Birželio 7 d. – Pasaulinė maisto saugos diena

Kiekvienais metais birželio 7 d. minima Pasaulinė maisto saugos diena. Šių metų tema – „Nuo problemų prie sprendimų – saugus maistas visur“ (angl. From burden to solutions – safe food everywhere), kuria pabrėžiamas mokslo vaidmuo, priimant sprendimus, užtikrinančius, kad mūsų maistas būtų saugus.

Maisto ir žemės ūkio organizacija (MŽŪO) ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kurių iniciatyva kasmet birželio 7-ąją minima Pasaulinė maisto saugos diena, primena, kad su maistu plintančios ligos gali paveikti kiekvieną ir visur, o jų naštos masto supratimas leidžia kontrolės institucijoms ir verslo subjektams imtis tikslingų veiksmų. Patikimi duomenys apie nesaugaus maisto keliamą žalą sveikatai – įrodymais pagrįstos politikos, koordinuotų įvairių sektorių veiksmų ir informuotų vartotojų pasirinkimų pagrindas.

Visi maisto grandinės dalyviai – nuo ūkininkų ir gamintojų iki vežėjų, mažmenininkų, maisto inspektorių, virėjų ir vartotojų – gauna naudos iš mokslo žinių ir aiškių rekomendacijų, kaip užkirsti kelią užterštumui ir ligoms. Vyriausybės gali paversti duomenis ekonomiškai efektyvia politika ir intervencijomis, maisto verslo įmonės gali tobulinti savo praktiką, o žmonės – priimti įrodymais pagrįstus sprendimus.

Reikalavimai ir priemonės, siekiant užtikrinti maisto saugą 

Maisto sauga – tai visuma reikalavimų, taikomų maistui ir jo tvarkymui, siekiant užtikrinti, kad vartojant maistą įprastomis, gamintojo nustatytomis sąlygomis, įskaitant ir ilgalaikį vartojimą, nebūtų rizikos vartotojų sveikatai ar gyvybei. 

MŽŪO ir PSO, siekdamos apsaugoti vartotojų sveikatą ir užtikrinti laisvą prekių judėjimą, 1963 m. įsteigė Maisto kodekso komisiją (CAC), kurios pagrindinis tikslas – padėti pasaulio valstybėms užtikrinti maisto saugą ir sudaryti sąlygas laisvam prekių judėjimui. CAC rengia tarptautinius standartus, gaires, rekomendacijas, geros praktikos taisykles ir kitus dokumentus, taikomus visais maisto gamybos ir paskirstymo etapais. CAC jau yra parengusi šimtus tarptautiniu mastu pripažintų standartų, rekomendacijų ir praktikos kodeksų, patvirtinusi tūkstančius leistinų maisto priedų, teršalų ir kitų cheminių medžiagų didžiausių leidžiamų kiekių maiste, kurie remiasi mokslo įrodymais. MŽŪO ir PSO, vykdydamos mokslinių konsultacijų programą, subūrė žymiausius nepriklausomus pasaulio mokslininkus, kad šie vertintų galimus pavojus maisto saugai.

Saugus maistas – bendradarbiaujant visoms suinteresuotoms šalims

Jei maistas nesaugus, jo negalima vartoti. Saugus maistas turi būti gaminamas laikantis geros gamybos praktikos ir turi būti palankus sveikatai. Tai įmanoma užtikrinti, tik bendradarbiaujant visoms suinteresuotoms šalims: valstybinės institucijoms, verslo atstovams, mokslo bendruomenei, ugdymo įstaigoms ir vartotojams. Valstybinės institucijos turi investuoti į mokslinius tyrimus, duomenų rinkimą, švietimą ir priimti sprendimus, pagristus mokslo įrodymais. Verslo atstovai turėtų nuolat tobulinti darbuotojų kvalifikaciją, diegti rizikos valdymo sistemas, remdamiesi naujausiais mokslo duomenimis. Mokslo bendruomenė turi skatinti pažangą ir užtikrinti žinių sklaidą visuomenėje. Ugdymo įstaigos turėtų formuoti būsimus sąmoningus vartotojus, mokant moksleivius apie maisto higieną, maisto gamybą ir saugą.

Minint Pasaulinę maisto saugos dieną, svarbu dar kartą priminti, kad pagrindinis maisto saugos principas – užtikrinti maisto saugą arba iki minimumo sumažinti nesaugaus maisto riziką ir užtikrinti, jog maistas jokiu būdu nepakenktų žmonių sveikatai.

Informaciją parengė Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Visuomenės sveikatos skyriaus vyriausiasis specialistas Albertas Barzda, el. p. [email protected].

Daugiau informacijos apie maisto saugą (anglų k.) žr. čia Pasaulinė maisto saugos diena 2026 m.