Esi“ galimybėmis, Psichikos sveikatos centrų, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų, Psichologinių krizių pagalbos centro tel. 1815 teikiamomis paslaugomis.

HI Psichikos sveikatos centro vadovė Vita Šulskytė dalijasi: „Savižudybė paliečia daugelį žmonių – šeimas, draugus ir bendruomenes. Proaktyvi pagalba ir parama yra svarbi tiems, kurie turi sunkumų ir mąsto apie savižudybę, parodant, kad jie nėra vieni ir kad pagalba yra pasiekiama. Paprastas pokalbis – ne tik su profesionalais – gali išgelbėti gyvybę“.

Kaip padėti sau?

Asmuo, esantis savižudybės krizėje, neretai nežino, kaip padėti sau, kur kreiptis pagalbos. Psichologė Valija Šap akcentuoja: „Svarbu stebėti pokytį savyje per pastarąsias tris savaites ir lyginti tą pokytį ne su kitais žmonėmis, o su savimi. Atkreipkite dėmesį į tai, ar pastebimai keičiasi emocinė savijauta ir laikas, skiriamas mėgiamoms veikloms, kaip reaguojate į kasdienius sunkumus, ar nesutriko miego ritmas. Jeigu pokytis ryškus, svarbu jo neignoruoti ir kreiptis pagalbos“.

HI Psichikos sveikatos centro specialistai rekomenduoja

• Susisiekite su artimaisiais ar draugais, kuriais pasitikite: pokalbis su artimu asmeniu ar šeimos nariu gali būti pirmasis žingsnis pagalbos link. Bendravimas su kitais gali padėti pajusti paramą ir supratimą.
• Ieškokite profesionalios pagalbos. Interneto svetainėje „Tu esi” rasite specialistų kontaktus.
• Pasirūpinkite savo fizine ir psichikos sveikata. Tai gali būti reguliari mankšta, meditacija, mitybos ir miego įpročių keitimas, padedantis suvaldyti stresą ir įtampą.
• Ieškokite naujų įtraukiančių veiklų. Dėmesys, sutelktas į kūrybą ar į mėgstamus užsiėmimus (hobį, meno terapiją, pasivaikščiojimą gamtoje ir kt.), gali padėti palengvinti požiūrį į sunkumus.

Šie pagalbos sau būdai gali sustiprinti savikontrolės ir pasitikėjimo savimi jausmą, pagerinti psichoemocinę savijautą.

Kodėl kyla mintys apie savižudybę?

Žmonės, galvojantys apie savižudybę, išgyvena labai stiprų emocinį skausmą, o savižudybę mato kaip vienintelį būdą šiam skausmui nutraukti. Svarstantieji apie savižudybę dažniausiai nori ne mirti, bet pasitraukti iš skausmingos gyvenimo situacijos. Sunkių išgyvenimų priežastys gali būti labai įvairios.

V. Šap atkreipia dėmesį į tai, jog gali būti pastebimas pokytis kito asmens elgesyje. „Jeigu matome tokį pokytį,  svarbu įvardyti jo ženklus ir paklausti, kas vyksta to žmogaus gyvenime, o tada susieti jį su pagalba. Būtent – susieti, o ne nukreipti. Nes jeigu tu pasakysi žmogui „tu nueik“, dažniausiai jis nenueis. Labai svarbu pasitarti su žmogumi ir išgirsti, kokia pagalba tuo momentu jam būtų priimtina, o jau vėliau pasidomėti, ar žmogus išties tos pagalbos kreipėsi,“ – pasakoja psichologė V. Šap.

Pagalbos galimybės

„Dažnai žmonės nesikreipia pagalbos ne todėl, kad nežino, nuo ko pradėti, o todėl, kad neišdrįsta. Lėtinio streso būsenoje žmogus įpranta taip jaustis ir pagalbos nesikreipia, nes jam atrodo, kad niekas nepasikeis. Todėl šioje situacijoje labai svarbus artimųjų, kolegų pastabumas,“ – sako V. Šap.

HI Psichikos sveikatos centro specialistai atkreipia dėmesį, jog pagalba Psichikos sveikatos centruose yra nemokama, o savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose teikiamos nemokamos psichologinės konsultacijos.

Psichologinės pagalbos krizių centro komandos nemokamu trumpuoju numeriu 1815 su profesonaliais psichologais galima konsultuotis: dėl savižudybės grėsmės ženklų atpažinimo, ryšio užmezgimo su kitu asmeniu, kuris galimai turi minčių apie savižudybę, ištikus krizei dėl artimojo ar bendradarbio bandymo nusižudyti ar savižudybės, dėl motyvavimo kreiptis pagalbos klausimais. Taip pat psichologai, prireikus, teikia skubią pirmąją psichologinę pagalbą.

Daugiau informacijos suteiks Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vadovė Sandra Getautė el. p. [email protected], mob. + 370 650 81 837.

2024-10-01

Higienos instituto Psichikos sveikatos centras informuoja, kad spalio 1-ąją minima Europos depresijos diena. Ši diena yra puiki proga priminti, jog kreiptis pagalbos, kai jaučiatės prislėgti, nusiminę ar nusivylę, nėra silpnumo ženklas. Depresija gali paveikti bet ką – nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar gyvenimo aplinkybių. Todėl ypač svarbu skirti dėmesį savo emocinei sveikatai ir nedelsti, jei jaučiate, kad reikalinga pagalba.

Primename, jog savivaldybių visuomenės sveikatos biurai teikia vertingą pagalbą ir nemokamas individualias bei grupines paslaugas psichologinei gerovei ir psichikos sveikatai stiprinti. Jų tikslas – gerinti visuomenės psichologinę gerovę, skatinti streso valdymo įgūdžius ir didinti psichikos sveikatos raštingumą. Šios paslaugos yra prieinamos visiems – vaikams ir suaugusiesiems.

Taip pat galima kreiptis į Emocinės gerovės konsultantus, kurie teikia individualias žemo intensyvumo konsultavimo paslaugas. Šios paslaugos skirtos suaugusiesiems, patiriantiems kasdienius emocinius sunkumus, tokius kaip lengvas stresas, nerimas, nemiga, depresija ar psichologinės adaptacijos problemos. Emocinės gerovės konsultantai suteikia pagalbą, padedančią įveikti šiuos iššūkius ir pagerinti bendrą emocinę savijautą.

Emocinės gerovės konsultantų paslaugų teikimo modelis ir studijų programa buvo sukurti įgyvendinant 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo programą „Sveikata“. Bandomieji projektai vykdomi Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Pagėgių, Panevėžio, Palangos, Raseinių, Skuodo, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių, Trakų, Utenos rajonų ir Vilniaus miesto savivaldybėse. Nuo šių metų buvo sudarytos galimybės emocinės gerovės konsultantų paslaugas teikti visų savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose.

Daugiau informacijos apie Jūsų savivaldybėje teikiamas psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas galite rasti savo savivaldybės visuomenės sveikatos biuro interneto svetainėje arba susisiekę telefonu. Kontaktus galite rasti čia Visuomenės sveikatos biurų kontaktai - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (lrv.lt).

Nepamirškite, kad pagalba yra šalia. Rūpinkimės savo psichikos sveikata ir pasinaudokime šiomis naudingomis paslaugomis – tiek psichologų, tiek emocinės gerovės konsultantų teikiama pagalba yra neįkainojama, siekiant gerinti mūsų gyvenimo kokybę ir psichologinę gerovę.

Nėra sveikatos be psichikos sveikatos!

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Skirmantė Bendžiūtė tel. +370 640 48 328, el. p. [email protected].

2024-05-17

Kviečiame bendruomenes, organizacijas ir šeimas, patyrusias krizines situacijas, tokias kaip artimo giminaičio, bendradarbio ar emociniais ryšiais, susijusios asmens, netikėta ir staigi mirtis, savižudybė, bandymas žudytis, patirta prievarta, nelaimingų atsitikimų atvejai, tapus smurtinio nusikaltimo liudininku ir pan., kreiptis psichologinės pagalbos į Psichologinių krizių pagalbos centrą nemokamu numeriu 1815,  pirmadieniais–penktadieniais 9–19 val. ir šeštadieniais  9–15 val., įskaitant šventines dienas. Plačiau apie teikiamas paslaugas, kam jos skirtos, Higienos instituto interneto svetainėje Psichologinių krizių pagalbos centras tel. 1815 - Higienos institutas.

Psichologinių krizių pagalbos centro psichologai suteiks Jums pirminę psichologinę ir (ar) informacinę konsultaciją, nukreips į kitus atitinkamus pagalbos šaltinius, o jei psichologai įvertins poreikį ir sutiksite, Jūsų kontaktai bus perduoti Mobiliajai psichologinių krizių įveikimo komandai, kuri iš anksto su Jumis suderintu laiku atvyks į vietą. Pažymėtina, kad šias komandas sudaro kvalifikuoti, patirties turintys psichologai. Paslaugos teikiamos atsižvelgiant į kiekvienos situacijos aplinkybes, krizinės situacijos paveiktų asmenų ar jų grupių dydį, siekiant suteikti kokybiškas ir tikslingas grupines ir (ar) individualias psichologines konsultacijas, psichoedukaciją, pateikti krizės valdymo veiksmų planą. Esant situacijoms, kai krizinis įvykis atsiranda žiniasklaidos epicentre, psichologų komanda gali padėti pasiruošti, kaip tinkamai pristatyti ir viešai kalbėti apie itin jautrią ir krizinę situaciją, nepažeidžiant asmenų, organizacijos ar bendruomenės narių interesų ir sumažinant rizikas krizės sukeltoms pasekmėms.

Sėkmingai ir laiku suvaldyta krizė padeda žmogui, bendruomenei, organizacijai atsigauti emociškai ir psichologiškai, leidžia sumažinti stresą ir nerimą bei grįžti į emocinį stabilumą. Taip pat tai padeda sumažinti riziką susidurti su galimais neigiamais padariniais. Įveikus psichologinę krizę ir išmokus susidoroti su stresu, žmogaus savijauta pagerėja, o gyvenimo kokybė vertinama kaip aukštesnė. Šeimos, bendruomenės, organizacijos, pasitelkusios profesionalų pagalbą, gali atrasti naujus įrankius ir strategijas, padedančias įveikti sunkumus ateityje. Be to, sėkmingai suvaldyta krizė gali sustiprinti tarpasmeninius ryšius su šeima, draugais, bendradarbiais ir bendruomenės nariais. Stabilizavęs savo emocinę būseną, žmogus gali lengviau susikoncentruoti ir grįžti iki tol jam įprastą gyvenimo rutiną ir ritmą. Todėl ištikus krizei raginame drąsiai ir aktyviai naudotis valstybės suteikta galimybe krizinėse ir itin jautriose situacijoje kreiptis dėl nemokamų krizių valdymo paslaugų – Psichologinių krizių pagalbos centro ir  Mobilios psichologinių krizių įveikimo komandos pagalbos.

Nuo 2024 m. pradžios Psichologinių krizių pagalbos centre dirbantys profesionalūs psichologai konsultuoja visus gyventojus savižudybės grėsmės atpažinimo, reagavimo, ryšio užmezgimo ir motyvavimo kreiptis pagalbos klausimais, prireikus – teikia skubią pirmąją psichologinę pagalbą. Ištikus ūmiai savižudybės krizei, kada kyla grėsmė sveikatai ar gyvybei, būtina iš karto skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Facebook https://www.facebook.com/profile.php?id=61559883772688
Linkedin https://www.linkedin.com/company/psichologini%C5%B3-krizi%C5%B3-pagalbos-centras?trk=public_post-text

2024 04 09

Nors pastaruosius 10 metų savižudybių skaičius Lietuvoje reikšmingai mažėjo, tačiau, remiantis Higienos instituto turimais išankstiniais duomenims, 2023 metais savižudybių skaičius padidėjo. 2014 metais 100 tūkst. gyventojų teko 31,71 savižudybė, 2022 – 18,6, 2023 – 19,6 savižudybių.

Savižudybė – kompleksinis reiškinys, turintis daugiau nei vieną priežastį. Įvairios patirtys kiekvieną iš mūsų paveikia skirtingai, tad skiriasi ir savižudybės priežastys, kurių būna ne viena. Savižudybė nėra problemų sprendimo būdas, tai yra savo gyvenimo ir gyvybės nutraukimas, todėl susidūrus su sunkumais, svarbu pasistengti įžvelgti, jog esama alternatyvų savižudybei ir problemų įveikimo galimybių. Svarbu kreiptis pagalbos, nes ir vienas nuoširdus pokalbis gali išgelbėti net gyvybę.

Higienos institutas informuoja, ką daryti, kai asmuo turi minčių apie savižudybę, ir pristato savižudybės rizikos veiksnius bei pagalbos galimybes.

Ką daryti, jei galvojate, jog žmogus turi minčių apie savižudybę?

„Visų pirma, rekomenduojama tiesiogiai paklausti, ar žmogus galvoja apie savižudybę, išklausyti ir nesmerkti. Pokalbį galima pradėti, pavyzdžiui, nuo: „Pastaruoju metu tu atrodai viskuo nusivylęs (nusivylusi). Ar gali būti, kad tau kyla minčių apie savižudybę?“. Sulaukus atsakymo, reikėtų paprašyti papasakoti, kas slegia. Nuoširdus ir atviras pokalbis gali palengvinti sunkius jausmus. Niekada nereikia nuvertinti žmogaus ketinimų rimtumo, smerkti ar kaltinti“, – sako Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vadovė Sandra Getautė.

 Ji priduria, jog, „jei asmuo sutinka kreiptis pagalbos, galite padėti jam ieškant psichikos sveikatos specialisto, tariantis dėl pirmosios konsultacijos, palydėti, kad  būtų drąsiau. Svarbu visos atsakomybės neprisiimti vienam ir į pagalbą pasitelkti kitus, tada daug lengviau būti su kylančiais jausmais. Taip pat drauge gali būti lengviau motyvuoti žmogų, kad jis kreiptųsi pagalbos. Jei asmuo nenori kreiptis į specialistus, patys galite pasiteirauti specialistų, kokių veiksmų imtis toliau.“ 

Jei artimojo sveikatai ar gyvybei iškilusi akivaizdi grėsmė (ėmėsi ar ketina imtis savižudybės veiksmų), reiktų paskambinti trumpuoju numeriu 112 ir iškviesti pagalbą arba vykti į artimiausios ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių. 

Kokie yra savižudybės rizikos veiksniai?

Getautė pasakoja, jog „asmenys, patiriantys savižudybės grėsmę, gali stengtis slėpti savo jausmus, tačiau dažniausiai savižudybės rizikos ženklus vis tiek galima įžvelgti. Galima pastebėti kalbos, nuotaikos, elgesio pokyčius ar atkreipti dėmesį į neseniai nutikusius įvykius, galinčius paveikti artimojo savijautą. Svarbu ieškoti ne konkretaus ženklo, o pokyčio. Pavyzdžiui, žmogaus kalboje gali būti girdima neviltis, negebėjimas įžvelgti ateities planų, asmuo gali jaustis našta kitiems, kalbėti apie savo bevertiškumą ar vienatvę, norą mirti. Gali būti pastebima prastėjanti nuotaika, nerimastingumas, dirglumas, pyktis, gėda, kaltė, bejėgiškumas, neviltis ar staigus palengvėjimas, pagerėjusi nuotaika.“

Elgesyje gali būti pastebimas socialinis atsiribojimas, atsitraukimas nuo įprastų ar mėgstamų veiklų, nesirūpinimas asmenine higiena ir išvaizda, neatsargus, rizikingas elgesys, pakitę mitybos įpročiai, staigūs svorio pokyčiai, nemiga ar mieguistumas. Gali pasireikšti padidėjęs psichoaktyvių medžiagų vartojimas, asmeniškai svarbių ar brangių daiktų išdalijimas, artimų žmonių lankymas, siekiant atsisveikinti, savižudybės būdų, priemonių paieška ir kiti aktualūs požymiai.

Pagalbos galimybės

Pagalba Psichikos sveikatos centruose yra nemokama, visuomenės sveikatos biuruose teikiamos nemokamos psichologinės konsultacijos. Savižudybių prevencijos tema veikia nacionalinė interneto svetainė www.tuesi.lt., kur asmenims, patiriantiems savižudybės grėsmę, teikiama visa reikalinga informacija apie pagalbos būdus sau ar kitam ir aktuali informacija specialistams. 

Ištikus krizei dėl artimojo ar bendradarbio bandymo nusižudyti, savižudybės, galima kreiptis ir nemokamu trumpuoju numeriu 1815. Skambučių centre dirbantys profesionalūs psichologai konsultuoja visus gyventojus savižudybės grėsmės atpažinimo, reagavimo, ryšio užmezgimo ir motyvavimo kreiptis pagalbos klausimais, prireikus – teikia skubią pirmąją psichologinę pagalbą. Jei reikia, gali atvykti mobili psichologų komanda, kuri suteikia pagalbą vietoje.

2024 02 13

Kaip praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), SAM atnaujino Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims teikimo tvarkos aprašą, kuriuo siekiama atidžiau stebėti pagalbos teikimą savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims – nustatyti pagalbos teikimo trūkumus ir nuolat tobulinti sistemą, siekiant geriausių rezultatų pacientams.

Vykdant stebėseną bus analizuojamos savižudybių grėsmės atvejų apimtys, informacijos dalijimosi operatyvumas tarp greitosios medicinos pagalbos, skubiosios pagalbos skyrių ir psichikos sveikatos centrų apie savižudybės grėsmę patiriančius asmenis. Šią stebėseną organizuos ir koordinuos Higienos institutas. 

Surinkti duomenys padės nustatyti, ar visos įstaigos laiku suteikia pagalbą, o jei algoritmas stringa, bus galima matyti, kokios pagalbos reikia gydymo įstaigoms (dėl žmogiškųjų išteklių, kompetencijos, paslaugų apskaitos, teisės aktų koregavimo ir pan.). Taip pat stebėsena prisidės prie tikslesnės statistikos apie savižudybės grėsmę patiriančius asmenis rinkimo. 

Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vadovė Vita Šulskytė sako, kad „iki šiol daugiausia dėmesio nacionaliniu lygmeniu buvo skiriama savižudybės atvejų statistikai fiksuoti. Po reikiamo techninio pasiruošimo galėsime analizuoti ne tik savižudybių, bet ir savižudybės grėsmės atvejus bei tendencijas, paslaugų, teikiamų iškilus savižudybės grėsmei, operatyvumą, apimtis, užtikrinti tęstinumą, atitinkamų įstaigų bendradarbiavimą.“ 

Anot V. Šulskytės, Higienos institutas, bendradarbiaudamas su Valstybine duomenų agentūra, šiuo metu siekia užtikrinti, kad duomenis būtų galima analizuoti pagal asmens lytį, amžių, nustatytą diagnozę, savivaldybę, asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir kitus rodiklius. Tikimasi, jog nuolat vykdoma stebėsena padės aiškiau identifikuoti savižudybių rizikos veiksnius, tendencijas ir didžiausią savižudybės grėsmę patiriančias grupes. 

„Viešai skelbiama statistika gali padėti sumažinti stigmą ir didinti sąmoningumą savižudybių tema: žmonės, suprantantys mastą ir poveikį, gali būti labiau linkę ieškoti pagalbos sau ar savo artimiesiems. Jeigu tai padės išsaugoti gyvybes, tai verta visų dedamų pastangų“, – teigia V. Šulskytė.

Daugiau informacijos čia.

2024-01-31

Kaip praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), SAM, siekdama mažinti savižudybių ir mėginimų žudytis atvejų skaičių ir su tuo susijusius neigiamus padarinius, patvirtino Savižudybių prevencijos koordinavimo savivaldybėse tvarkos aprašą. Šis dokumentas padės efektyviau planuoti ir vykdyti savižudybių prevenciją savivaldybės lygmeniu, operatyviau reaguoti, nutikus savižudybei ar mėginimo žudytis atveju.

Vadovaujantis nauju tvarkos aprašu, kiekviena savivaldybė bus skatinama patvirtinti algoritmą, kaip ir kokios institucijos turėtų reaguoti gavusios informaciją apie savižudybės grėsmę, bei paskirti savižudybių prevencijos koordinatorių. Savivaldybei nusprendus įsteigti koordinatoriaus pareigybę visuomenės sveikatos biure, SAM skirs jai išlaikyti reikalingas lėšas. Koordinatorius užtikrins savivaldybės ir skirtingų savivaldybės bei valstybės institucijų, gydymo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą savižudybių prevencijos ir pagalbos teikimo klausimais.

Koordinatoriaus funkcijos taip pat apims reagavimą į savižudybių ir mėginimų žudytis atvejus, pagalbos organizavimą įvykus nelaimei ir visuomenės švietimą – informacinių renginių, diskusijų organizavimą, informacijos sklaidą žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir pan. 

Savižudybių prevencijos koordinatorių darbui vadovaus ir reikalingą informaciją bei metodinę medžiagą teiks Higienos institutas. Gavęs metines ataskaitas iš visuomenės sveikatos biurų, institutas rengs apibendrintą ataskaitą apie savižudybes Lietuvoje.

„Nors pastarąjį dešimtmetį savižudybių rodiklis rodo nuoseklią mažėjimo tendenciją, problema išlieka reikšminga. Nuo 2013 iki 2022 m. savižudybių skaičius sumažėjo apie 50 proc., bet 2022 m. užfiksuoti 527 savižudybių atvejai yra signalas, kad savižudybių prevencijos pastangos turi būti ne tik tęstinės, bet ir nuolat tobulinamos. Mūsų gyvenimas yra dinamiškas ir kintantis, todėl svarbu nuolat prisitaikyti prie naujų iššūkių ir rizikos veiksnių. Metodinis vadovavimas savižudybių prevencijai yra vienas iš esminių veiksnių, siekiant sistemingai ir efektyviai spręsti šią visuomenės sveikatos problemą“, – sako Higienos instituto direktorius Šarūnas Alasauskas.

Plačiau čia. 

2024 01 16

Atnaujintos 2023 m. išverstos į lietuvių kalbą rekomendacijos „Savižudybių prevencija: leidinys žiniasklaidos specialistams“ – ketvirtasis leidimas, sukurtas nuolat bendradarbiaujant Pasaulio sveikatos organizacijai ir Tarptautinei savižudybių prevencijos asociacijai. Leidinį sudaro informacija, pagrįsta naujausiais tyrimais, klinikinėmis ir akademinėmis žiniomis, bei savižudybes išgyvenusių ir patyrusių žmonių indėlis.

Šis 35 puslapių leidinys taikomas tiek naujajai žiniasklaidai (t. y. internetinei, skaitmeninei ir socialinių tinklų žiniasklaidai), tiek tradicinei žiniasklaidai (t. y. spaudai, radijo ar televizijos transliacijoms). Pastaraisiais metais žiniasklaidos veikimo būdai labai pasikeitė, o ribos tarp tradicinės ir naujosios žiniasklaidos vis labiau nyksta. Todėl būdai, kuriais žiniasklaida mus informuoja apie savižudybę, tampa vis sudėtingesni ir dinamiškesni.

„Tvirtai tikiu žiniasklaidos galia formuoti visuomenės požiūrį į psichikos sveikatą ir savižudybes, – sako Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vadovė Sandra Getautė. – Šis leidinys yra svarbi priemonė Lietuvos žiniasklaidos atstovams, suteikianti jiems aktualios informacijos, kaip pranešti apie savižudybes. Laikydamiesi šių rekomendacijų, žiniasklaidos atstovai gali suvaidinti svarbų vaidmenį savižudybių prevencijos kontekste, šviesti visuomenę ir kovoti su psichikos sveikatos stigma.“

Nepaisant naujosios ir tradicines žiniasklaidos skirtumų, tyrimų, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama tik tradicinės žiniasklaidos poveikiui savižudiškam elgesiui, pateikiami rezultatai gali suteikti informacijos ir apie galimas savižudybių prevencijos priemones naujojoje žiniasklaidoje. Be to, gautos žinios apie galimą šios žiniasklaidos poveikį savižudiško elgesio skatinimui arba jo prevencijai taip pat suteiktų informacijos apie galimas savižudybių prevencijos priemones tradicinėje žiniasklaidoje. 

Leidinio koncepcija grindžiama naujausiais pranešimų apie savižudybes tradicinėje žiniasklaidoje tyrimais. 

Rekomendacijas galima atsiųsti paspaudus čia arba rasti Higienos instituto interneto svetainės leidinių skiltyje „Informaciniai leidiniai“.  

Daugiau informacijos suteiks Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vadovė Sandra Getautė mob. +370 650 81 837, el. paštu [email protected].

2023 12 02

Lapkričio 30 d.  MO muziejuje įvyko „Žvelk giliau“ iniciatyvos Psichikos sveikatos ambasadorių programos pirmųjų metų baigiamasis renginys. Renginio įrašas

„Žvelk giliau“ tikslas – didinti gyventojų žinias apie psichikos sveikatą, siekiant ugdyti tolerantišką Lietuvos visuomenę, ir iki 2030 m. sumažinti neigiamas žmonių nuostatas į psichikos sveikatą nuo 61,7 iki 56,7 proc.

2022 m. Higienos instituto Psichikos sveikatos centro iniciatyva buvo atliktas tyrimas, siekiant įvertinti stigmatizuojančias Lietuvos gyventojų nuostatas psichikos sveikatos srityje. Gauti duomenys parodė, kad net trečdalis visuomenės neturi nuomonės apie psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis ir aiškiai išreikštų nuostatų apie psichikos sveikatą. Tik apie pusė Lietuvos gyventojų turi pozityvias nuostatas apie psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis.

Ieškant efektyviausių priemonių, kaip pasiekti, kad Lietuvoje didėtų pozityvias nuostatas minėtu klausimu turinčių žmonių skaičius, pasiremta Jungtinės Karalystės daugiamete patirtimi įgyvendinant „Time to change“ (liet. „Laikas keistis“) kampaniją stigmai mažinti.

Taip į Lietuvą atkeliavo ir lapkričio 30 d. paminėta jau beveik metus visoje šalyje įgyvendinama „Žvelk giliau“ iniciatyvos Psichikos sveikatos ambasadorių programa.

Psichikos sveikatos ambasadorius – žmogus, kuris viešai dalijasi savo patirtimi apie psichikos sveikatos sunkumus savo arba savo artimųjų gyvenime. Šie žmonės siekia keisti aplinkos požiūrį į psichikos sveikatos sutrikimus, skatinti pozityvias nuostatas ir elgesį juos patiriančių žmonių bei jų artimųjų atžvilgiu. Dalijimasis patirtimi padeda suvokti, kad su psichikos sveikatos iššūkiais susiduria įvairūs žmonės, nepaisant jų amžiaus, išsilavinimo, statuso. Taip pat – kad patiriant šių iššūkių, kaip ir bet kokių kitų – įmanoma toliau dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą. Asmeninė patirtis bendraujant su asmeniu, turėjusiu psichikos sveikatos sunkumų patirtį, laikoma apsauginiu veiksniu, mažinančiu stigmatizuojančių nuostatų raišką.

2023 11 11

Psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys yra neatskiriama visuomenės dalis, tačiau reikšmingai prisidėti prie šalies gerovės kūrimo jiems trukdo tokie socialiniai barjerai kaip stigma, stereotipai, neigiamos nuostatos, mitai. Stigma apibrėžiama kaip gėdos, negarbės ženklai, išskiriantys žmogų iš kitų, tai socialinio nepriimtinumo simbolis. Tinkamas informacijos platinimas ir sąmoningumo ugdymas yra svarbūs elementai siekiant mažinti psichikos sveikatos stigmą. 

Psichikos sveikatos sutrikimų patiriantys asmenys yra pavojingi – vienas dažniausiai pasitaikančių mitų. Statistikos duomenimis, daugiau sunkių nusikaltimų yra įvykdoma ne psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių. Nepaisant to, ar žmogus yra susidūręs su psichikos sveikatos iššūkiais, jis turi savo vertybes ir moralę, kurių nepraranda patirdamas psichikos sveikatos iššūkių.
Psichikos sveikatos sutrikimų lyginimas su nusikalstama veikla, agresija turi įtakos psichikos sveikatos stigmai, nes šių sutrikimų turintys žmonės vengia kreiptis pagalbos bijodami neigiamo visuomenės požiūrio. Žurnalistai yra viena iš visuomenės grupių, kurių informuotumas ir gebėjimas korektiškai vartoti su psichikos sveikata susijusias sąvokas, terminus padėtų visuomenei aiškiau suvokti psichikos sutrikimus, jų turinčių asmenų poreikius ir galimybes, todėl informacijos pateikimas visuomenei žiniasklaidoje turi būti atsakingas.

Psichikos sveikatos sutrikimai yra neišgydomi – dar vienas mitas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug 1 iš 8 žmonių turi psichikos sveikatos sutrikimų patirtį. Dauguma šių asmenų, gavę specialistų pagalbą, pasijunta geriau, todėl svarbu, kad pagalba psichikos sveikatos sutrikimų turintiems asmenims būtų suteikta laiku ir priimtinu būdu. Taip pat reikia žinoti, kad psichikos sveikatos sutrikimai negali išnykti per vieną dieną (kaip ir sutrikimai, susiję su fizine sveikata), tai yra įvairios pagalbos reikalaujantis procesas. Kiekvieno žmogaus patirtis labai skirtinga. Vieniems pasveikti reiškia grįžti į buvusią būseną, kitiems tai reiškia simptomų palengvėjimą. Daugeliui asmenų sveikimo kelionė gali būti banguojanti, tačiau, nepaisant to, gyvenimas nesustoja ir nepraranda prasmės, o žmogus savo asmenybės.

Psichikos sveikatos problemos parodo, kad esi silpnas – visuomenėje dar neretai egzistuojantis mitas. Kyla klausimas, ar turint fizinės sveikatos iššūkių tokie mitai egzistuoja? Ar susirgti peršalimo ligomis, lėtine liga yra silpnumo požymis? Psichikos sveikatos patirtys svyruoja nuo optimalios gerovės būsenos iki būsenų, kurios suteikia tam tikrų sunkumų ir emocinio skausmo, todėl mūsų psichikos sveikata skirtinguose gyvenimo etapuose gali kisti. Psichikos sveikatos sunkumų gali pasireikšti visiems, nepriklausomai nuo lyties, socialinio statuso, amžiaus ar pajamų.
Kreiptis pagalbos yra būtent stiprybės požymis, nes žmogus atranda jėgų organizuoti sau pagalbą. Nuostata, kad psichikos sveikatos sunkumai yra silpnumo požymis, kenkia pačiam tokių nuostatų turinčiam asmeniui, nes jis gali nepastebėti ir neatpažinti savo arba savo artimojo psichikos sveikatos sunkumų, o tai gali turėti įtakos emocinės būklės pablogėjimui arba psichikos sveikatos sutrikimo atsiradimui.

Sukrečiančios patirtys ir išbandymai žmogui į naudą, tai užgrūdina ir žmogus tampa stipresnis. Tiesa, po tam tikrų sunkių gyvenimo išbandymų žmogus gali pradėti labiau branginti gyvenimą, atranda naujų galimybių ir užsiima naujomis veiklomis. Tačiau taip yra ne visada, nes žmogui, patyrusiam skausmingų gyvenimo sukrėtimų, gali išsivystyti trauminė patirtis ir šios patirties turėjimas gali padaryti didelės psichologinės žalos.

Asmuo, patiriantis psichikos sveikatos sutrikimų, nenori kalbėtis apie tai, kas su juo vyksta. Dažnu atveju žmogus nori pasikalbėti, išsipasakoti, nes būti priimtam, jaustis bendruomenės, visuomenės dalimi, turėti lygias teises kaip ir kiti yra pamatiniai žmogaus poreikiai. Dažniausiai žmonės išsikalbėję jaučiasi geriau ir labiau suprasti. Tačiau neretai psichikos sveikatos sunkumų patiriantis asmuo vengia apie tai kalbėti dėl egzistuojančios stigmos, bijodamas neigiamo aplinkinių vertinimo, nuostatų, etikečių klijavimo, pasmerkimo. Todėl yra svarbus artimųjų ir aplinkinių palaikymas ir kalbėjimas itin jautriai, supratingai, dėmesingai ir taktiškai.

Primename, kad Higienos instituto Psichikos sveikatos centras, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos reformą, 2022 m. pradėjo psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvą, kurios tikslas – mažinti neigiamas nuostatas, mitus apie psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų patiriančius žmones. Psichikos sveikatos ambasadoriaus tikslas – gavus specialų pasirengimą, dalytis savo psichikos sveikatos sunkumų patirtimi ir taip keisti su psichikos sveikata susijusį neigiamą visuomenės požiūrį, skatinti pozityvias nuostatas ir elgesį.
Norint pamatyti pokytį visuomenėje, pirmiausia reikia pradėti nuo savęs, kad visi drauge siektume gyventi tokioje visuomenėje, kurioje psichikos sveikata yra puoselėjama ir saugoma, skatinama ja rūpintis, o psichikos sveikatos sunkumų patiriantys asmenys yra lygiaverčiai visuomenės nariai.

Daugiau informacijos apie iniciatyvą žr. www.zvelkgiliau.lt.

• Tyčinės savižalos ir savižudybės grėsmės atvejų registravimas medicinos dokumentuose: gydytojų požiūris (2025)
• Stigmatizuojančios Lietuvos gyventojų nuostatos psichikos sveikatos srityje (2022) (plačiau čia)
• Psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų veiksmingumo analizė (2022) 
• Savižalos atvejų registravimo ypatumai Lietuvoje (2022)
• Savižudybių registravimo sistemos tobulinimo projektas (2020)
  
• Pagalba savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims asmens sveikatos priežiūros įstaigose (2019)
• Sveikatos priežiūros paslaugų su savižudybės rizika susijusiems asmenims prieinamumo vertinimas (2017) 
• Sveikatos priežiūros vaikams, vartojantiems psichiką veikiančiąsias medžiagas, prieinamumas Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros įstaigose (2013)