Psichikos sveikatos stiprinimas

„Žvelk giliau“ iniciatyvos Psichikos sveikatos ambasadorių programos pirmųjų metų baigiamasis renginys

Lapkričio 30 d.  MO muziejuje įvyko „Žvelk giliau“ iniciatyvos Psichikos sveikatos ambasadorių programos pirmųjų metų baigiamasis renginys. Renginio įrašas. 

„Žvelk giliau“ tikslas – didinti gyventojų žinias apie psichikos sveikatą, siekiant ugdyti tolerantišką Lietuvos visuomenę, ir iki 2030 m. sumažinti neigiamas žmonių nuostatas į psichikos sveikatą nuo 61,7 iki 56,7 proc.

2022 m. Higienos instituto Psichikos sveikatos centro iniciatyva buvo atliktas tyrimas, siekiant įvertinti stigmatizuojančias Lietuvos gyventojų nuostatas psichikos sveikatos srityje. Gauti duomenys parodė, kad net trečdalis visuomenės neturi nuomonės apie psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis ir aiškiai išreikštų nuostatų apie psichikos sveikatą. Tik apie pusė Lietuvos gyventojų turi pozityvias nuostatas apie psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis.

Ieškant efektyviausių priemonių, kaip pasiekti, kad Lietuvoje didėtų pozityvias nuostatas minėtu klausimu turinčių žmonių skaičius, pasiremta Jungtinės Karalystės daugiamete patirtimi įgyvendinant Time to change“ (liet. „Laikas keistis“) kampaniją stigmai mažinti.

Taip į Lietuvą atkeliavo ir lapkričio 30 d. paminėta jau beveik metus visoje šalyje įgyvendinama „Žvelk giliau“ iniciatyvos Psichikos sveikatos ambasadorių programa.

Psichikos sveikatos ambasadorius – žmogus, kuris viešai dalijasi savo patirtimi apie psichikos sveikatos sunkumus savo arba savo artimųjų gyvenime. Šie žmonės siekia keisti aplinkos požiūrį į psichikos sveikatos sutrikimus, skatinti pozityvias nuostatas ir elgesį juos patiriančių žmonių bei jų artimųjų atžvilgiu. Dalijimasis patirtimi padeda suvokti, kad su psichikos sveikatos iššūkiais susiduria įvairūs žmonės, nepaisant jų amžiaus, išsilavinimo, statuso. Taip pat – kad patiriant šių iššūkių, kaip ir bet kokių kitų – įmanoma toliau dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą. Asmeninė patirtis bendraujant su asmeniu, turėjusiu psichikos sveikatos sunkumų patirtį, laikoma apsauginiu veiksniu, mažinančiu stigmatizuojančių nuostatų raišką.

Paneikime egzistuojančius mitus apie psichikos sveikatą!

Psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys yra neatskiriama visuomenės dalis, tačiau reikšmingai prisidėti prie šalies gerovės kūrimo jiems trukdo tokie socialiniai barjerai kaip stigma, stereotipai, neigiamos nuostatos, mitai. Stigma apibrėžiama kaip gėdos, negarbės ženklai, išskiriantys žmogų iš kitų, tai socialinio nepriimtinumo simbolis. Tinkamas informacijos platinimas ir sąmoningumo ugdymas yra svarbūs elementai siekiant mažinti psichikos sveikatos stigmą. 

Psichikos sveikatos sutrikimų patiriantys asmenys yra pavojingi vienas dažniausiai pasitaikančių mitų. Statistikos duomenimis, daugiau sunkių nusikaltimų yra įvykdoma ne psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių. Nepaisant to, ar žmogus yra susidūręs su psichikos sveikatos iššūkiais, jis turi savo vertybes ir moralę, kurių nepraranda patirdamas psichikos sveikatos iššūkių.
Psichikos sveikatos sutrikimų lyginimas su nusikalstama veikla, agresija turi įtakos psichikos sveikatos stigmai, nes šių sutrikimų turintys žmonės vengia kreiptis pagalbos bijodami neigiamo visuomenės požiūrio. Žurnalistai yra viena iš visuomenės grupių, kurių informuotumas ir gebėjimas korektiškai vartoti su psichikos sveikata susijusias sąvokas, terminus padėtų visuomenei aiškiau suvokti psichikos sutrikimus, jų turinčių asmenų poreikius ir galimybes, todėl informacijos pateikimas visuomenei žiniasklaidoje turi būti atsakingas.

Psichikos sveikatos sutrikimai yra neišgydomi – dar vienas mitas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug 1 iš 8 žmonių turi psichikos sveikatos sutrikimų patirtį. Dauguma šių asmenų, gavę specialistų pagalbą, pasijunta geriau, todėl svarbu, kad pagalba psichikos sveikatos sutrikimų turintiems asmenims būtų suteikta laiku ir priimtinu būdu. Taip pat reikia žinoti, kad psichikos sveikatos sutrikimai negali išnykti per vieną dieną (kaip ir sutrikimai, susiję su fizine sveikata), tai yra įvairios pagalbos reikalaujantis procesas. Kiekvieno žmogaus patirtis labai skirtinga. Vieniems pasveikti reiškia grįžti į buvusią būseną, kitiems tai reiškia simptomų palengvėjimą. Daugeliui asmenų sveikimo kelionė gali būti banguojanti, tačiau, nepaisant to, gyvenimas nesustoja ir nepraranda prasmės, o žmogus savo asmenybės.

Psichikos sveikatos problemos parodo, kad esi silpnas – visuomenėje dar neretai egzistuojantis mitas. Kyla klausimas, ar turint fizinės sveikatos iššūkių tokie mitai egzistuoja? Ar susirgti peršalimo ligomis, lėtine liga yra silpnumo požymis? Psichikos sveikatos patirtys svyruoja nuo optimalios gerovės būsenos iki būsenų, kurios suteikia tam tikrų sunkumų ir emocinio skausmo, todėl mūsų psichikos sveikata skirtinguose gyvenimo etapuose gali kisti. Psichikos sveikatos sunkumų gali pasireikšti visiems, nepriklausomai nuo lyties, socialinio statuso, amžiaus ar pajamų.
Kreiptis pagalbos yra būtent stiprybės požymis, nes žmogus atranda jėgų organizuoti sau pagalbą. Nuostata, kad psichikos sveikatos sunkumai yra silpnumo požymis, kenkia pačiam tokių nuostatų turinčiam asmeniui, nes jis gali nepastebėti ir neatpažinti savo arba savo artimojo psichikos sveikatos sunkumų, o tai gali turėti įtakos emocinės būklės pablogėjimui arba psichikos sveikatos sutrikimo atsiradimui.

Sukrečiančios patirtys ir išbandymai žmogui į naudą, tai užgrūdina ir žmogus tampa stipresnis. Tiesa, po tam tikrų sunkių gyvenimo išbandymų žmogus gali pradėti labiau branginti gyvenimą, atranda naujų galimybių ir užsiima naujomis veiklomis. Tačiau taip yra ne visada, nes žmogui, patyrusiam skausmingų gyvenimo sukrėtimų, gali išsivystyti trauminė patirtis ir šios patirties turėjimas gali padaryti didelės psichologinės žalos.

Asmuo, patiriantis psichikos sveikatos sutrikimų, nenori kalbėtis apie tai, kas su juo vyksta. Dažnu atveju žmogus nori pasikalbėti, išsipasakoti, nes būti priimtam, jaustis bendruomenės, visuomenės dalimi, turėti lygias teises kaip ir kiti yra pamatiniai žmogaus poreikiai. Dažniausiai žmonės išsikalbėję jaučiasi geriau ir labiau suprasti. Tačiau neretai psichikos sveikatos sunkumų patiriantis asmuo vengia apie tai kalbėti dėl egzistuojančios stigmos, bijodamas neigiamo aplinkinių vertinimo, nuostatų, etikečių klijavimo, pasmerkimo. Todėl yra svarbus artimųjų ir aplinkinių palaikymas ir kalbėjimas itin jautriai, supratingai, dėmesingai ir taktiškai.

Primename, kad Higienos instituto Psichikos sveikatos centras, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos reformą, 2022 m. pradėjo psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvą, kurios tikslas – mažinti neigiamas nuostatas, mitus apie psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų patiriančius žmones. Psichikos sveikatos ambasadoriaus tikslas – gavus specialų pasirengimą, dalytis savo psichikos sveikatos sunkumų patirtimi ir taip keisti su psichikos sveikata susijusį neigiamą visuomenės požiūrį, skatinti pozityvias nuostatas ir elgesį.
Norint pamatyti pokytį visuomenėje, pirmiausia reikia pradėti nuo savęs, kad visi drauge siektume gyventi tokioje visuomenėje, kurioje psichikos sveikata yra puoselėjama ir saugoma, skatinama ja rūpintis, o psichikos sveikatos sunkumų patiriantys asmenys yra lygiaverčiai visuomenės nariai.

Daugiau informacijos apie iniciatyvą žr. www.zvelkgiliau.lt.


Atnaujinimo data: 2024-02-06, 14:02:38