Informaciniai pranešimai visuomenei

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras, pasibaigus maudymosi sezonui, įvertino gautus 2024 m. maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus. Jie parodė, kad šį maudymosi sezoną trumpalaikės taršos atvejų nebuvo Alytaus, Marijampolės ir Tauragės apskrityse esančiose maudyklose. Čia maudyklų vanduo visą sezoną atitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ (toliau – Higienos norma) nustatytus mikrobiologinių vandens kokybės parametrų reikalavimus.

Maudyklų vandens kokybė stebėta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2024 m. birželio  28 d. įsakymu Nr. V-688  „Dėl Stebimų Lietuvos maudyklų sąrašo patvirtinimo pakeitimo“ patvirtintoje 121-oje maudykloje. Šiemet jų sąrašas papildytas Vilniaus m. Naujosios Vilnios paplūdimio ir Lazdijų r. Seirijo ežero maudyklomis, o iš sąrašo išbrauktos Kelmės r. Užvenčio tvenkinio ir Šilalės r. Dievyčio ežero maudyklos.

Mikrobiologinės taršos įtaka maudyklų vandens kokybei

Šį sezoną 87,7 proc. maudyklų vanduo atitiko Higienos normos mikrobiologinių vandens kokybės parametrų reikalavimus, 2023 m. ‒ 84,3 proc., 2022 m. –  86 proc. Šiemet švariausias maudyklų vanduo (nė karto nenustatyta trumpalaikė tarša) buvo Alytaus, Marijampolės ir Tauragės apskrityse – 100 proc. atitiko Higienos normos mikrobiologinių vandens kokybės parametrų reikalavimus. Panevėžio ir Utenos apskrityse maudyklų vanduo atitiko šiuos reikalavimus 93 proc., Klaipėdos apskrityje – 89,5 proc., Vilniaus apskrityje – 85 proc., Kauno apskrityje – 83 proc., Šiaulių apskrityje – 73,4 proc. ir Telšių apskrityje – 71,5 proc.

Vertinant vandens kokybės mikrobiologinių parametrų kaitą 2024 m. sezono laikotarpiu, nustatyta trumpalaikė tarša gegužės mėn. vienoje maudykloje, birželio mėn. – 3, liepos mėn. – 6, rugpjūčio mėn. – 3, rugsėjo mėn. – 3 maudyklose. Maudyklų vanduo neatitiko tiek žarninių lazdelių, tiek žarninių enterokokų parametrams nustatytų reikalavimų.

Švariausias vanduo, vertinant pagal paviršinių vandens telkinių mikrobiologinius parametrus, 2024 m. buvo pajūrio maudyklose – 100 proc. atitiko Higienos normos reikalavimus, ežerų − 95,2 proc., upių – 73,4 proc., tvenkinių – 72 proc. Trumpalaikė tarša nustatyta Kauno apskrities (Kauno marių II paplūdimio Kaune), Klaipėdos apskrities (Kuršių marių ties Kintais, Žemaičių Naumiesčio Šilutės r.), Panevėžio apskrities (Lėvens upės prie Lėvens pagrindinės mokyklos Pasvalyje), Šiaulių apskrities (Prūdelio tvenkinio Šiauliuose, Kražantės tvenkinio Kelmėje, Sabliauskių tvenkinio, Ventos upės Akmenės r.), Utenos apskrities (Rubikių ežero Anykščių r.) ir Vilniaus apskrities (Neries upės Žirmūnų paplūdimio, Vilnios upės Naujosios Vilnios paplūdimio, Širvintų tvenkinio Širvintų r. ir Elektrėnų tvenkinio Elektrėnuose) maudyklose.

Melsvabakterių gausos įtaka maudyklų vandens kokybei

Atsižvelgiant į Higienos normos reikalavimus, nustačius didesnį melsvadumblių nei 100 000 ląstelių/ml kiekį, turi būti draudžiama maudytis tol, kol išnyks grėsmė sveikatai, o esant daugiau nei 20 000 ląstelių/ml, rekomenduojama nesimaudyti. Tyrimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kas dvi savaites tol, kol melsvadumblių kiekis sumažės iki mažiau nei 20 000 ląstelių/ml. Šį maudymosi sezoną intensyvus melsvadumblių išplitimas užfiksuotas Kauno marių I ir II paplūdimių, Kalvarijos r. Orijos ežero maudyklose, todėl šiose maudyklose nerekomenduota ir (ar) drausta maudytis.

Rekreacijai skirtų zonų vandens kokybė

Vandens kokybę papildomai tyrė ir savivaldybės. Jos tai atliko 149-iuose gyventojų pamėgtų rekreacinių zonų paviršiniuose vandenyse. Šių zonų vandens kokybė daugiausia tirta Vilniaus ir Kauno apskrityse, atitinkamai 30 ir 26. Kiek mažiau Šiaulių ir Telšių apskrityje – atitinkamai  25 ir 19, Utenos apskrityje – 18, Alytaus ir Tauragės apskrityse – po 12 rekreacinių zonų. Vandens kokybė neatitiko Higienos normos reikalavimų 25-iose zonose: gegužės mėn. – 1, birželio mėn. − 13, liepos mėn. − 9, rugpjūčio mėn. – 8 ir rugsėjo mėn. – 5-iose zonose nustatyta trumpalaikė mikrobiologinė tarša.

Maudyklų vandens kokybei vertinti taikyti reikalavimai

Vadovaujantis Higienos norma, šalyje maudyklų vandens kokybę pradėta tirti ne anksčiau kaip 10 d. prieš maudymosi sezoną ir reguliariai tikrinta kas dvi savaites iki rugsėjo 15 d. Maudyklų vandens kokybė vertinta pagal du mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles.

Atsižvelgiant į Higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turėjo būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens. Papildomus tyrimus reikėjo atlikti, kai mikrobiologiniai parametrai neatitiko Higienos normos reikalavimų. Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turėjo būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtino taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys – praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos.

Poilsiautojų saugumui užtikrinti, siekiant išvengti melsvabakterių grėsmės sveikatai, turėjo būti vykdoma stebėsena vizualiai pagal sudarytą maudyklos vandens kokybės stebėsenos kalendorinį grafiką. Nustačius vandens skaidrumą mažesnį nei 0,5 m, reikėjo atlikti chlorofilo „a“ tyrimus ir jei chlorofilo „a“ kiekis buvo didesnis nei 10 µg/ ir mažesnis nei 50 µg/ – informuota visuomenė ir rekomenduota nesimaudyti, jei chlorofilo „a“  kiekis buvo didesnis nei 50 µg/l  ‒ atlikti melsvabakterių tyrimai pagal Lietuvos standartą LST EN 15204:2007. Nustačius melsvabakterių kiekį didesnį nei 20 000 ląstelių/ml – informuota visuomenė ir rekomenduota nesimaudyti, o nustačius melsvabakterių kiekį didesnį nei 100 000 ląstelių/ml – uždrausta maudytis. Saugumo priemonės taikytos pasibaigus melsvabakterių žydėjimui dar dvi savaites, kadangi melsvabakterėms degraduojant, jų produkuojamos toksinės medžiagos (cianotoksinai) patenka į vandenį ir kelia grėsmę saugumui maudantis.

Daugiau informacijos suteiks Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vadovė Gražvydė Norkienė el. p. [email protected], mob. +370 608 08 776.

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras, pasibaigus 2023 metų maudymosi sezonui, įvertino gautus šių metų maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus. Visą maudymosi sezoną nė karto trumpalaikės taršos atvejų neužfiksuota Telšių apskrityje esančiose maudyklose – jų vanduo  atitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytus reikalavimus.

Maudyklų vandens kokybė stebėta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-800 „Dėl Stebimų Lietuvos maudyklų sąrašo patvirtinimo pakeitimo“ patvirtintame sąraše esančioje 121-oje maudykloje: šiemet sąrašas papildytas Švenčionių r. Pabradės tvenkinio maudykla, iš sąrašo išbraukta Kelmės r. Gaušvinio ežero maudykla.

2023 metų sezoną 84,3 proc. maudyklų vanduo atitiko higienos normos reikalavimus (2022 m. – 86 proc., 2021 m. − 91,1 proc.). Švariausias maudyklų vanduo buvo Telšių apskrityje – 100 proc. atitiko higienos normos reikalavimus, Klaipėdos apskrityje – 94,7 proc., Utenos apskrityje – 92,8 proc., Alytaus apskrityje – 91,6 proc., Vilniaus apskrityje −88 proc., Marijampolės apskrityje – 83,3 proc., Šiaulių apskrityje – 81,3 proc., Kauno ir Tauragės apskrityse – 66,6 proc., Panevėžio apskrityje – 53,8 proc.

Vertinant vandens kokybės kaitą 2022 m. sezono laikotarpiu, trumpalaikė tarša nenustatyta prieš maudymosi sezoną − gegužės mėn.,  birželio mėn. – 7, liepos mėn. – 7, rugpjūčio mėn. – 12, rugsėjo mėn. − 1 maudykloje. Maudyklų vanduo neatitiko tiek žarninių lazdelių, tiek žarninių enterokokų parametrams nustatytų reikalavimų.

Švariausias vanduo, vertinant pagal paviršinius vandens telkinius ir mikrobiologinius parametrus, 2023 m. buvo pajūrio maudyklose – 100 proc. atitiko higienos normos reikalavimus, ežerų − 89,5 proc., tvenkinių – 83,3 proc., upių – 50 proc. Trumpalaikė tarša nustatyta šiose maudyklose: Alytaus apskrities (Glūko ežero Varėnos r.), Kauno apskrities (Kauno marių I ir II, Panemunės paplūdimių Kaune), Klaipėdos apskrities (Kuršių marių ties Kintais Šilutės r.), Marijampolės apskrities (Paežerių ežero Vilkaviškio r.), Panevėžio apskrities (Lėvens upės Pasvalyje, Širvėnos ežero Biržuose, Vyžuonos ežero, Sartų ežero, Rokiškio ežero ir Velykalnio tvenkinio Rokiškio r.), Šiaulių apskrities (Prūdelio tvenkinio Šiauliuose,  Pašvinio ežero Šiaulių r., Arimaičių ežero Radviliškio r.), Utenos apskrities (Šventosios upės Anykščių r.), ir Vilniaus apskrities (Neries upės Žirmūnų paplūdimio, Salotės ežero Vilniuje, Žeimenos upės Pabradėje Švenčionių r.).

Atsižvelgiant į Lietuvos higienos normos HN 92:2018 reikalavimus, nustačius didesnį melsvadumblių nei 100000 ląstelių/ml kiekį, turi būti draudžiama maudytis tol, kol išnyks grėsmė sveikatai, o esant daugiau nei 20 000 ląstelių/ml rekomenduojama nesimaudyti. Tyrimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kas dvi savaites tol, kol melsvadumblių kiekis sumažės iki mažiau nei 20 000 ląstelių/ml. Šį maudymosi sezoną intensyvus melsvadumblių išplitimas stebėtas Kauno marių I ir II paplūdimių bei Šilalės r. Dievyčio ežero maudyklose, todėl jose nerekomenduota ir (ar) drausta maudytis.

Savivaldybės buvo papildomai užsakiusios tirti vandens kokybę 175 gyventojų pamėgtų rekreacinių zonų paviršiniuose vandenyse. Šių zonų vandens kokybė daugiausia buvo tiriama Vilniaus ir Kauno apskrityse (atitinkamai 43 ir 37 rekreacinėse zonose), kiek mažiau Šiaulių ir Telšių apskrityje (atitinkamai  21 ir 16), Alytaus apskrityje – 13, Utenos apskrityje – 12, Tauragės apskrityje – 11 rekreacinių zonų. Vandens kokybė neatitiko higienos normos reikalavimų 30-yje zonų: gegužės mėn. – 1, birželio mėn. − 4 , liepos mėn. − 9, rugpjūčio mėn. – 13, rugsėjo − 5 rekreacinėse zonose nustatyta trumpalaikė mikrobiologinė tarša.

Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ šalyje maudyklų vandens kokybę pradėta tirti ne anksčiau kaip 10 dienų prieš maudymosi sezoną ir reguliariai tikrinta kas dvi savaites iki rugsėjo 15 d. Maudyklų vandens kokybė buvo vertinama pagal du mikrobiologinius parametrus: žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių skaičių. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens.

Papildomi tyrimai atliekami, kai mikrobiologiniai parametrai neatitinka higienos normos reikalavimų. Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turi būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys – praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos. Poilsiautojų saugumui užtikrinti, siekiant išvengti melsvabakterių grėsmės sveikatai, turi būti vykdoma stebėsena vizualiai pagal sudarytą maudyklos vandens kokybės stebėsenos kalendorinį grafiką. Nustačius mažesnį nei 0,5 m vandens skaidrumą, reikia atlikti chlorofilo „a“ tyrimus, jei chlorofilo „a“ kiekis didesnis nei 50 µg/l, reikia atlikti melsvabakterių tyrimus pagal Lietuvos standartą LST EN 15204:2007. Nustačius didesnį nei 20 000 ląstelių/ml melsvabakterių skaičių būtina informuoti visuomenę ir rekomenduoti nesimaudyti, o nustačius didesnį nei 100 000 ląstelių/ml melsvabakterių skaičių – uždrausti maudytis. Saugumo priemones būtina taikyti dar dvi savaites po melsvabakterių peržydėjimo, kadangi joms degraduojant  produkuojamos toksinės medžiagos (cianotoksinai) patenka į vandenį ir kelia grėsmę saugumui maudantis.

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vadovė Gražvydė Norkienė el. p. [email protected], mob. + 370 608 08 776