Psichikos sveikatos stiprinimas

Psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos teikiamos individualiai arba grupėms, siekiant gerinti gyventojų psichologinę gerovę ir psichikos sveikatą. Jos yra prieinamos visiems, įskaitant vaikus ir suaugusiuosius. Šios paslaugos teikiamos savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose.

Paslaugos skirtos stiprinti visuomenės psichologinę gerovę, plėtoti streso valdymo įgūdžius ir skatinti psichikos sveikatos raštingumą. Jos padeda žmonėms atpažinti ir išreikšti emocijas, lengviau įveikti konfliktines situacijas bei rasti emocinę paramą sudėtingose gyvenimo situacijose.

Paslaugos apima ne daugiau kaip 6 individualias psichologo konsultacijas bei grupines paslaugas, tokias kaip asmeninių įgūdžių tobulinimas psichologiniam atsparumui ugdyti, psichikos sveikatos raštingumo didinimas, emocinės paramos teikimas ir kiti psichologinę gerovę ir (ar) psichikos sveikatą stiprinantys praktiniai užsiėmimai grupėms.

Kartu su PGS paslaugomis visuomenės sveikatos biuruose paslaugas pradės teikti emocinės gerovės konsultantai, kurių tikslas yra padėti asmeniui susidoroti su kasdieniais emociniais sunkumais, tokiais kaip stresas ir nerimas.

Išsamesnės informacijos apie psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimą galima rasti savo savivaldybės visuomenės sveikatos biuro interneto svetainėje arba susisiekus telefonu. Visuomenės sveikatos biurų kontaktus galima rasti „PagalbaSau.lt“ tinklalapyje: Visuomenės sveikatos biurai - Pagalba sau

Socialinio recepto iniciatyva skirta pensinio amžiaus sulaukusiems asmenims, siekiant stiprinti jų psichologinę gerovę ir psichikos sveikatą įtraukiant juos į ilgalaikes nemokamas kultūros, sveikatingumo, neformaliojo švietimo ar kitas bendruomenėje ir savivaldybėje prieinamas veiklas.

Dalyvavimas šioje iniciatyvoje senjorams suteikia galimybę atrasti prasmingus užsiėmimus, susipažinti su bendraminčiais ir mažinti jausmą, kad jie yra izoliuoti ar nepakankamai įtraukti į bendruomenę.

Socialinio recepto iniciatyva plėtojama Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos bei Panevėžio miestuose, Anykščių, Biržų, Klaipėdos, Mažeikių, Pasvalio, Rokiškio, Šalčininkų, Tauragės ir Telšių rajonuose, Druskininkų, Marijampolės ir Visagino savivaldybėse.

Socialinio recepto iniciatyvos veiklas organizuoja koordinatoriai, dirbantys savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose. Koordinatoriai bendrauja su senjorais, atrenka veiklas ir organizuoja nemokamus užsiėmimus, padeda į juos užsiregistruoti ir palaiko ryšį su dalyviais.

Daugiau informacijos galima rasti interneto svetainėje Socialinis Receptas - Pagalba sau

Patirtys, kai psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose susiduriama su diskriminacija, fiziniu, psichologiniu smurtu, prievarta ar kitais asmens orumą žeminančiais veiksmais, pažeidžia žmogaus teises, apsunkina pacientų atsigavimą, skatina net ir esant poreikiui vengti kreiptis pagalbos į šias įstaigas. Žmogaus teisių principų laikymasis yra itin svarbus teikiant asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, kai būtina užtikrinti žmogaus orumą, teisę spręsti pačiam, priimti informuotus sprendimus bei kitus aspektus. Ši svarba itin išryškėja teikiant stacionarines paslaugas, nes tam tikromis aplinkybėmis gali būti taikomos ir priverstinės priemonės. Tad kylant rizikai pažeisti žmogaus teises yra labai svarbu jas gerai išmanyti bei žinoti alternatyvius būdus, kuriuos galima taikyti išsaugant žmogaus teisių principų laikymąsi.

Matome, kad Lietuvoje skiriamas vis didesnis dėmesys žmogaus teisių pažeidimams psichikos sveikatos priežiūros srityje. Ypatingas dėmesys siekiant identifikuoti žmogaus teisių pažeidimus psichikos sveikatos priežiūros srityje yra vienas iš Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos prioritetų. Siekiant užtikrinti žmogaus teises psichikos sveikatos priežiūros srityje svarbų vaidmenį turi 2010 metais Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija (toliau – Konvencija), kuri įtvirtina šiuolaikinius žmonių su negalia teisių standartus, kurių šalys įsipareigoja laikytis.  

Šiuo metu Lietuvoje diegiama Konvencijos principais grįsta Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva „QualityRights“, kurios vienas iš koordinatorių yra Higienos instituto Psichikos sveikatos centras. „QualityRights“ iniciatyva didelį dėmesį skiria asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugų tobulinimui siekiant, kad jos atitiktų žmogaus teisių standartus.

Remiantis „QualityRights“ metodika atliekami įstaigų vertinimai, kurie yra svarbūs siekiant nustatyti, kokių veiksmingų pokyčių galima imtis, kad paslaugos atitiktų žmonių poreikius, skatintų paslaugų gavėjų savarankiškumą, orumą ir teisę į apsisprendimą. Nepriklausomų vertintojų komanda remdamasi „QualityRights“ priemonių rinkiniu vertina, kaip teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas užtikrinami žmogaus teisių aspektai: gyvenimo sąlygos, fizinė bei psichikos sveikata, veiksnumas ir asmens laisvė, laisvė nuo kankinimų ir smurto, savarankiškas gyvenimas.

Šio vertinimo metu yra identifikuojami tobulintini paslaugų teikimo aspektai, o vėliau, sudarant pokyčių planus bei imantis jų įgyvendinimo, yra tobulinamos kasdienės darbo praktikos siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasis žmogaus teisių principų, apibrėžtų Konvencijoje.

Higienos instituto Psichikos sveikatos centras taip pat organizuoja mokymus, kurių metu gilinamasi į įvairias su žmogaus teisėmis susijusias temas, kaip antai, deeskalacijos taikymas, atsigavimas, paslaugų transformacija. 2024 metų rudenį planuojama pristatyti „QualityRights“ e. mokymų platformą lietuvių kalba, kuri suteiks galimybę visiems plačiau susipažinti su žmogaus teisių principais, apibrėžtais Konvencijoje.

Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ nuostatą skirti daugiau dėmesio Lietuvos gyventojų psichikos sveikatai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Higienos institutas sukūrė visos Lietuvos psichikos sveikatai skirtą prekės ženklą „Žvelk giliau“.

„Žvelk giliau“ tikslas – didinti visuomenės narių žinias, skatinti atpažinti ir suprasti savo ar kitų emocijas, sunkumus ir prireikus kreiptis pagalbos, keisti nuostatas, susijusias su psichikos sveikata, skatinti tolerantišką elgesį psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų patiriančių asmenų ar jų artimųjų atžvilgiu.

Įvairiomis intervencijomis, socialinėmis kampanijomis, partnerystėmis, kurios įgyvendinamos naudojant prekės ženklą „Žvelk giliau“, siekiama iki 2030 m. sumažinti neigiamas žmonių nuostatas į psichikos sveikatą nuo 61,7 iki 56,7 proc. Nors gali atrodyti, kad pokytis – vos penki procentai, visgi tai daugiau nei 140 tūkstančių Lietuvos gyventojų, kurie mąstytų ir elgtųsi pozityviau psichikos sveikatos sunkumų turinčių asmenų ir jų artimųjų atžvilgiu.

Tam, kad būtų galima objektyviai įvertinti taikomų intervencijų efektyvumą ir vykstantį pokytį, 2022 m. Higienos instituto Psichikos sveikatos centro iniciatyva atliktas tyrimas apie stigmatizuojančias Lietuvos gyventojų nuostatas psichikos sveikatos srityje. Pirmoji prekės ženklo „Žvelk giliau“ intervencija – Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva, kuri prasidėjo 2023 m. ir tęsiama toliau. 2025 m. planuojama atlikti Lietuvos gyventojų psichikos sveikatos raštingumo tyrimą ir pradėti taikyti antrąją intervenciją – psichikos sveikatos raštingumo didinimo mokymus visos Lietuvos mastu.

Daugiau informacijos apie iniciatyvos „Žvelk giliau“ veiklas galima rasti adresu www.zvelkgiliau.lt

Stigma – visuomenės dalies neigiama nuostata apie įvairias žmonių grupes, pasižyminčias tam tikromis charakteristikomis ar elgesiu, išskiriančiu juos iš kitų, kurie visuomenėje suvokiami kaip „kitokie“. Tai gali būti asmenys, sergantys psichikos liga, turintys fizinę negalią, tam tikros tautybės ar tikėjimo asmenys. Stigma yra socialinis procesas, kuris lemia „etikečių klijavimą“, stereotipų formavimąsi, socialinio statuso praradimą, diskriminaciją ir socialinę atskirtį. Viena labiausiai stigmą patiriančių visuomenės grupių Lietuvoje – psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų turintys asmenys ir (ar) jų artimieji. Psichikos sveikatos stigma gali būti vidinė (savistigma), kai žmogus jaučiasi menkavertis, žinodamas neigiamas aplinkos nuostatas psichikos sveikatos sunkumų turinčių žmonių atžvilgiu, su jomis sutinka ir nukreipia jas prieš save: nėra linkęs ieškoti pagalbos, savo sunkumais dalytis su artimaisiais. Stigma taip pat gali būti priskiriama psichikos sutrikimų turinčių žmonių artimiesiems, primetant jiems atsakomybę dėl sąlygų artimojo psichikos sveikatos sunkumams vystytis sudarymo ar skatinant „tinkamai“ auklėti, „pasikalbėti“ su savo artimuoju. Visuomeninė stigma susiformuoja, kai viešoje erdvėje gana ilgai sklando klaidinga informacija ar žinios apie psichikos sunkumų turinčius asmenis. Šios klaidingos žinios ilgainiui gali lemti stereotipų formavimąsi, abejingumą ar klaidingą supratimą apie psichikos sveikatą, formuoti išankstines nuostatas, vėliau pereinančias į elgesį: norą vengti, nebendrauti, nepasitikėti atliekamu darbu, nuvertinti atliktą darbą ir pan. Struktūrinė (sisteminė) stigma pasireiškia per tyčia ar netyčia veikiančią nepalankią politiką ar įstatymus ir kitas kultūrines bei organizacines praktikas.

2022 m. Higienos instituto užsakymu atlikto tyrimo „Stigmatizuojančios Lietuvos gyventojų nuostatos psichikos sveikatos srityje“ duomenimis, 52,1 proc. šalies gyventojų turi pozityvias nuostatas, nedemonstruojančias išankstinio neigiamo nusistatymo bei nepalaikančias psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų atskirties. 26,9 proc. šalies gyventojų nenorėtų gyventi kaimynystėje su psichikos sveikatos sutrikimų turinčiu asmeniu. Trečdalis nežinojo arba neturėjo aiškiai išreikštos nuomonės psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų atžvilgiu. Net 44 proc. gyventojų nėra apsisprendę ar neturi nuomonės, ar ateityje sutiktų gyventi, dirbti su psichikos sveikatos sutrikimų turinčiu asmeniu ar tiesiog bendrauti su artimu bičiuliu, kuriam išsivystė psichikos sveikatos sutrikimas. Ši neapsisprendusių gyventojų dalis yra viena iš tikslinių grupių, kurios teigiamų nuostatų formavimui galėtų būti sutelktos stigmos mažinimo intervencijų pastangos. Psichikos sveikatai palankų požiūrį lemia turimos žinios apie psichikos sveikatą ir sunkumus, mokėjimas pasirūpinti savo psichikos sveikata ir padėti ja pasirūpinti artimajam, asmeninė patirtis ar asmeninis ryšys su žmogumi, patiriančiu psichikos sveikatos sunkumų, visuomenėje jaučiamas teigiamas požiūris, girdimos kitų žmonių psichikos sveikatos sunkumų įveikimo istorijos. Užsienio tyrimai rodo, kad asmeninė patirtis bendraujant su asmeniu, turėjusiu psichikos sveikatos sunkumų patirtį, laikoma apsauginiu veiksniu, mažinančiu stigmatizuojančių nuostatų raišką. Taigi sprendžiant, kaip pasiekti, kad Lietuvoje didėtų pozityvias nuostatas ir elgesį turinčių žmonių skaičius, buvo pasiremta daugiau nei 10 metų trukusia ir pamatuotais pokyčiais grįsta Jungtinės Karalystės kampanija, skirta stigmos mažinimui. Lietuvoje nuo 2023 m. vykdoma Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva „Žvelk giliau“. Iniciatyva siekiama įgalinti asmenis, patyrusius arba patiriančius psichikos sveikatos sunkumų ar susidūrusius su artimųjų psichikos sveikatos sunkumais, tapti psichikos sveikatos ambasadoriais ir saugiai dalytis savo patirtimi asmeniniame rate, savo bendruomenėse ir visuomenėje bei skatinti visuomenę atvirai kalbėtis apie psichikos sveikatą.